- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-07
- Bylos Nr.
- e2YT-9672-845/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04725-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lijana Visokavičienė
- Pareiškėjas
- M. T., H. K., A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas”
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. T., H. K. ir A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė „Turto bankas”.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai M. T., H. K. ir A. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. K. mirties (duomenys neskelbtini), jo seserys M. T. ir H. K. bei brolis A. K. faktiniu valdymu priėmė palikimą. Pareiškėjai juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti, siekdami įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Pareiškėjai nurodo, kad jų brolis J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas nuosavybės teise turto neturėjo, tačiau (duomenys neskelbtini) pareiškėja M. T. palikėjo ir visų pareiškėjų vardu pateikė pareiškimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, o 2011 m. balandžio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimais Nr. 48S-220, 48S-221, 48S-222 ir 48S-223 visiems bendraturčiams lygiomis dalimis suteiktos nuosavybės teisės į tris žemės skypus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini). Palikėjas iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), savivaldybei priklaususiame bute, todėl tai laikytina palikimo atsiradimo vieta. Į notarų priklausantį (Vilniaus m. 4-asis notaro biuras) biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. Palikėjo sutuoktinė T. K. yra mirusi, vaikai Lena ir Vladislavas gyvena užsienyje, pareiškėjai su jais nebendrauja ir jų kontaktų neturi. Mirus J. K., pareiškėjai gavo jų laidojimo pašalpą, už mirusiojo ir savo pinigus palaidojo brolį, sutvarkė ir nuolat prižiūri jo kapą, nuo 1992 m. tvarkė visus būtinus dokumentus dėl nuosavybės į minėtus žemės sklypus įgijimo, išskyrus būtinumui mišką tvarkyti ir kirsti, 2016-05-25 sudarė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, po J. K. mirties iškart pradėjo aktyviai naudotis visu jo turtu kaip savo. Niekam nepriimant palikimo, ¼ dalis minėtų žemės sklypų būtų netvarkoma, valstybinės institucijos sklypų savininkams skirtų sankcijas, be to, tai apsunkintų bendraturčių teisę tinkamai naudotis savo nusavybe.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo J. K. palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį pareiškėjų paveldimo turto priėmimą valdyti, pareiškimui neprieštaravo, prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas visiškai.
Byloje nustatyta, kad J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, J. K. priklausė 25/100 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 40/160 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 110/443 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Testamentų registre nėra įregistruotų J. K. palikimo priėmimo faktų.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Mirus broliui pareiškėjai nesikreipė į notarą dėl J. K. palikimo priėmimo, tačiau palikėjos turtą (žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) priėmė faktiškai pradėję jį valdyti, t. y. pareiškėjai nuolat prižiūrėjo nurodytą turtą, juo rūpinosi. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas po brolio mirties rūpinosi jo turtu (sudarė sutartis, rūpinosi leidimo gavimu).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuotas asmuo pateiktam pareiškimui neprieštaravo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjų pareiškimas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjai po savo brolio J. K. mirties priėmė palikimą, pradėdami faktiškai paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjams M. T., H. K. ir A. K. yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimams gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjų M. T., H. K. ir A. K. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) H. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo brolio J. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas išduoti pareiškėjams M. T., H. K. ir A. K. paveldėjimo teisės liudijimus.
Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.