Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Žimkienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal pripažinto ribotai pakaltinamu R. L. ir jo gynėjo advokato E. Z. apeliacinį skundą dėl 2019 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria R. L. pripažintas riboto pakaltinamumo būklėje padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 dalimi R. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams

2018 m. birželio 22 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus protokolu R. L. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį Toyota Corrola, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjus nutarčiai panaikintinas.

R. L. skirta kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas, įsiteisėjus nutarčiai panaikintinas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Ribotai pakaltinamu pripažintas R. L., 2018 m. birželio 9 d., apie 22:28 val., Vilniuje, Milašiaus g., ties nuvažiavimu į Lizdeikos g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklų 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,85 promilės etilo alkoholio).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

2. Apeliaciniame skunde R. L. (toliau – apeliantas) ir jo gynėjas advokatas E. Z. prašo pakeisti 2019 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nustatant, kad apeliantui R. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo 2 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2018 m. birželio 10 d.

2.1. Skunde apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė, nuo kada įsigalioja teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje teismas nurodė, kad šis terminas skaičiuojamas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Tokiu savo sprendimu teismas prailgino faktinį šios priemonės taikymo apeliantui terminą, taip pažeisdamas BK 68 straipsnio 3 dalies bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 307 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas ir R. L. teisėtus interesus. Baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino skaičiavimas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos neatitinka teisingumo principo.

2.2. Vairuotojo pažymėjimas iš apelianto buvo paimtas 2018 m. birželio 10 d. pritaikius kardomąją priemonę vairuotojo pažymėjimo paėmimą, todėl nuo šios dienos R. L. vairuoti nebegalėjo. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas turi būti skaičiuojamas nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę. Kardomosios priemonės dokumento paėmimo turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės turinį.

3. Atsiliepimu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4 - ojo skyriaus prokurorė prašo R. L. ir jo gynėjo advokato E. Z. apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė pritaria skunde išdėstytiems argumentams ir mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir nustatė baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – termino skaičiavimo pradžią nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

4. Šioje baudžiamojoje byloje yra keliamas baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise – taikymo klausimas. Pirmosios instancijos teismas baudžiamojo poveikio priemonės taikymą nutarė skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Su tokiu teismo sprendimu nesutiko apeliantas ir jo gynėjas.

5. Pirmosios instancijos teismas skyrė R. L. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir šį terminą nustatė skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Apie termino skaičiavimą teismas pasisakė tik motyvacinėje nutarties dalyje, o rezoliucinėje nutarties dalyje baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžios ar laikotarpio nesukonkretino. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai prailgino baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laiką, nes pagal aktualią kasacinio teismo praktiką, baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise – terminas skaičiuojamas nuo dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos. Šie skundo motyvai yra teisingi ir apeliacinės instancijos teismas jiems pritaria.

6. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindu skaičiuoti baudžiamojo poveikio priemonės pradžią nuo kardomosios priemonės – vairuotojo pažymėjimo – paėmimo dienos turėtų būti tai, jog taikytos kardomosios priemonės turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. asmeniui taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Kasacinis teismas konstatavo, kad uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas turi būti skaičiuojamas nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Nagrinėjamu atveju kardomoji priemonė –vairuotojo pažymėjimo paėmimas – R. L. buvo paskirta 2018 m. birželio 10 d., todėl, remiantis nurodyta teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo dienos, kai R. L. realiai neteko galimybės vairuoti transporto priemones.

7. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato, kad nutarties rezoliucinėje dalyje teismas turėtų nurodyti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės skaičiavimo tvarką, tačiau teismo nuosprendžio aiškumo reikalavimas, dėl termino skaičiavimo kylantys neaiškumai ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įstatymo taikymo išaiškinimas sako, kad skiriant teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą, jos laikotarpis turi būti nurodytas. Pirmosios instancijos nuosprendyje ne tik kad nėra nurodytas laikotarpis, tačiau nutarties motyvuose nurodyta neteisinga jo skaičiavimo tvarka. Nutartyje nurodyta, kad terminą reikia skaičiuoti nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, kai teismų praktika yra kitokia. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija patikslina apylinkės teismo nutartį ir nustato, kad R. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – taikymo terminas skaičiuotinas nuo 2018 m. birželio 10 d.

8. Pirmosios instancijos teismo nutartyje suformuotas sprendimas taikyti priverčiamąsias medicinos priemones R. L., neatitinka įstatyme nustatytoms sprendimų formuluotėms. Nors apeliaciniame skunde nėra keliamas klausimas dėl įstatymo taikymo neatitikimų, tačiau vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems, apylinkės teismo padarytą įstatymo taikymo klaidą privalu ištaisyti.

9. Apylinkės teismas, išsprendęs klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, motyvuose ir rezoliucinėje nutarties dalyje nepasisakė dėl R. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas priima nutartį taikyti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę, jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas priima nutartį atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę, jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas ribotai pakaltinamas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnyje nurodytu atveju. Apylinkės teismas nutartyje pripažino R. L. riboto pakaltinamumo būklėje padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nutarė taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Teismas nesivadovavo 403 straipsnio 1 dalies 2 punkto formulavimu atleisti ribotai pakaltinamą asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, o priėmė 403 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą sprendimą, kuris priimamas pripažįstant asmenį nepakaltinamu. R. L. pripažinus ribotai pakaltinamu, jis turėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o teismui to nepadarius buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Aukštesnės instancijos teismas ištaiso šią klaidą ir priima sprendimą atleisti R. L. nuo baudžiamosios atsakomybės, nes asmuo uždraustą veiką padarė riboto pakaltinamumo būklėje.

Vadovaujantis tuo kas išdėstyta ir remiantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 5 dalies 5 punktu kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. L. ir jo gynėjo advokato E. Z. skundą tenkinti.

Panaikinti 2019 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dalį, kuria R. L. pripažintas riboto pakaltinamumo būklėje padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ir priimti naują sprendimą.

Pripažinti R. L. riboto pakaltinamumo būklėje padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės bei taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

R. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams terminą skaičiuoti nuo 2018 m. birželio 10 d.

Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.