- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2007-03-02
- Bylos Nr.
- N-444-456-07
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė, Vaida Urmonaitė, Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Piškinaitės, Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nutarties K. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Utenos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Molėtų skyriaus 2006 m. rugsėjo 6 d. nutarimu K. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 172⁹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 750 Lt bauda. K. S. nubaustas už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. neįregistravęs individualios veiklos 2006 m. rugpjūčio 25 d. 14 val. operatyvaus patikrinimo metu prie Ilgio ežero, Turuliškių kaime, Dubingių seniūnijoje, Molėtų rajone pardavė 4 vnt. vienkartinių bilietų žvejoti ir surinko 32 Lt mokestinės rinkliavos.
II.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas K. S. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Utenos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Molėtų skyriaus 2006 m. rugsėjo 6 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad platindamas mokamus vienkartinius bilietus žvejoti Ilgio ežere ir rinkdamas rinkliavą jis vykdė ne individualią veiklą, o įsipareigojimus, prisiimtus pagal 2006 m. vasario 22 d. pavedimo sutartį. Jis veikė kaip įgaliotojo K. J. įgaliotinis. K. J. 2001 m. gegužės 17 d. su Molėtų rajono savivaldybės administracija sudarė Vandens telkinio nuomos mėgėjiškai žūklei sutartį Nr. 155. 2005 m. spalio 7 d. K. J. buvo išduotas leidimas Nr. 64 naudoti žuvų išteklius Ilgio ežere. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, K. J. yra įregistravęs individualią veiklą. Visas pajamas iš vienkartinių bilietų platinimo gaudavo šis asmuo. Iš vienkartinių bilietų žvejoti platinimo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo negaudavo jokių pajamų, kadangi pavedimo sutartis neatlygintinė, o tam individualios veiklos įregistruoti neprivalu.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 2 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo netenkino.
Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėjo, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą K. S. buvo pasiūlyta duoti paaiškinimus, tačiau šis atsisakė ir visiškai neminėjo apie pavedimo sutartį, sudarytą su K. J., todėl teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus ir prie bylos pridėtą pavedimu sutartį vertino kritiškai, kaip norą išvengti atsakomybės. Be to, sutartis neleidžia administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui rinkti mokestinių rinkliavų, o tik pardavinėti žūklės leidimus. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, neįregistravęs individualios veiklos, platindamas mokamus žvejybos bilietus ir rinkdamas mokestines rinkliavas, padarė pažeidimą, numatytą ATPK 172⁹ straipsnio 1 dalyje, o paskirtos baudos dydis atitinka ATPK nuostatas.
IV.
K. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nutartį ir Utenos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Molėtų skyriaus 2006 m. rugsėjo 6 d. nutarimą bei administracinę bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. K. J. yra įregistravęs individualią veiklą bilietų platinimui bei aptarnavimo rinkliavos rinkimui, jis gaudavo visas pajamas iš šios veiklos. Kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal K. J. ir K. S. sudarytą pavedimo sutartį, individualios veiklos įregistruoti nėra būtina. Teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme K. S. atstovas prašė apklausti liudytoju K. J., kuris galėjo patvirtinti aplinkybes, kad iš tiesų pavedė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui platinti žvejo bilietus bei rinkti rinkliavą, tačiau teismas tokį prašymą atmetė, nurodydamas, kad šias aplinkybes visiškai įrodo į bylą pateikta pavedimo sutartis.
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidimo protokolo surašymo metu individualios veiklos įregistravęs nebuvo, ja nesivertė, todėl nesuprato, kokius paaiškinimus turėtų teikti, ir todėl iškart neinformavo apie sudarytą pavedimo sutartį. Mokesčių inspekcijos pareigūnai neklausė, ar jis žūklės leidimus platina kaip savo, ar kieno nors kito, todėl jis to jiems nepasakė. Tik tada, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apie surašytą protokolą pasakė K. J., šis paaiškino, kad reikėjo pateikti pavedimo sutartį. Jei pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl pavedimo sutarties galios ir turinio, jis turėjo apklausti liudytoju K. J. Atsisakęs tai padaryti, teismas suvaržė teisę pateikti įrodymus ir gintis nuo reiškiamų kaltinimų.
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pavedimo sutartis neleidžia rinkti mokestinių rinkliavų, o tik pardavinėti žūklės leidimus. Sudarant pavedimo sutartį tiek K. S., tiek K. J. buvo aišku, kad sutarties 1.1. punktas apima ir rinkliavos rinkimą.
4. 2006 m. rugpjūčio 25 d. mokesčių inspekcijos pareigūnams buvo pateikti atsiskaitymo grynaisiais pinigais apskaitos dokumentai, bilietai, kuriuos K. J. 2006 m. vasario 20 d. pateikė įregistruoti Klaipėdos apskrities VMI. Būtent šie bilietai buvo parduoti ir rinkliavos dokumentai išduoti mokesčių inspekcijos pareigūnams. Ši aplinkybė, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, įrodo, kad individualia veikla vertėsi ne jis, o K. J.
5. 2006 m. rugpjūčio 25 d. buvo parduoti leidimai žūklei Ilgio ežere, kurį nuomoja ir leidimą platinti žūklės leidimus turi K. J. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jokių teisių į Ilgio ežerą ir leidimų žūklei jame platinimą neturi. Pripažinus, kad bilietus jis platino asmeniškai, jo veiksmai galėjo būti kvalifikuojami kaip sukčiavimas, o ne kaip mokestinės drausmės pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
K. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. neįregistravęs individualios veiklos platino vienkartinius bilietus žvejoti ir rinko mokestines rinkliavas. ATPK 172⁹ straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už mokesčių mokėtojo registravimo duomenų nepateikimą Mokesčių mokėtojų registro tvarkytojui ar pavėluotą pateikimą, neteisingų duomenų pateikimą, taip pat pakeistų arba papildomų mokesčio mokėtojo registravimo duomenų nepateikimą ar pavėluotą pateikimą. Siekiant nustatyti, ar K. S. pažeidė šią ATPK normą, būtina išsiaiškinti, ar jam kilo pareiga pateikti duomenis Mokesčių mokėtojų registrui, t. y. ar K. S. vykdyta veikla atitiko individualios veiklos požymius.
Byloje yra duomenų, kad Molėtų rajone esančio Ilgio ežero žūklės plotu naudojasi K. J., 2001 m. gegužės 17 d. sutartimi Nr. 155 iš Molėtų rajono savivaldybės administracijos išsinuomojęs minėtąjį vandens telkinį. 2005 m. spalio 7 d. jam išduotas leidimas naudoti žuvų telkinius Ilgio ežere.
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalį individualia veikla laikytina savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti tokios veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės veiklos siekimo – buvimą (Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-902/2006, kat. 9.1. „Administracinių teismų praktika“ Nr. 9, p. 44-56.). Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija vieno iš pagrindinių individualios veiklos požymių – veiklos savarankiškumo – buvimą. Pasak jo, veiklą jis vykdė ne savarankiškai, o pagal Konrado Juzeliūno pavedimą.
Išnagrinėjusi bylos medžiagą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą pripažįsta pagrįstu. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jokių teisių į Ilgio ežerą neturi. Šias teises turi K. J., kuris yra įregistravęs individualią veiklą (b. l. 6). Byloje yra šio asmens prašymas (b. l. 8), gautas 2006 m. liepos 20 d. Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Neringos skyriuje įregistruoti atsiskaitymo grynaisiais pinigais apskaitos dokumentų blankus: aptarnavimo rinkliavos dokumentus 200 vnt. Nr. 0101 – 0300, vienkartinius bilietus 200 vnt. Nr. 0101 – 0300. Būtent šios serijos ir numeracijos vienkartiniai bilietai žvejoti ir aptarnavimo rinkliavos dokumentai buvo išduoti Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams kontrolinio paslaugos pirkimo 2006 m. rugpjūčio 25 d. metu. K. S. negalėjo vykdyti savarankiškos individualios veiklos, pajamų gavimą įformindamas kito asmens vardu įregistruotais dokumentais. Byloje esanti 2006 m. vasario 22 d. pavedimo sutartis taip pat patvirtina, kad K. J. buvo pavedęs K. S. pardavinėti mėgėjiškos žūklės Ilgio ežere leidimus (bilietus). Pirmosios instancijos teismas šią sutartį vertino kritiškai ir nelaikė jos K. S. veiklos savarankiškumą paneigiančiu įrodymu. Tačiau bylos aplinkybių visuma šia pirmosios instancijos išvadą paneigia. Teigiant, kad K. S., platindamas vienkartinius bilietus žvejoti ir rinkdamas rinkliavas veikė savarankiškai, būtų galima daryti rimtą prielaidą, kad neturėdamas jokių teisių į Ilgio ežerą jis pažeidė šį ežerą išsinuomojusio K. J. turtines teises. Tačiau byloje esanti pavedimo sutartis, priešingai, patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo veikė su K. J. sutikimu ir jo valia, šis asmuo jokių pretenzijų K. S. nereiškia.
Pirmosios instancijos teismo kritišką pavedimo sutarties vertinimą nulėmė be kita ko tai, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, K. S. parodymus duoti atsisakė ir pavedimo sutarties neminėjo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal nuolatinę Vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika (žr. pvz., Vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N12-344/2004, kat. 39, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 6, p. 88-92). Be to, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose gali būti skiriama administracinė nuobauda, savo griežtumu prilygstanti kriminalinei bausmei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suteikiamos iš esmės tokios pačios teisės kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje (žr. pvz., Vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 259/2003, kat. 29; 41. „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4, p. 64-67). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad kaltinimo įrodymai turi būti pakankamai tvirti, kad būtų galima reikalauti atsakymų. Nacionalinis teismas negali daryti išvados, kad kaltinamasis yra kaltas tik todėl, kad nusprendė neduoti parodymų byloje (EŽTT 1996 m. vasario 8 d. sprendimas byloje Murray prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 18731/91). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad paaiškinimų apie teismo tiriamas bylos aplinkybes davimas yra ne kaltinamojo pareiga, o teisė, todėl kaltinamojo atsisakymas duoti parodymus, kaip ir jų pakeitimas ar nepranešimas apie visas bylos aplinkybes, negali būti vertinamas neigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-671/2005).
Taigi vien aplinkybė, jog K. J. ir K. S. pavedimo sutartis nebuvo pateikta surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo atsisakęs duoti parodymus, nepagrindžia kritiško šios sutarties vertinimo, juolab, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentus pagrindžia ir kiti bylos įrodymai. Be to, pagrįsta atrodo ir K. S. pozicija, kad protokolą surašę pareigūnai jo neklausė, ar jis veikia savarankiškai (protokole tai neatsispindi), o tik pareikalavo pateikti individualios veiklos pažymą.
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. S. veikloje trūksta vieno iš pagrindinių individualios veiklos požymių – šios veiklos savarankiškumo, todėl jis individualios veiklos registruoti neprivalėjo, taigi buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 172⁹ straipsnio 1 dalį.
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad šioje byloje buvo vertinama K. S. veikla pagal individualios veiklos požymius ir jo veikos atitikimas ATPK 172⁹ straipsnio 1 daliai. Pačios aptarnavimo rinkliavos teisėtumas šioje byloje nėra teisiškai reikšmingas, todėl jis vertintas nebuvo. Iškilus abejonių dėl aptarnavimo rinkliavos teisėtumo, Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai turėtų reaguoti įstatymų nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija
nutaria:
K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nutarties patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nutartį ir Utenos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Molėtų skyriaus 2006 m. rugsėjo 6 d. nutarimą panaikinti.
K. S. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.