Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.1.; 1.2.5.4.1.; 2.1.4.7.; 2.1.8.; 2.1.15.3.3.; 2.3.6.4.4.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

2021 m. gruodžio 17 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2003 m. vasario 26 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) 2006 m. lapkričio 27 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesiams, įpareigojant mokytis ir iki (duomenys neskelbtini)birželio 1 d. neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) (duomenys neskelbtini)lapkričio 22 d. pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, BK 233 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimas 5 metams 2 mėnesiams. 4) 2008 m. spalio 10 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 metams 2 mėnesiams, 2013 m. liepos 12 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J., 2020 m. gruodžio 6 d. apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), R. J. sodybos kieme, konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė R. J. į kairį skruostą, padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies abejuose vokuose ir kairiame paakyje, taip nežymiai sutrikdė R. J. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Be to, R. J., buvo kaltinamas tuo, kad 2020 m. gruodžio 6 d. apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), R. J. užklausus, kodėl R. J. šunys laksto laisvi, be antsnukių, R. J. pasakė: „skersą dėjau ant tavo miško„ ir pagrasino R. J. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, sakydamas: „duxai aš tave užmušiu, padėsiu į vietą“, vėliau tęsdamas nusikalstamą veiką sekdamas paskui traktorių, įvažiavo į R. J. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kur gyvenamojo namo kieme jo palaidam vilkšuniui pribėgus prie R. J. pririšto šuns ir bandant sugriebti už sprando, o R. J. ginant šunį, sudavus šuniui su metaline lazda, vėl pagrasino R. J. užmušti bei grasinančiais žodžiais sukūrė nukentėjusiajam situaciją, kurioje jam buvo pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis R. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog kaip ir kiekvieną rytą vyko su šunimis pabėgioti. Jis visada važiuoja su mašina, o jie bėga. Kadangi šunys dresuoti, problemų su jais neturi, todėl nebijo jų paleisti. Viskas vyko 2020 m., dienos metu, buvo gal ruduo, atvyko juodos spalvos automobiliu „Toyota Corrola“, kurio numeriai buvo užsienietiški. Su savimi turėjo du šunis, t.y. vokiečių aviganį ir bulterjerą. Jis važiavo automobiliu, o šunys bėgiojo be antsnukio, nes jie dresuoti, nepiktybiniai. Jis iš priekio pamatė traktorių be priekabos. Traktorius sustojo, žmogus, kuris buvo lygtai su sūnumi, kiek atsimena, kažką pasakė, kad jis nevažinėtų po mišką, po privačią teritoriją. Jis pasakė, kad nėra jokio ženklo bei, kad prasikastų griovį. Įvyko toks susižodžiavimas, nes jis pasakė, kad kur norės ten važinės. Jis rėkė, kad jeigu kažkas nepatinka, atvažiuok išsiaiškinsim, gyvena (duomenys neskelbtini) ant kalno. Vairuotojas jam pasakė, kad tuoj atsiveš šautuvą, bet kam nesuprato. Traktoriaus vairuotojas su traktoriumi apsisuko, o jis važiavo savo keliais. Taip gavosi, kad jis vyko iš paskos, šunys lakstė po mišką. Vairuotojas pamatęs, kad jis važiuoja iš paskos, o šunys laksto po mišką, sustojo pavažiavus apie 10 metrų, pasakė, kad jis nevažiuotų, o palauktų jo, pasakė „kur tu čia važiuoji“ provokuodamas, bei pridūrė, kad „pabūk, palauk dar, aš atsivešiu šautuvą“. Jis atsakė, kad važiuoja pasižiūrės, kur šis gyvena. Matėsi, kad žmogus susinervavo. Tuo tarpu, jo vokiečių aviganių veislės šuo buvo priekyje, o traktoriaus vairuotojas pabandė per jo šunį pervažiuoti. Šitas poelgis jam labai nepatiko. Nusprendė važiuoti iš paskos ir pašnekėti su tuo asmeniu. Kai jis priekiu įvažiavo į kiemą, traktoriaus vairuotojas jau buvo iššokęs iš traktoriaus, o kai jis apsisukinėjo, jo vokiečių aviganis tik ateidinėjo į kiemą. Tuomet žmogus (traktoriaus vairuotojas) trenkė jo šuniui per galvą, dėl to, jis greit iššoko iš automobilio ir pradėjo bėgti link traktoriaus vairuotojo. Vairuotojas jam trenkė į viršutinę dalį, jis dengėsi dešine ranka, todėl su vamzdžiu pataikė į dešinę ranką. Po to jis kaire ranka sugriebė už vamzdžio, o su dešine šiam sudavė iš kumščio į veido sritį. Po smūgio vairuotojas parvirto. Jam atrodo, kad smūgis buvo nestiprus, o pargriuvo, nes buvo nelygu: žolė, laukai. Tada vairuotojas pasakė savo sūnui bėk atnešk šautuvą. Atnešti šautuvą sakė ne žmonai, o vaikui. Vairuotojui perkritus, jis daugiau nieko nebelaukė, nebedarė, sėdo į mašiną ir nuvažiavo, t.y. važiuodamas dar stabtelėjo ir nuvažiavo. Grasinimų neišsakė, bet tikriausiai keikėsi. Kieme buvo lygtai dar du pririšti šunys, kiek prisimena, bet jo šunys nėjo prie jų. Konflikto metu jokios moters nematė, šautuvo irgi. Jo šuniui buvo praskelta galva, reikėjo siūti, buvo padarytos 6-7 siūlės. Vamzdis buvo sidabrinis, tuščiaviduris. Jam lūžo dešinė ranka, ta kuria gynėsi. Viso šio konflikto gal ir buvo galima išvengti, jeigu būtų važiavę savo keliais. Galvoja, kad kiekvienas pasikarščiuotų, jai pamatytų, kad jo šuniui per galvą duoda už nieką. Tą dieną alkoholių gėrimų nebuvo pavartojęs.. Civilinio ieškinio jis nesutinka atlyginti.

Nukentėjusysis R. J. parodė, kad viskas įvyko prieš metus ar pusantrų, rudeniop. Dienos metu, su sūnumi N. J. iš sodybos traktoriumi vyko į mišką parsivežti malkų. Miško keliuke pamatė stovintį automobilį „Toyota“, ir po mišką lakstančius du palaidus kovinius šunis, t.y. vilkšunį ir bulterjerą. Privažiavęs pamatė automobilyje sėdintį neadekvatų vyriškį (R. J.), kuris nenorėjo nieko girdėti, o Šunys lakstė vos ne jo kieme, nes atstumu nuo jo namų apie 150 metrų. Jis privažiavęs R. J. pasakė, kad savo šunis susirinktų ir išvažiuotų iš jo kiemo. Jo atžvilgiu R. J. naudojo keiksmažodžius, grasinimus, kad jį „padarys“ ir vos „ne namus susprogdins“. Jis tuomet po tokių žodžių apsisukęs važiavo atgal, o tas žmogus važiavo paskui į jo kiemą. Matydamas, kad jį seka, jis sustojo prie savo šuns, nes bijojo, kad svetimi šunys neužpultų jo šuns. Sustojęs griebė kas po ranka pasitaikė, o sūnų nusiuntė pakviesti mamą bei, kas šis pasakytų, jog mama atsineštų ir medžioklinį ginklą. Tuo momentu, kai nepažįstamas žmogus (R. J.) įvažiavo ir sustojo, bei išlipęs iš automobilio stebėjo situaciją, R. J. šuo puolė jo šunį, todėl jis sudavė svetimam šuniui per galvą, kad nepultų ant jo ir nedraskytų jo šuns. Kai R. J. šuo sugriebė jo šunį, šis nebandė savo šuns sutramdyti, tik stovėjo. Kitas šuo tuo metu buvo netoliese. Iš karto po to, kai jis sudavė šuniui per galvą, tas vyriškis jam sudavė iš kumščio, tik nepamena, į kairę ar į dešinę akį. Po smūgio sudavimo buvo mėlynė. Kiek pamena, jis irgi sudavė R. J. kažkur į pilvo sritį. Tas asmuo pradėjo reaguoti į aplinką, grasino, kad sudegins ir susprogdins, o išvažinėdamas iš kiemo kliudė akmenį. Paskui susirinko šunis ir išvažiavo. Po visų tų muštynių, po konflikto atėjo žmona. Kol vaikas verkdamas sugebėjo išaiškinti, kas vysta, jo žmona E. J. pirmiausia atėjo pasižiūrėti, nes jai pro langus nesimatė ta kiemo dalis. R. J. buvo neadekvatus, nerišli kalba. Važiuojant keliuku buvo galimybė pravažiuoti, bet nuo šunų pabėgti nebuvo galimybės. Kai aplinkui lakstė koviniai šunys, savo kelionės tęsti negalėjo. Tas kelias, kuriame stovėjo automobilis „Toyota“, buvo jų nuosavybė, miško teritorijoje, bet juo nekeldami grėsmės gali naudotis visi. Jis asmeninio šautuvo neturi. Namuose yra medžiokliniai šautuvai priklausantys žmonai. Konfliktas įvyko, nes R. J. koviniai šunys buvo pas jį miške ir tie šunys kėlė grėsmę ne tik jam, bet ir jo mažamečiui sūnui. R. J. savo gyvenamąją vietą galbūt ir nurodė, tik jis nepamena kada. Išsakytus tuos grasinimus suprato tiesiogiai, realiai, kaip ir sakė. Policijoje buvo apklaustas, tada geriau prisiminė aplinkybes. Policiją kvietė dėl to įvykio todėl, kad nežinojo kas čia per veikėjas grasina ji namus sudeginti, gąsdindamas jo visą šeimą. Dėl civilinio ieškinio, tai tiek kainuoja vaiko išgąstis ir stresas, kuris iki šiol vienas negali nueiti į mišką. R. J. jam sukėlė didelį skausmą, išvedė iš rikiuotės, darė gėdą prieš žmones, sudaužytas kaip jis atrodys. Pats į medikus dėl įvykio nesikreipė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo R. J. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu. 2020 m. gruodžio 6 d. apklausos metu jis parodė, kad 2020 m. gruodžio 6 d. apie 15.30 val. jis su savo traktoriumi važiavo į jam priklausantį mišką atsivežti malkų. Nuo namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuvažiavus apie 50 metrų, miške esančioje aikštelėje pamatė juodos spalvos „Toyota Prius“ automobilį su N. K. numeriais, kiek pamena (duomenys neskelbtini). Prie automobilio pamatė lakstančius, be antsnukių, be pavadžių, palaidus šunis, tai yra pitbulį ir vilkšunį, bei vaikštantį vyriškį. Kurio požymiai: apie 187 m ūgio, sportinio sudėjimo, apie 30 metų amžiaus, tamsių trumpų plaukų, vilkėjo tamsios spalvos sportinį komplektą, juodos spalvos striukę, avėjo sportinius batelius. Jis privažiavo su traktoriumi prie to vyriškio automobilio ir paklausė, kodėl jo šunys laisvi laksto jo miške, be antsnukių, bei jis čia veikia. Jis nieko nepaaiškinęs, pradėjo grasinti, "duxai aš tave užmušiu, padėsiu į vietą", "skersą dėjau ant tavo miško, darau ką noriu". Vyriškiui jis paaiškino, kad ši teritorija yra privati valda, kuri priklauso jam. Vyriškis buvo neadekvatus, su juo negalima buvo susišnekėti, ir geranoriškai paprašius, kad jis išvyktų iš jo teritorijos, nereagavo, toliau jam grasino. Iš karto po to jis grįžo į namus, matė, kad šis važiuoja jam iš paskos. Atvažiavęs į namus, pastatė traktorių prie ūkinio pastato ir pamatė, kad vyriškis iš miško įvažiavo į jo namo kiemą. Aviganis bėgo iš paskos jo automobilio. Jo namo teritorija yra neaptverta. Tai pamatęs, jis čiupo prie ūkinio pastato stovėjusį metalinį vamzdį, kad galėtų apsiginti bei apginti savo šunis nuo palaido bėgiojančio vilkšunio. Atvažiavęs į kiemą minėtas vyriškis išlipo iš automobilio ir priėjo arčiau jo šuns, maždaug per metrą, kad jis jo nepasiektų. Matė, kaip vilkšunis puolė jo šunį, kuris yra pririštas ant grandinės. Todėl gindamas savo šunį, iš turėto metalinio vamzdžio rankose, smogė vilkšuniui. Iš karto po smūgio pajuto smūgį į kairį skruostą, kurį kumščių jam sudavė minėtas nepažįstamas vyriškis. Juto fizinį skausmą ir gindamasis iš turėto metalinio vamzdžio sudavė jam vieną smūgį į pilvą. Po viso to vyriškis atsitraukė, tačiau toliau grasino, įsėdo į savo automobilį ir pasišalino. Tačiau vilkšunio į automobilį neįsisodino, jis toliau bėgo jam iš paskos. Po incidento jis nieko nelaukė ir iškvietė policijos pareigūnus. Vyriškio išsakytus grasinimus vertina realiai, kadangi jis jam yra nepažįstamas, elgėsi agresyviai ir neadekvačiai. (1 t., b. l. 31-38). Pagarsinus parodymus nukentėjusysis R. J. parodė, kad parodymai teisingi, juos tvirtina.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu taip pat pagarsinti 2021 m. vasario 8 d. papildomos apklausos metu nukentėjusiojo R. J. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu. R. J. parodė, kad su juo kartu tą dieną važiavo nepilnametis sūnus N., gim. (duomenys neskelbtini)Miškas yra namų valdoje. Automobilis „Toyota“ su N. K. numeriais stovėjo miške esančioje aikštelėje, nuvažiavus apie 50 metrų. Prie automobilio lakstė, be antsnukių, be pavadžių, palaidi šunys, tai yra bulterjeras ir vilkšunis. Vyriškis sėdėjo automobilyje. Jis su traktoriumi privažiavo prie pat automobilio, kuriame sėdėjo vyriškis, iš traktoriaus bijojo išlipti dėl palaidų šunų. Privažiavęs paspaudė garsinį signalą ir tada vyriškis pravėrė langą, jis atsidarė traktoriaus duris. Paklausė vyriškio: "ką čia veikia". O vyriškis, nežiūrėdamas į jį, atsakė: „Ko nori duchai?“. Jis vyriškio vėl klausė, ką jis veikia ir kodėl vyriškio palaidi šunys. Vyriškis ėmė jį vadinti necenzūriniais žodžiais: „eik tu na...i, ką aš noriu tą ir darau“. Vyriškiui pasakė, kad tai privati valda, čia pat yra jo namai, kad negali būti palaidi šunys, kad šunys loja, tačiau vyriškis ėmė šaukti ant jo, keiktis, sakė, kad apsiartų savo teritoriją, kad netoli gyvena ir kur nori ten važiuoja. Sakė, kad vyriškis važiuotų į savo kiemą ir ten būtų. Susidarė įspūdis, kad vyriškis nesupranta, nei kur yra, nei su kuo kalba, tiktai rėkė, keikėsi ir sakė grasinančius žodžius: „Aš tave sudeginsiu, padarysiu, susprogdinsiu“. Vyriškiui pasakė, jei neklauso, tada atsiveš šautuvą ir iššaudys vyriškio šunis. Pamatęs, kad vyriškis nesukalbamas, apsisuko ir nuvažiavo į namų kiemą. Matė, kad tas vyriškis su automobiliu seka iš paskos, iš pradžių manė, kad vyriškis nuvažiuos tiesiai ir nesuks į kiemą, tas vyriškis apie 30-40 metrų buvo atsilikęs nuo jo traktoriaus. Šunys bėgo iš vyriškio automobilio paskos. Kai įvažiavo į kiemą, pamatė, kad tas vyriškis atvažiuoja iš paskos. Sūnui pasakė, kad greitai nubėgtų į namus ir pakviestų mamą, apie šautuvą sūnui nieko nesakė (namuose turi žmonai priklausančius ginklus, kurie laikomi seife - jis medžiotojas). Sūnus nubėgo į namus. Vyriškis įvažiavo į kiemą ir pasuko į dešinę ir tuoj pat sustojo. Jis jau buvo išlipęs iš traktoriaus, greitai nuo garažo pasiėmė vamzdį, nes bijojo dėl palaidų svetimų šunų. Vilkšunis, pribėgęs prie jo pririšto šuns, jau griebė jo šuniui už sprando, ir tuo pat metu jis su rankose turėtu metaliniu vamzdžiu sudavė vilkšuniui per galvą. Šuo cypdamas pasitraukė, o vyriškis keikdamas: „keiksmažodžiai, užmušiu tave“ priėjo ir jis pajuto vieną smūgį į kairę akį, po smūgio nukrito, atsistojo ir tada gindamasis bandė su turėtu vamzdžiu suduoti vyriškiui, galėjo pataikyti vyriškiui į ranką, į plaštaką. Tada vyriškis kažkaip atsigavo, lyg ėmė orientuotis, bet vis tiek keiksnojosi. Į kiemą tuo metu atėjo žmona ir tuo metu sušuko žmonai, kad ši atneštų šautuvą. Tada vyriškis įsėdo į savo automobilį, kur buvo jo šunys nematė, mano, kad buvo miške, netoli to vyriškio. Vyriškis išvažiavo, toliau už kokių 40 metrų nuo sodybos sustojo, pastoviniavo, o tuo metu jo žmona atėjo su ginklu. Jis nežino ar vyriškis matė, ar nematė, kad jo žmona atėjo su ginklu. Tada tas vyriškis nuvažiavo. Po to įvykio jis iš karto skambino į policiją ir pranešė apie įvykį (1 t., b. l. 54-57). Pagarsinus parodymus nukentėjusysis R. J. parodė, kad jiems privažiavus vyriškis sėdėjo automobilyje, jis atsidarė duris. Vyriškis pamatęs juos, kiek pamena jis pyptelėjo, vyriškis atsidarė langą ir bandė pabendrauti. Po jam suduoto smūgio jis išgriuvo, vyriškis stovėjo šalia. Nugriuvęs stengėsi kuo greičiau atsistoti ir ruošėsi gintis su vamzdžiu. Ar sudavė tiksliai nepamena. Vieną kartą sudavė vyriškiui į pilvo sritį. Gindamasis galėjo pataikyti vyriškiui į plaštaką. Posakis, kad atsiveš šautuvą ir iššaudys vyriškio šunis, tai buvo atgaliniai grasinimai į gautus grasinimus. Parodymai teisingi, juos tvirtina.

2020 m. gruodžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. G 1269/2020 (05) nurodyta, kad poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose ir kairiame paakyje R. J. padarytos kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020 m. gruodžio 6 d. R. J. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas R. J. padarytas vieno smūgio pasėkoje. Sužalojimas R. J. padarytas pašalinės jėgos poveikyje. Sužalojimas R. J. galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas sukėlė R. J. fizinį skausmą (1 t., b. l. 74).

Liudytoja E. J. parodė, kad ji pačio incidento nematė, nes nedalyvavo. Po įvykio teko sūnų nuraminti, nes atėjo į namus žodžio nepratardamas, todėl nesuprato kas atsitiko. Matė kieme svetimą mašiną su užsienietiškais numeriais, kažkur šunys lakstė. Vaikui buvo ir tikas, ir stresas. Parėjęs vaikas pasakė, kad važiuojant miške kažką sutiko, aplinkui lakstė šunys, jie negalėjo išlipti iš traktoriaus. Išėjusi į kiemą pamatė savo vyrą jau stovintį su guzu smilkinį, suprato, kad jį mušė. Jis laikė šunį už grandinės, paprašė jos atnešti šautuvą. Ji išėjo atsinešti šautuvo. Atsinešus šautuvą, to asmens kieme nebebuvo. Vyras pasakojo, kad išvažiavo, bet negalėjo išlipti iš traktoriaus nes lakstė palaidi šunys. Parvažiavo į kiemą, o kieme prasidėjo grasinimai. Dėl grasinimų sakė kažką, bet ką neprisimena. Ji suprato, kad konfliktas įvyko dėl šunų, nes jie negalėjo išlipti iš traktorius ir dirbti savo darbų. Viskas įvyko šalia namų. Žinant teritorija, tai viskas tam pačiame kieme.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu pagarsinti 2021 m. vasario 22 d. apklausos metu liudytojos E. J. duoti parodymai. E. J. parodė, kad 2020 gruodžio mėnesį tikslios dienos neprisimena, tik atsimena, kad nebuvo tamsu, vyras su sūnumi išvažiavo į mišką malkauti. Ji buvo namuose, atliko buities darbus. Po kurio laiko, gan greitai, išgirdo į kiemą grįžtantį traktorių. Į namus parbėgo vaikas išsigandęs ir pasakė, kad tėtis liepė ją pakviesti. Kadangi vaikas buvo išsigandęs, pradžioje jį nuramino, o tik po kurio laiko ji išėjo į kiemą. Kieme stovėjo nepažįstamas automobilis ir svetimas vyras. Šalia to nepažįstamo asmens stovėjo jos vyras, kuris rankoje laikė už grandinės jų šunį. Jai vyras pasakė, kad atneštų šautuvą. Ji turi leidimą laikyti šaunamuosius ginklus. Tada grįžo į namus paimti šautuvo. Pasiėmusi ginklą, grįžo į kiemą, o tas automobilis jau išvažinėjo iš jų kiemo. Išvažiuodamas iš kiemo, jis dar stabtelėjo prie miškelio ir po to nuvažiavo (1 t., b. l. 96-101). Pagarsinus parodymus liudytoja E. J. parodė, kad parodymai teisingi, juos tvirtina.

Nepilnametis liudytojas N. J. parodė, kad tą dieną jis su tėčiu traktoriumi važiavo malkų atsivežti ir pamatė mašiną su palaidais šunimis. Šunys buvo jų miške. Kiek pamena, mašina buvo juoda, ten buvo vienas žmogus ir du šunys. Šunys atbėgo prie jų traktoriaus pauostyti. Atstumas koks nuo miško iki namų buvo nežino, bet kaip ir toliau buvo, bet viskas buvo jų miške. Nepamena, ar vyko pokalbis kažkoks tarp tėčio ir to asmens. Jis išsigando tų šunų, Šunys jam pasirodė piktybiniai. Važiuojant atgal namo per traktoriaus galinį langą matė, kad šunys bėga iš paskos. Pamena, kad kai važiavo atgal namo, tai tėtis liepė pakviesti mamą. Pas juos į kiemą atvažiavo ta mašina ir tie šunys atbėgo. Iš karto kai išlipo iš traktoriaus, bėgo namo ir pakvietė mamą. To žmogaus iš juodos mašinos nematė. Mamai sakė eiti į lauką, kad tėtis kvietė. Mamai išėjus į lauką, jis liko namuose. Pro langą nežiūrėjo, todėl kas kieme vyksta nematė. Kai pirmą kartą pamatė tuos šunis, pasirodė, kad jie pikti, agresyvūs, kad nori užpulti, skleidė tokį „rrr“ garsą. Iš karto šunys pradėjo lysti prie traktoriaus. To garso sulyginti su lojimu, urzgimu negalėtų.

2020 m. gruodžio 6 d. R. J. protokolu-pareiškimu, jog 2020 m. gruodžio 6 d. apie 15.30 val. jam priklausančiame miške, tarp jo ir nepažįstamo vyriškio, kilo žodinis konfliktas dėl jo palaidų šunų. Konflikto metų minėtas vyriškis kumščiu vieną kartą sudavė jam į kairį skruostą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Taip pat viso to jam grasino, sakydamas, kad sudegins jo sodybą, kad sunaikins jo turtą, užmuš jį, sudegins, padės į vietą. Vyriškio išsakytus grasinimus vertina realiai, kadangi jis jam yra nepažįstamas, elgėsi agresyviai ir neadekvačiai (1 t., b. l. 9-14).

2020 m. gruodžio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentelėmis, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini)., esantis vienkiemis. Vienkiemio šiaurinėje pusėje yra miškas, o prieš mišką yra aikštelė apaugusi žole. Vienkiemio vakarinėje pusėje yra gyvenamasis namas, rytinėje pusėje yra ūkiniai pastatai, pietų pusėje yra įvažiavimas į sodybą. Apžiūrėjus įvykio vietą, kitų nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, nepaimta (1 t., b. l. 15-19).

2021 m. kovo 23 d. papildomu įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentelėmis, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), vienkiemis. Šiaurinėje vienkiemio teritorijoje stovi dviejų aukštų namas su nebaigta išorine apdaila. Šiaurės rytų pusėje matome keliuką, kuris veda į miškelį. Pietinėje pusėje laukai (1 t., b. l. 20-26).

2020 m. gruodžio 11 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad R. J. buvo pateiktos 6 asmenų nuotraukų, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus. Nuotrauka Nr. 3 yra R. J., kitos nuotraukos yra asmenų, nesusijusių su atliekamu tyrimu. R. J. atpažino jam trenkusį vyriškį nuotraukoje Nr. 3 (R. J.) iš veido bruožų, ovalaus veido, tamsių trumpų plaukų, klasikinės nosies (1 t., b. l. 43-53).

2020 m. gruodžio 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. J. pateikė metalinį strypą ( 1 t., b. l. 75-80 ).???

2021 m. vasario 3 d. daiktų apžiūros protokolu, fotolentelėmis, apžiūrėtas metalinis vamzdis, kurį pateikė nukentėjusysis R. J.. Metalinis vamzdis yra rudos spalvos, tuščiaviduris 1 metro ir 5 cm ilgio. Vamzdžio skersmuo 4,5 cm (1 t., b. l. 81-86).

2020 m. gruodžio 6 d. Panevėžio AVPK patrulių kuopos mobiliojo būrio vyresniojo patrulio M. R. tarnybiniu pranešimu, kad 2020 m. gruodžio 6 d. ekipažas „1909“ apie 15.30 val. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), į pranešėjo privatų mišką atvažiavo automobilis su Nyderlandų valstybiniais numeriais, vairuotojas su šunimis konfliktavo ir sumušė pranešėją. Nuvykus minėtu adresu pasitiko pranešėjas R. J., kuris paaiškino, kad į jo privataus miško teritoriją buvo atvažiavęs tamsios spalvos automobilis, galimai Toyota Prius (olandiškai numeriais), kurį vairavo aukštas, stambaus sudėjimo asmuo, su tamsiais treningais. Minėto automobilio vairuotojas buvo su dviem dideliais šunimis, kurie buvo be antsnukių ir kėlė pavojų. Pranešėjas R. J. paprašė automobilio vairuotojo pasiimti šunis ir išvažiuoti iš jo miško. Automobilio vairuotojas pranešėją pradėjo kolioti, rėkti ant jo. R. J. pamatęs, kad asmuo yra agresyviai nusiteikęs, grįžo namo į savo kiemą. Tada automobilio vairuotojas įvažiavo į pranešėjo kiemą ir paleidęs šunis pradėjo grasinti, kad jis čia negyvens, uždegs jo namą. R. J. pribėgus automobilio vairuotojo šuniui ir pradėjus jam pulti, lazda sudavė šuniui. Pribėgęs asmuo prie R. J. ėmė su juo grumtis ir kumščiu trenkė į skruostą ir R. J. sužalojo (matėsi smarkus patinimas). Asmuo su šunimis minėtu automobiliu pasišalino nežinoma kryptimi (1 t., b. l. 102).

2021 m. vasario 23 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kad apžiūrėtas iš Bendrojo pagalbos centro gautas įrašas nurodoma, jog pateiktoje pokalbio įrašo kopijoje, užfiksuotas 2020 m. gruodžio 6 d., 15:27:09 val., centre gautas pranešimas. Įrašo pradžioje operatorės žodžiai: 112.Vyriškas balsas: Laba diena. Operatorė: Laba diena. Vyriškas balsas: Norėjau pasišnekėti su Krekenavos, Panevėžio rajono Krekenavos inspektorium. R. J. patrukdė. Operatorė: Kokiu būtent inspektorium?.Vyriškas balsas: AAA budinčiu, budinčiu inspektorium. Operatorė: Tai policijos? Gaisrinės? Aplinkos apsaugos? Vyriškas balsas: Policijos, policijos. Operatorė: O kas atsitikę yra? Vyriškas balsas: AAA yra tas, kad šita mūsų privačios nuosavybė miške, atvažiavęs kažkoks tai nachalas, vienu žodžiu su šunim, nu šita, palaidus šunis visus, savo vienu žodžiu miške. Ir paskui čia atvažiavęs į kiemą pradėjo kumščiais švaistytis. Operatorė: Kur čia viskas vyksta? Vyriškas balsas: (duomenys neskelbtini). Operatorė: (duomenys neskelbtini)? Vyriškas balsas: Taip. Operatorė: (duomenys neskelbtini)bus taip? Vyriškas balsas: Taip. Operatorė: Namo numeris yra? Vyriškas balsas: Nėra, vienkiemis. Operatorė: Vienkiemis taip? O su kokiu automobilius jis atvažiavęs? Vyriškas balsas: Olandijoj registruotas, Nyderlanduos, tamsiai juoda Toyota. Operatorė: tamsiai juoda Toyota taip? Vyriškas balsas: Jo, lengvoji. Operatorė: Jis dabar vietoj yra taip? Vyriškas balsas: Ne jis manau, kad čia kažkur vietoj jis. Operatorė: Kažkur netoliese yra taip? Vyriškas balsas: Jo. Operatorė: Nenukentėjot? Vyriškas balsas: Nukentėjom. Operatorė: Supratau, greitoji reikalinga? Vyriškas balsas: Ne. Operatorė: Kaip pavardė jūsų? Vyriškas balsas: J.. Operatorė: Supratau, turėkit telefoną prie savęs, siunčiam pareigūnus į vietą. Vyriškas balsas: Gerai. Operatorė: Numerį gal įsidėmėjot? Vyriškas balsas: Nyderlandų, ten geltonas toks numeris įdomus, nežinau skaičių neįsidėmėjau. Operatorė: Gerai siunčiame laukite. Prašau. ( 1 t., b. l. 106-108).

2020 m. gruodžio 10 d. Panevėžio AVPK Panevėžio m. ir r. PK VS tyrėjos R. P. tarnybiniu pranešimu dėl informacijos, kad tikslinant įvykio aplinkybes 2020 m. gruodžio 9 d. papildomi pabendrauta su pareiškėju R. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad asmuo, su kuriuo 2020 m. gruodžio 6 d. įvyko konfliktas lankosi adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, namuose rasta nebuvo, todėl buvo pabendrauta su aplinkinių namų gyventojais, kurie nurodė, kad vyriškis, kuris atvažiuoja pašerti šunų į minėtą adresą yra R. J., gim. (duomenys neskelbtini) Aiškinantis įvykio aplinkybes, nustatyta, kad R. J. naudojasi automobiliu "Toyota" juodos spalvos su ne Lietuvoje išduotais valstybiniais numeriais ( 1 t., b. l. 109-110).

2021 m. vasario 24 d. specialisto išvadoje Nr. G 151/2021 (05), kad R. J. nustatyta žaizda (nepatikslinto pobūdžio) dešinėje plaštakoje ir dešinės plaštakos II-o delnakaulio lūžis. Duomenų prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui, nėra. Sužalojimai padaryti kietu buku (bukabriauniu) daiktu, galimai tokiu suduodant, į tokį atsitrenkiant, ar panašiai, mažiausiai 1 trauminio poveikio pasėkoje. Medicininiuose dokumentuose nepatikslintas žaizdos pobūdis (kaštai, gylis), todėl nurodyti konkretų žalojusį daiktą nėra galimybės. Negalima atmesti galimybės, kad sužalojimai galėjo būti padaryti metaliniu vamzdžiu. Negalima atmesti galimybės, kad R. J. galėjo susižaloti pats griūdamas, tam sužalojimų pobūdis ir lokalizacija neprieštarauja. Negalima atmesti galimybės, kad R. J. galėjo susižaloti „suduodamas vieną smūgį kitam asmeniui į veidą“. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu R. J. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatyto dešinės plaštakos II-o delnakaulio lūžio R. J. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (1 t., b. l. 185-186).

2021 m. vasario 19 d. R. J. savanoriškai pateikė pažymą apie šuns sužalojimą. Iš pažymos matyti, kad privataus veterinarijos gydytojo R. V. pažymoje nurodyta, jog 2020 m. gruodžio 7 d. atliktas šuns- vokiečių aviganio, gim. data (duomenys neskelbtini), patinas, mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini) (gyv. savininkas R. J., (duomenys neskelbtini)), kurios metu nustatyta- galvos kirstinė žaizda, besitęsianti nuo viršugalvio link kairės ausies apie 6 cm. ilgio. (2 t., b. l. 3-4, 5).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje

Šioje baudžiamojoje byloje ypač aktualus įrodymų analizės ir vertinimo klausimas. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.

Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi esminis požymis, apibūdinantis nusikaltimo padarinius, yra fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam būtent smurtavimu. Tai yra tyčinė nusikalstama veika.

Teismas, ištyręs bylos duomenis, konstatuoja, kad byloje yra visiškai įrodyta kaltinamojo R. J. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį padarymo, t. y. nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu metu ir vietoje, konflikto metu, nukentėjusiajam R. J. sudavė vieną kartą kumščiu į kairį skruostą, taip padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies abejuose vokuose ir kairiame paakyje, taip smurtaudamas padarė R. J. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, susipažinęs su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, visą tai įvertinęs bei sugretinęs tarpusavyje, daro pagrįstą išvadą, jog R. J. paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu yra jo pasirinkta gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo paaiškinimų, t. y. kad jis tik gynėsi nuo R. J. jo atžvilgiu naudoto tyčinio smurto, t.y. sudavimo į dešinę ranką kai šis gynėsi nuo agresyvių nukentėjusiojo veiksmų, nepatvirtina jokie objektyvūs byloje esantys įrodymai, o įrodymų visuma kaip tik tai paneigia. Teismas R. J. paaiškinimus vertina kritiškai bei jais vadovaujasi tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos įrodymai.

Iš nukentėjusiojo duotų paaiškinimų matyti priešingai, kad būtent pats kaltinamasis, kai nukentėjusysis savo kiemo teritorijoje gindamas pririštą savo šunį nuo kaltinamojo palaido šuns, kuris puolė nukentėjusiojo šunį, sudavė kaltinamojo šuniui per galvą su savimi turėtu metaliniu vamzdžiu, R. J. keikdamasis „keiksmažodžiai, užmušiu tave“ priėjo ir sudavė kumščiu vieną smūgį į kairį skruostą, po smūgio jis nukrito, atsistojo ir tada gindamasis su turėtu vamzdžiu galėjo R. J. pataikyti į ranką, plaštaką. Nukentėjusysis nuosekliai viso proceso metu: tiek 2020 m. gruodžio 6 d. protokole-pareiškime (1 t., b. l. 9-14), tiek apklausų ikiteisminio tyrimo metu, kurių parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu (1 t., b. l. 31-38, 54-57), tiek teisiamojo posėdžio metu, nuosekliai ir aiškiai, nekeisdamas esminių faktinių aplinkybių nurodė, jog būtent kaltinamasis R. J. kai jis gynė savo šunį nuo kaltinamojo šuns užpuolimo, suduodamas šio šuniui per galvą, kaltinamasis priėjo ir jam sudavė kumščiu į kairį skruostą, tuo sukeldamas fizinį skausmą, bei detaliai nurodė, kaip buvo padarytas sužalojimas. Teismas neturi pagrindo netikėti R. J. nuosekliais ir faktinėmis aplinkybėmis vienas kitam neprieštaraujantiems paaiškinimams duotais viso proceso metu. Be to, iš esmės nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojos E. J. parodymai, nors ši pačio smūgio sudavimo ir nematė, tačiau ji nurodė, kad išėjusi į kiemą pamatė savo vyrą laikantį šunį už grandinės bei matė guzą smilkinį, suprato, kad jį sumušė. Tokius parodymus iš esmės patvirtina taip pat ir policijos pareigūno M. R. 2020 m. gruodžio 6 d. surašytas tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) į pranešėjo privatų mišką atvažiavo automobilis su Nyderlandiškais numeriais, vairuotojas su šunimis, konfliktavo ir sumušė pranešėją, bei nuvykus į įvykio vietą pasitiko pranešėjas R. J., kuris nurodė, kad pribėgus vairuotojo šuniui ir pradėjus pulti, sudavė lazda šuniui, o pribėgęs vairuotojas prie jo ėmė su juo grumtis ir kumščiu trenkė į skruostą ir jį sužalojo (matėsi smarkus patinimas) (1 t., b. l. 102). Taip pat ir iš BPC gautas garso įrašas iš esmės patvirtina nuketėjusiojo duotus parodymus, iš kurio matyti, kad iškarto po įvykio, nuketėjusysis kviesdamas policiją nurodė, kad „buvo atvažiavęs kažkoks tai nachalas, vienu žodžiu su palaidais šunimis miške, paskui atvažiavęs į kiemą pradėjo kumščiais švaistytis. Nurodė, kad nukentėjo, bet greitosios pagalbos atsisakė“. Be to, prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto faktą patvirtina byloje esantis bei teismui jokių abejonių nekeliantis objektyvus įrodymas – specialisto išvada Nr. G1269/2020(05), kurioje nurodyta, kad poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose ir kairiame paakyje R. J. buvo padarytos kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020 m. gruodžio 6 d., bei sužalojimas R. J. padarytas vieno smūgio pasėkoje ir tai sukėlė R. J. fizinį skausmą, bei nežymiai sutrikdė sveikatą (1 t., b. l. 74).

Nors kaltinamajam R. J. ir yra nustatyta žaizda (nepatikslinto pobūdžio) dešinėje plaštakoje ir dešinės plaštakos II-o delnakaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku (bukabriauniu) daiktu, galimai tokiu suduodant, į tokį atsitrenkiant, ar panašiai, mažiausiai 1 trauminio poveikio pasėkoje. Negalima atmesti galimybės, kad: sužalojimai galėjo būti padaryti metaliniu vamzdžiu, kad galėjo susižaloti pats griūdamas, kad galėjo susižaloti „suduodamas vieną smūgį kitam asmeniui į veidą“ (1 t., b. l. 185-186). Ši specialisto išvada iš esmės patvirtina ir nuketėjusiojo duotus parodymus, kad po smūgio sudavimo dešine ranka į nukentėjusiojo kairės pusės žandą arba po nugriuvimo, kai atsistojo gindamasis galėjo su tuo vamzdžiu suduoti kaltinamajam į ranką, plaštaką.

Įvertinęs tai, kad nukentėjusiojo R. J. parodymai viso proceso metu iš esmės buvo nuoseklūs, išsamūs, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo R. J. parodymais, kurie kartu su pirmiau nurodytos liudytojos parodymais, pareigūno tarnybiniu panešimu, specialisto išvada patvirtina sužalojimo metu sukeltą fizinį skausmą bei padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat kitais rašytiniais bylos duomenimis jungiasi į nuoseklią, chronologišką bei logišką įrodymų grandinę, kuri yra pakankama daryti išvadą, jog R. J. atliko kaltinime nurodytus veiksmus – tyčia sudavė R. J. į veidą, taip jam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukeldamas fizinį skausmą.

Šie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, jo kaltė įrodyta visiškai, todėl jam pagrįstai kyla baudžiamoji atsakomybė, nes įrodyta, kad R. J. ne gynėsi nuo nukentėjusiojo, bet priešingai – būtent kaltinamasis panaudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu dėl to, kad šis panaudojo metalinį vamzdį kaltinamojo šuns atžvilgiu, kuris buvo atbėgęs į nukentėjusiojo privatų kiemą palaidas, be antsnukio, bei puolė nukentėjusiojo pririštą šunį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Vertinant grasinimo realumą, reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir kt. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimą, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Baudžiamosios atsakomybės taikymas už BK 145 str. 1 d. nurodytą nusikalstamą veiką suponuoja būtinumą konstatuoti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-219/2014, Nr. 2K-14-222/2016).

Byloje nėra ginčo, kad įvykio metu tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo santykiai buvo konfliktiški, jie vienas kitam reiškė pretenzijas, nukentėjusysis dėl jo privačioje teritorijoje – miške, keliuku lakstančių, palaidų šunų, kaltinamasis dėl neva mėginimo pervažiuoti jo šunį bei jo šuniui suduoto smūgio metaliniu vamzdžiu. Kaltinamasis R. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl grasinimų nužudyti ar kitaip sužaloti nukentėjusiojo sveikatą neigė, nurodydamas, kad buvo konfliktas su R. J. dėl jo šunų, įvyko susižodžiavimas, nes jis pasakė, kad kur norės ten važinės, galėjo pasakyti necenzūrinių žodžių, tačiau neišsakė grasinimų, jokių veiksmų neketino daryti, bei pats nukentėjusysis jam pasakė, kad tuoj atsiveš šautuvą, bet kam nesuprato. Kaltinamojo neigimą išsakius grasinimus konflikto metu, teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusysis patvirtino, kad kaltinamasis konflikto metu išsakė keiksmažodžius, bei tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus nurodė, kad jam buvo išsakyti kaltinime nurodyti garsinimai „skersą dėjau ant tavo miško“, „duxai aš tave užmušiu, padėsiu į vietą“, vėliau vėl pagrasino užmušti, susprogdinti, todėl teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kad įvykus konfliktui, vartojant necenzūrinius žodžius buvo išsakyti ir grasinimai. Tai, kad nukentėjusiajam buvo išsakyti grasinimai nukentėjusysis nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, nes iš tarnybinio pranešimo, kurį surašė pareigūnas M. R. matyti, kad jam atvykus į įvykio vietą R. J. nurodė, jog įvažiavęs į jo kiemą asmuo pradėjo grasinti, kad jis čia negyvens, uždegs jo namą. Tai, kad konflikto metu buvo išsakyti grasinimai patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, tačiau baudžiamosios atsakomybės taikymas už BK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką suponuoja būtinumą konstatuoti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos siekia. Iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, t.y. tarp dviejų nepažįstamų asmenų, įvyko žodinis konfliktas dėl kaltinamojo šunų vedžiojimo privačioje valdoje (miške), kurie buvo vedžiojami nesilaikant reikalavimų, t.y. be antsnukių, pavadėlio, bei būtent šio konflikto metu buvo išsakyti grasinimai kaltinamojo, bei ir pats nukentėjusysis kaip atkirti taip pat išsakė grasinimą, po ko jau konfliktas tęsėsi ir nukentėjusiojo namo kieme, t.y. kaltinamojo šuo atbėgo į nukentėjusiojo kiemą, griebę nukentėjusiojo pririštą šunį, o nukentėjusiajam ginant savo šunį sudavė kaltinamojo šuniui metaliniu vamzdžiu per galvą, ko pasekoje kaltinamasis dėl tokio elgesio su jo šunimi išsakė grasinimą, kad „užmuš“ bei sudavė vieną kartą nukentėjusiajam. Kaltinamasis daugiau nukentėjusiojo atžvilgiu smurto nenaudojo bei sėdo į automobilį ir išvažiavo. Kad R. J. ketinimai susidoroti su R. J. nebuvo realūs ir tai buvo tik konflikto išdavoje išsakyti žodžiai, iš dalies patvirtino ir pats R. J. išgirdęs garsinimus jis taip pat kaip atgalinį grasinimą išsakė, jog jis atsiveš šautuvą ir iššaudys šunis. Be to, nukentėjusysis matydamas, kad jį automobiliu seka kaltinamasis po įvykusio konflikto dėl palaidų šunų, jis jaudinosi ne dėl savo sveikatos, gyvybės, bet kaip nurodė nukentėjusysis jis sustojo prie savo šuns, nes bijojo, kad svetimi šunys neužpultų jo šuns. Taip pat ir tolimesni nukentėjusiojo veiksmai, nors ir nurodė, kad suprato, kaltinamojo konflikto metu išsakytus grasinimus kaip realius, tačiau tolimesni nukentėjusiojo veiksmai rodo priešingai, jog grįžęs į namus, t.y. savo kiemą nėjo iš karto skambinti ir kvieti policijos bijodamas dėl savo sveikatos bei gyvybės, bet priešingai pats pasiėmęs metalinį vamzdį gynė savo šunį. Taip pat teisminio nagrinėjimo metu apklausus nepilnametį liudytoją N. J., kuris įvykio metu buvo kartu ir viską matė bei girdėjo, pastarasis neminėjo apie konflikto metu išsakytus garsinimus ar nukentėjusiojo, t.y. jo tėvo, baimę dėl gyvybės, sveikatos, bet priešingai nurodė, kad jis išsigando šunų, nes šie pasirodė pikti, agresyvūs, kad nori užpulti, šunys pradėjo lysti prie traktoriaus, skleidė tokį „rrr“ garsą. Be to, nukentėjusysis pranešdamas apie galimai padarytą nusikalstamą veiką jo atžvilgiu bendruoju pagalbos telefonu nenurodė, kad jam buvo grasinta, o tik nurodė, kad „atvažiavęs kažkoks tai nachalas, į jo privačią valdą, vienu žodžiu su palaidais šunimis, o paskui atvažiavęs ir į jo kiemą pradėjo kumščiais švaistytis“. Dėl to visiškai neįtikėtina, kad nukentėjusysis, kurio gyvybei buvo kilusi grėsmė, iš karto nenurodytų šių aplinkybių. Be to, nukentėjusysis patvirtino, kad kaltinamasis po suduoto jam smūgio jokių aktyvių veiksmų nebeatliko, o sėdo į automobilį ir išvažiavo.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad dėl šios veikos byloje objektyvių duomenų nėra, o nukentėjusiojo nurodytos konflikto metu išsakytos grasiniančios frazės, nors kaltinamasis ir neigia jas išsakęs, negali būti vertinamos kaip grasinantis realiai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, tai laikytina spontaniškai išsakytais žodžiais, kurie yra išsakyti įvykusio konflikto metu dėl šunų. Nors nukentėjusysis nurodė, kad išsigando R. J. išsakytų žodžių, tačiau jo elgesys buvo visiškai priešingas, jis pagrasinęs, kad jei kaltinamasis neklauso, tai jis atsiveš šautuvą ir išaudis šunis, nuvažiavęs į kiemą pasiėmė metalinį vamzdį, kad apgintų priištą savo šunį nuo kaltinamojo šuns, ir nebandė skubiai pasišalinti į namus, kviestis policijos dėl jo gyvybei ar sveikatai kilusios grėsmės, o R. J. po šio konflikto dėl šunų, bei dėl šums sužalojimo syudavęs vieną kartą nukentėjusiajam išvyko automobiliu. R. J. poelgis vertintinas kaip spontaniškas ir emocionalus elgesys, abipusio konflikto metu, negali būti pripažintas kaip realus grasinimas sužaloti ar nužudyti nukentėjusįjį R. J.. Be to, kaltinamasis rankose neturėjo jokių daiktų (pavyzdžiui, peilio ar kitų įrankių), kurių panaudojimu grasintų ar iškart sukeltų realų pavojų nukentėjusiojo gyvybei. Kaltinamasis nesiėmė panašių ar kitokių veiksmų, galinčių įbauginti nukentėjusįjį ir vėlesnėmis dienomis.

Įvertinus visas šias nurodytas aplinkybes, R. J. išteisintinas iš kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį dėl grasinimo sužaloti ar nužudyti R. J., nes jo veikoje nenustatytas esminis nusikalstamos veikos numatytos BK 145 straipsnio 1 dalies požymis - tiesioginė kaltininko tyčia, t.y kad jis suvokė, jog dėl jo išsakytų grasinimų R. J. realiai patikėjo jog jo išsakyti grasinančio pobūdžio veiksmai gali būti įvykdyti ir tokios nukentėjusiojo būsenos siekė.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam R. J. skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamojo atžvilgiu nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas vertina tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas išnykęs (1 t., b. l. 125-135), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 167-174), nedirba (1 t., b. l. 175), pasak kaltinamojo registruotas užimtumo tarnyboje. VšĮ „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro“ duomenimis R. J., gim. (duomenys neskelbtini)jų įstaigoje 2014 m. gegužės 5 d. vieną kartą konsultuotas gydytojo psichiatro, diagnozė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 161,162-163). 2021 m. vasario 24 d. tarnybiniu pranešimu, kad pabendravus su VšĮ „Respublikinės Panevėžio ligoninės“ Psichiatrijos skyriaus vedėju V. D., pastarasis nurodė, kad A. J. atlikti konsultaciją Panevėžio teismo psichiatrijos skyriuje netikslinga, jis gali dalyvauti procese, būti apklausiamas (1 t., b. l. 126-127). Panevėžio rajono PSC priklausomybės ligų kabinetas duomenų apie asmenį neturi, Panevėžio rajono psichikos sveikatos centre apskaitoje nėra (1 t., b. l. 158), turi problemų su sveikata (2 t., b. l. 79).

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, teismas daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam skiriant švelnesnę iš alternatyvių BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje sumatytų bausmių – laisvės apribojimą, kurio trukmė parinktina trumpesnė nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, ir vadovaujantis BK 48 straipsniu skirtinas įpareigojimas, kuris darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ir sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nukentėjusiojo atžvilgiu. Teismo vertinimu, tokia bausmė, esant minėtoms aplinkybėms, užtikrintų teisingumo principą, labiausiai atitiktų bausmės paskirtį nubausti ir paveikti kaltinamąjį.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis R. J. bylos nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 90-93). Civiliniame ieškinyje nurodoma, jog nukentėjusysis neturtinę žalą grindžia fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, kadangi jį žodžiais žemino, grasino susidorojimu, vartojo necenzūrinius žodžius, savo automobiliu vyko iš paskos į nukentėjusiojo namų kiemą sukurdamas nesaugumo, grasinimo pojūtį, o namų kieme buvo pavartotas smurtas, juto skausmą. Visi šie kaltinamojo veiksmai buvo atlikti matant nukentėjusiojo nepilnamečiui sūnui, kuris taip pat patyrė stresą, baimę, įtampą. Taigi, nukentėjusysis be fizinio skausmo pajuto dvasinius išgyvenimus, pažeminimą.

Spręsdamas klausimą dėl konkrečios nukentėjusiajam R. J. neturtinės žalos priteistinos sumos dydžio, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, kurioje yra reglamentuotas neturtinės žalos sąvokos turinys, bei CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, kurioje yra numatyti šios žalos dydžio nustatymo kriterijai. Pažymėtina, kad pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusio asmens gyvenimą.

Teismas pažymi, kad sveikatos sužalojimai gali būti įvairūs, todėl vienais atvejais nukentėjusysis gali pakankamai greitai pasveikti ir vėliau nejusti tokių sužalojimų pasekmių, o kitais atvejais sužalojimų atkuriamasis laikas yra žymiai ilgesnis ir jų pasekmės išlieka ilgą laiką ar net visą likusį gyvenimą. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina į tai, kad nors šiuo metu byloje ir nėra duomenų apie nukentėjusiojo kančių tęstinumą, tačiau nėra pagrindo netikėti, kad nukentėjusysis R. J. po smurto panaudojimo jo atžvilgiu jautė fizinį skausmą, tai patvirtina specialisto išvada, bei nuoseklūs

nukentėjusiojo R. J. parodymai. Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam R. J. buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose ir kairiame paakyje, dėl to, nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. R. J. patyrė dvasinių išgyvenimų, išgąstį, baimę, įtampą, pažeminimą prieš nepilnametį sūnų, nepatogumus dėl sužalotos akies srities (bendravimo galimybių sumažėjimą). Tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog nukentėjusiojo patirti dvasiniai išgyvenimai būtų sukėlę jam ilgalaikes ypač neigiamas pasekmes, kad nukentėjusysis ateityje nebegalės gyventi pilnaverčio gyvenimo. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, šiuo metu jis nedirba, po šiais metais įvykusio autoįvykio turi problemų su sveikata (2 t., b. l. 79). Atsižvelgiant į tai, ir siekiant nepažeisti teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principų, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistina 400 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– kompaktinis diskas su nepilnamečio N. J. apklausos vaizdo ir garso įrašu (2 t., b. l.125), paliktinas saugoti byloje.

– metalinis strypas saugomas Panevėžio apskr. VPK daiktų saugykloje (1 t., b. l. 87-88, 89, kvitas BBB Nr. 0008473), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas nukentėjusiajam R. J..

Kaltinamajam R. J. 2021 m. vasario 5 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 9-11) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo išieškotinos 9,50 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.

Iš kaltinamojo R. J. priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos nukentėjusiojo R. J. turėtos išlaidos dėl dokumento surašymo, t.y. civilinio ieškinio, kurias sudaro 50 Eur (2 t., b. l. 94). Prašoma priteisti pinigų suma – 50 Eur nėra aiškiai per didelė, ji yra proporcinga advokato įdėtam darbui surašant civilinį ieškinį, kurį nukentėjusysis pateikė teismui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje.

R. J. išteisinti iš kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies. Iš R. J. priteisti nukentėjusiojo R. J. naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Priteisti iš R. J. nukentėjusiojo R. J. naudai 50 Eur (penkiasdešimties eurų) nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– kompaktinį diską su nepilnamečio N. J. apklausos vaizdo ir garso įrašu, palikti saugoti byloje;

– metalinį strypą, perduotą saugojimui į Panevėžio apskritie VPK daiktų saugyklą (kvitas BBB Nr. 0008473), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajam R. J..

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išieškoti iš R. J. 9,50 Eur (devynių eurų penkiasdešimt centų) proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).