Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, kaltinamajam V. J., gynėjui advokatui Reginai Atkočaitienei, viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2017-05-11 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutraukta baudžiamoji byla, pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str.; 2) 2020-04-23 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., - 6 mėn. laisvės apribojimo bausme; 3) 2020-05-04 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų, pagal Lietuvos Respublikos BK 281-1 str. 1 d., - 40 MGL bauda; 4) 2020-05-25 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų, pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. subendrinta, - 90 parų arešto bausme; 5) 2020-05-29 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų, pagal Lietuvos Respublikos BK 281-1 str. 1 d., - 60 MGL bauda; 6) 2020-08-11 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., - 10 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 m. laikotarpiui; 7) 2021-10-29 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų, pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str., - 58 MGL bauda; 8) 2022-03-01 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų, pagal Loietuvos Respublikos BK 284 str. subendrinta, - 8 mėn. laisvės apribojomo bausme su 58 MGL bauda, 2022-05-05 pagrindinė bausmė pakeista 90 parų arešto bausme bei Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-570-831/2022 (proceso Nr. 01-1-12778-22), kurioje V. J. kaltinamas, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., bei pagreitinto proceso tvarka baudžiamoji byla proc. Nr. 01-1-16862-22, pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. J. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio, o būtent: 2022 m. gegužės 13 d. apie 18.15 val. (duomenys neskelbtini) vairavo jam ir E. V. priklausančią motorinę transporto priemonę, t. y. mopedą „Riga-16“, kurio variklio galia 2,2 AG (2,99 kW), tūris 49,8 m³ ,bei maksimalus važiavimo greitis iki 50 km/val., būdamas neblaivus kai jam alkotesterio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0079, patikros Nr. 1667203 buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas t. y. nustatytas 1,54 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Tokie V. J. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281¹ str. 1 d., sudėtį.

Teismas konstatuoja:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo V. J. visiško prisipažinimo, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jo kaltė pasitvirtino ne tik jo anksčiau aprašytais paaiškinimais, bet ir šiais duomenimis :

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra garažų masyvas, esantis (duomenys neskelbtini)., kur prie antro garažo stovi žalios spalvos mopedas / b. l. 18-12 /.

Daiktų apžiūros protokolais nustatyta, kad apžiūrėtas mopedas „Ryga 16“ rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), variklio Nr. (duomenys neskelbtini) / b.l. 30-37, 39-46 /.

Katalogo duomenimis nustatyta, kad mopedas „Ryga-16“ komplektuojamas su 49,8 cm3 ir 2,2 AG varikliu bei mopedo greitis yra iki 50 km/h / b.l. 48-57 /.

Alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARBH-0079 patikros sertifikato Nr. 1667203 nustatyta, kad V. J. 2022-05-13 19.46 val. nustatytas 1,54 promilių girtumas ir pakartotinai 2022-05-13 20.01 val. - 2,25 promilių neblaivumas / b.l. 24-27/.

Vertindamas aukščiau aptartus bylos faktinius duomenis, tiek kiekvieną atskirai, tiek ir visumoje, sulyginant su kitais, teismas pripažįsta juos teisėtai (baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka) gautais įrodymais, sprendžia, jog šie duomenys nei patys savaime, nei gretinant juos tarpusavyje, nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra visiškai pakankama teismui patikimai konstatuoti, jog kaltinamasis, vairavo jam ir E. V. priklausančią kelių transporto priemonę ir tai darė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – 1,54 promilės. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių, ar galinčių teikti pagrindą jį nuo tokios atsakomybės atleisti, aplinkybių teismas šioje byloje nenustatė.

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,54 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai ir jų tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, išvada, kurioje nurodyta, kad kaltinamajam pirmu pūtimu nustatyta 1,54 promilių neblaivumas, antru pūtimu 2,25 promilių neblaivumas ( b.l. 28).

Kaltinamojo V. J. nusikalstama veika byloje kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį teisingai. Pirma, specialiu tinkamai sertifikuotu prietaisu - alkotesteriu, o taip pat esant akivaizdiems ir kitiems apsvaigimo nuo alkoholio požymiams nustatyta, jog kaltinamojo iškvėptame ore nusikalstamos veikos įvykdymo metu buvo mažiausiai 1,54 prom. (daugiau nei 1,51 prom.) etilo alkoholio, kokių tai abejonių dėl patikrai naudoto prietaiso patikimumo ir (ar) jo rodmenų gavimo teisėtumo nekyla. Antra, kaltinamasis ir pats visiškai pripažįsta, ir tai yra patikimai įrodyta kitais aukščiau įvertintais faktiniais bylos duomenimis, jog automobilį, nusikaltimo įvykio metu vairavo būtent jis ir niekas kitas. Trečia, kaltinamasis jautė artimą sunkiam apsvaigimą, žinojo ir suvokė, jog vairuodamas automobilį tokioje būsenoje pažeidžia imperatyvų Kelių eismo taisyklių draudimą ir norėjo taip elgtis, todėl teismo sprendžiama, jog nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis įvykdė tiesiogine tyčia.

Teismas, įvertinęs visus minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis vairavo kelių transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina, kad veiką padarė recidyvistas, o girtumas yra tik kvalifikuojantis požymis ( LR BK 60 str. 1 d. 13 p.). Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis kaltę pripažino ir gailisi padaręs nusikaltimą (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, pavojingumą visuomenei ir kaltinamojo asmenybę, kuri laikytina daugiau patenkinama, jo šeiminę, darbinę ir turtinę padėtį, kad yra baustas administracine tvarka, teistas. Į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bei ir sunkinančių, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ( BK 54 str. 2 d., 55 str. ).

Kaltinamasis nusikalto ne pirmą kartą, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, visiškai prisipažino savo kaltę, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšim. Kad gailisi nusikaltęs, kad nuo šio nusikaltimo padarymo dienos nėra daugiau padaręs nusikalstamų veikų, todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas laiko, jog parenkant bausmės rūšį ir siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), įvertinus visas minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant jo dydį mažesnį, nei numatytas bausmės už nesunkius nusikaltimus vidurkis. Teismo vertinimu, tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveikti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinanti realų bausmės įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismui paskyrus švelnesnę, veikų pavojingumą ir padarinių, bei kaltinamosios asmenybės neatitinkančią bausmę, būtų pažeistas teisingumo ir humaniškumo principų įgyvendinimas baudžiamajame procese, būtu sumenkinami visuomenės interesai, bei nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Todėl teismas mano, kad taikyti LR BK 62 str. ir kaltinamajam skirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmės rūšį nėra įstatyminio pagrindo.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos Lietuvos respublikos BK 64¹ str. nuostatos ir skiriama bausmė jam iš karto sumažintina 1/3 dalimi.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

Kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 1 dalis), kadangi nusikalstamą veiką ji įvykdė piktnaudžiaudama tokia teise, specialios teisės atėmimo terminas nustatytinas 4 metams, atsižvelgiant tiek į BK 68 straipsnio 2 dalies, tiek į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio, nustatančios tokios teisės atėmimo terminus asmenims, vairavusiems apsvaigus iki lengvo girtumo, nuostatas. Toks terminas nustatytinas atsižvelgiant į jos padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę, į tai, kad jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, bet pagal BK nuostatas. Neteisėti jo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei.

Dėl turto konfiskavimo

Remiantis BK 72 str. 2 d., konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, po nuosprendžio paskelbimo, ar atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 str. 4 d.), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 str. 2 d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 str. nurodytos jo taikymo sąlygos. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 str. pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ str. 1 d. įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant transporto priemonę. Sutinkamai su bylos duomenimis, transporto priemonė nuosavybės teise priklauso jam, nors dar nėra galutinai įregistruota jo vardu.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamu atveju V. J. priklausanti transporto priemonė – mopedas „Ryga 16“ rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), variklio Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281 straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam kaltinamojo nusikalstamumui, jam priklausanti transporto priemonė mopedas „Ryga 16“ rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), variklio Nr. (duomenys neskelbtini), saugojamas Vilkaviškio rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas.

Dėl kitų klausimų

V. J. charakterizuojamas daugiau teigiamai. Jam psichiatrinis gydymas netaikytas, įskaitai pas psichiatrą stebimų pacientų grupei nepriklauso. Priklausomybės ligų gydymas netaikytas, įskaitai pas narkologą stebimų pacientų grupei nepriklauso. Administraciniai teisės pažeidimai: baustas. Jis yra teistas ir šiuo metu atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas: netaikytas. Proceso išlaidų nebuvo. Civilinio ieškinio nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: prokuroras nurodo, kad daiktiniu įrodymu byloje pripažintą mopedą „Ryga 16“ rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), variklio Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Vilkaviškio rajono PK, įsiteisėjus nuosprendžiui, konfiskuoti.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau-VGTP) prašymas priteisti iš nuteistojo V. J. 156,67 eurus garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje.

Nustatyta, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje VGTP skyriaus sprendimu nutarta teikti antrinę teisinę pagalbą, jo gynėju buvo paskirtas advokatas Regina Atkočaitienė.

Nagrinėjant bylą kai kaltinamasis yra suimtas ar pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos išlaidos už advokato dalyvavimą teismo procese.

Prokuroras prašė nuosprendžių nebendrinti, kadangi nėra patikimų duomenų apie kaltinamojo visus teistumus. Be to, teismuose nagrinėjamos ir kitos kaltinamojo bylos kuriose nuosprendžiai dar nepriimti ar dar neįsiteisėję.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67, 68, 72 str. str., baudžiamojo proceso kodekso 297-308, 312-313 str. str.

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ str. 1 d. ir paskirti bausmę 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Taikyti LR BK 64¹ str. 1 d. nuostatas, skiriamą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, ir jam nustatyti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 straipsniu V. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (keturiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti mopedą „Ryga 16“ rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), variklio Nr. (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę - paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.