- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- 1-429-805/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- V. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Prienuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis V. P. 2019 m. kovo 10 d. apie 19.35 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo UAB „Mogo LT“ priklausantį automobilį Volvo S40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,06 promilės etilo alkoholio).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. P. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė (b. l. 112-113), kad 2019 m. kovo 10 d. vakare, apie 19 val., kiek tiksliai valandų buvo nežino, paprašė kaimynės V. J., kad ji savo automobiliu Volvo S40, jį pavežtų iki Išlaužo kaime esančios parduotuvės. Pats neturi teisės vairuoti transporto priemones, niekada šios teisės neturėjo. Buvo iš vakaro vartojęs alkoholio, be to, dar išgėręs skardinę alaus. V. J. sutiko ir jį savo automobiliu Volvo S40 vežė iki parduotuvės. Automobilį vairavo V. J., jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Atvažiavus prie parduotuvės, jis išlipo iš automobilio. Parduotuvėje nusipirko 4 butelius alaus, V. J. pati nėjo į parduotuvę, laukė lauke prie automobilio. Išėjus iš parduotuvės, V. J. jam padavė savo automobilio Volvo S40 užvedimo raktelius. Jis įsėdo į V. J. automobilį ir pradėjo važiuoti, o ją paliko prie parduotuvės. Pavažiavus automobiliu apie 15 metrų ir užsukus į Išlaužo kaime esančią (duomenys neskelbtini), pamatė iš priekio atvažiuojantį policijos automobilį, kuriuo važiavę pareigūnai jį sustabdė. Policijos pareigūnams prisipažino, kad yra neblaivus ir neturi teisės vairuoti transporto priemonių.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:
liudytojos V. J. apklausos protokolas (b. l. 66-67), kuriame užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) su UAB „Mogo LT“ sudarė sutartį dėl automobilio išperkamosios nuomos, kurios pagrindu išsimokėtinai įgijo automobilį Volvo S40. Įgytu automobiliu naudojasi ji su savo sugyventiniu. Kaimynystėje gyvena Ž. S. su sugyventiniu V. P.. Jie kartais lankosi pas juos. 2019 m. kovo 10 d. vakare, apie 18 val., į namus atėjo V. P. ir paprašė jį pavežti iki Išlaužo kaime esančios maisto prekių parduotuvės. V. P. buvo akivaizdžiai neblaivus. Ji po įkalbinėjimo sutiko kaimyną pavežti iki parduotuvės. Automobiliu Volvo S40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) V. P. vežė iki parduotuvės. Automobilį vairavo pati, V. P. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Atvažiavus kaimynas vienas nuėjo į parduotuvę, o ji liko laukti lauke prie automobilio, nes išleido palakstyti savo šuniuką. Netrukus iš parduotuvės išėjo V. P., kuris buvo nusipirkęs alaus. Jis pasakė, kad dabar jis vairuos automobilį ir jai iš rankos pagriebė automobilio Volvo užvedimo raktelį, greitai įsėdo į jos automobilio vairuotojo vietą ir vienas nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Ji pati liko stovėti viena su savo šuniuku prie parduotuvės. Su savimi neturėjo telefono, todėl nepranešė policijai apie šį įvykį, pėsčiomis pradėjo eiti namo. Paėjusi apie 300 metrų pamatė, kad jos automobilis Volvo S40 stovi kelkraštyje, šalia stovi policijos automobilis, kuriame sėdi V. P.. Ji policijos pareigūnams pasakė, kad automobilis priklauso jai, tačiau policijos pareigūnai jai pasakė, kad automobilio grąžinti negali. Automobilis jai labai reikalingas vykti į darbą;
liudytojo K. D. apklausos protokolas (b. l. 70-71) ikiteisminio tyrimo metu patvirtina, jog 2019 m. kovo 10 d. patruliavo Prienų rajone kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu G. V.. Apie 19.10 val. gavo pranešimą, kad Išlaužo mstl., Prienų r. sav., prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ stovi automobilis Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Nuvykus į Išlaužo mstl., Prienų r. sav., apie 19.35 val. minėtą automobilį Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė važiuojantį (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo V. P.. Jis automobiliu važiavo vienas. V. P. prisipažino, kad yra girtas ir neturi teisės vairuoti transporto priemones, tokios teisės neįgijęs. Alkoholio kiekio matuokliu V. P. nustatė 1,83 promilių girtumą. Jiems būnant prie automobilio, priėjo nepažįstama moteris, kuri prisistatė kaip automobilio savininkė ir paaiškino, kad automobilį be jos leidimo paėmė V. P.;
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio K. D. 2019 m. kovo 10 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 18), iš kurio matyti, kad 2019 m. kovo 10 d. 19.35 val. (duomenys neskelbtini), sustabdytas automobilis Volvo S40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. P.. Vairuotojui nustatytas 1,83 promilių girtumas, dėl to jis pristatytas į Prienų ligoninę kraujo mėginiui paimti;
2019 m. kovo 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotonuotraukomis (b. l. 6-7, 8-13) nustatyta, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Lengvasis automobilis Volvo S40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), šalia dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Automobilio priekinė dalis nukreipta link (duomenys neskelbtini) kaimo, Automobilis techniškai tvarkingas, neapgadintas. Automobilio salonas tvarkingas. Reikšmingų tyrimui daiktų nerasta, nepaimta. Automobilis autovežiu išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę;
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15), kurioje konstatuota, jog V. P. kraujyje, paimtame 2019 m. kovo 10 d. 20.05 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,06 promilės etilo alkoholio.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų. Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad V. P. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo UAB „Mogo LT“ priklausantį automobilį Volvo S40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,06 promilės etilo alkoholio). Tokiais veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už V. P. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato (b. l. 116-118). Nurodė, jog nori, kad jam būtų paskirta bausmės rūšis – bauda, nes pradeda dirbti. Kaltinamasis V. P. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko dėl siūlomos paskirti jam bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 120).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius V. P. – kaltinamasis neteistas (b. l. 100-102), eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 86-97, 98-99), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 77, 81), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 84). V. P. ikiteisminio tyrimo metu prašė skirti baudą, nes tuojau pradės dirbti, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą, tačiau prokurorės siūlomas bausmės dydis teismo nesaisto. Šiuo atveju kaltinamojo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus (pagal kraujo tyrimą nustatytas vidutinis (2,06 promilių) girtumo laipsnis), tuo sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Dėl paminėtų aplinkybių, o taip pat kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, spręstina, jog prokurorės prašomas bausmės rūšies dydis, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų teismo nesaisto, todėl skirtinas BK straipsnio, numatančio atsakomybę dėl padarytos nusikalstamos veikos, ribose.
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis V. P. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Prokurorė, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę dvejiems metams. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į kaltinamajam nustatytą vidutinį girtumo laipsnį, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti V. P. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad yra pagrindas V. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones dvejų metų laikotarpiui.
Be to, BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja išvadą, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilį Volvo S40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) V. J. įsigijo iš UAB „Mogo LT“ lizingo būdu (b. l. 45-60, 62). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. J. patvirtino, jog kaltinamasis automobilio užvedimo raktelius pagriebė jai iš rankų, sėdo į automobilį ir išvažiavo, o ji, neturėdama mobilaus ryšio telefono, negalėjo paskambinti policijai ir ėjo namo pėsčiomis. Minėtas automobilis buvo panaudotas kaltinamajam darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, todėl pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Šiuo atveju transporto priemonės teisėtas valdytojas nors ir žinojo apie daromą nusikalstamą veiką, tačiau užkirsti kelio nusikalstamai veikai, pasak jos, neturėjo galimybės dėl objektyvių priežasčių, kadangi su savimi neturėjo telefono, dėl ko nebuvo galimybės operatyviai informuoti policiją, kita vertus, kaltinamojo vairuota nukentėjusiosios transporto priemonė, bylos duomenimis pavažiavus vos 300 metrų, buvo sulaikyta, dėl ko netikslinga konfiskuoti V. J. vardu registruotą, transporto priemonę, įgytą iš AB „Mogo LT“ pagal (duomenys neskelbtini) atgalinio lizingo išperkamosios nuomos sutartį. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismas sprendžia, kad išieškant iš V. P. konfiskuotino turto vertę, kuri nurodyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje (b. l. 38) kaip atitinkanti pinigų sumą, lygią 1 550,00 Eur, būtų teisinga ir proporcinga poveikio priemonė kaltinamajam, kuris nusikalstamą veiką padarė tyčia, neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus.
Kaltinamasis V. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. kovo 10 d. 19.54 val. iki 2019 m. kovo 11 d. 18.20 val. (1 parą) (b. l. 104-105, 106), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65, 66 straipsniai).
Kaltinamajam V. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 115) paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė iš V. P. išieškoti proceso išlaidas dėl transporto priemonės nuvežimo, kurias sudaro – 79,86 Eur, t. y. 60,50 Eur dėl transporto priemonės nuvežimo ir 1,20 Eur už parą nuo pirmos saugojimo dienos, t. y. nuo 2019 m. kovo 10 d. iki 2019 m. kovo 26 d., iš viso 16 parų. Baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintinų proceso išlaidų sąrašas: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pažymėtina, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Iš Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pažymos apie patirtas proceso išlaidas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22) matyti, jog transporto priemonės Volvo S40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimo išlaidos yra 60,50 Eur, o transporto priemonės saugojimo išlaidos skaičiuojamos po 1,21 Eur nuo pirmos saugojimo dienos, t. y. nuo 2019 m. kovo 10 d. iki transporto priemonės grąžinimo savininkui (valdytojui) arba teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, vadovaudamasis BPK 103 ir 105 straipsniu prašo pripažinti minėtas išlaidas – proceso išlaidomis. Iš į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo sutarties 3.1.4 punkto matyti (b. l. 25-30), jog policijos komisariatas už suteiktas paslaugas sutarties vykdytojui atsiskaito pavedimu per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros gavimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju prašomos pripažinti ir priteisti išlaidos nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, t. y. nepateikti patirtų išlaidų dydį pagrindžiantys dokumentai – mokėjimo nurodymai, sąskaitos faktūros ir pan., todėl prašymas dėl išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų išieškojimo iš kaltinamojo netenkintinas. Pažymėtina, kad toks sprendimas neužkerta kelio teisę į nuostolių atlyginimą įgyvendinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. P. pažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam 75 MGL (3 750,00 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. paskirti galutinę 50 MGL (2 500,00 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti V. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 10 d. 19.54 val. iki 2019 m. kovo 11 d. 18.20 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 2 MGL (100,00 Eur) dydžio baudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, V. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudoti specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, priteisti iš M. P. konfiskuotino turto – automobilio Volvo S40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 1 550,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) sumą.
V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Įteikti kaltinamajam V. P. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, baudžiamojo įsakymo kopiją išsiųsti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti V. P., kad baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Be to, sumokėjęs baudą asmuo teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Išaiškinti V. P., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.