Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-10-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2356-992/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-10-20
Bylos Nr.
1-2356-992/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25159-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis
S. R.
Kategorijos
  • 25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-2356-992/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25159-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 25.4.3.; 1.1.6.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Eglei Gurskajai,dalyvaujant prokurorei Kristinai Saidytei - Matijošienei,kaltinamajai S. R.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: S. R. 2021 m. liepos 25 d., apie 23.19 val., Vilniuje, Ukmergės gatvėje, ties Šeškinės kalnu, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Lexus”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,70 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamoji S. R. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai pripažino ir parodė, kad įvykio vakarą, apie 20 val., su dukra ir jos draugu vakarieniavo sodyboje, išgėrė maždaug dvi taures raudono sauso vyno, apie 23 val. važiavo namo, nesijautė apsvaigusi, todėl sėdo už vairo. Dabar supranta, kad nepakanka to, kaip jautiesi, reikia iš viso nevairuoti, jei esi nors kiek išgėręs. Tą vakarą jos dukra buvo blaivi, tikrai galėjo jai duoti vairuoti. Gailisi dėl to, kas įvyko, jaučia didelę gėdą dėl šios situacijos. Įsitikinusi, kad toks jos elgesys nepasikartos, prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti dukters A. R. žinion. Su dukra gyvena vienuose namuose, abi gerai sutaria, paiso viena kitos nuomonės, dukra jai daro gerą įtaką. Iš esmės analogiškus parodymus kaltinamoji S. R. davė ikiteisminio tyrimo metu.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta A. R. prašė teismo perduoti jos motiną S. R. jos žinion pagal laidavimą ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Kadangi kaltinamoji kaltę pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos aplinkybės aiškios, kaltinamoji sutiko duoti parodymus, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir - BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. S. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. 2021 m. liepos 25 d., apie 23.07 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad link Baltupių gatvės važiuoja automobilis „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Šį automobilį pastebėjo Ukmergės gatvėje, panaudoję specialiuosius raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius ir garsinį signalą jį sustabdė. Vairuotojo vietoje sėdėjo moteris, pagal jos pateiktą vairuotojo pažymėjimą nustatyta, kad automobilį „Lexus“ vairavo S. R.. S. R. iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli. S. R. teigė, kad alkoholį vartojo ryte ir sutiko pasitikrinti blaivumą. 23.19 val., pirmuoju tikrinimu S. R. nustatytas 1,78 promilės girtumas, antruoju tikrinimu 23.37 val. nustatytas 1,70 promilės girtumas. S. R. buvo sulaikyta ir pristatyta į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus laikino sulaikymo patalpas. Automobilis „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nugabentas į saugomą aikštelę Vilniuje, Eišiškių g. 172. Tiek jis, tiek kolega V. M. matė vairavimo faktą (14 – 15 b. l.). Analogiškos aplinkybės nurodytos pareigūno P. S. tarnybiniame pranešime (12 b. l.).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad S. R. patikrinus alkotesteriu 2021 m. liepos 25 d., 23.19 val., pirmu patikrinimu nustatyta 1,78 promilės etilo alkoholio, antru patikrinimu, 23.36 val., nustatytas 1,70 promilės etilo alkoholio (21 b. l.).

VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad automobilio Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – V. R..

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, jog vidutinė automobilio Lexus RX 400h kaina Lietuvoje su PVM yra 6 720 Eur.

Turto vertintojo Ž. Č. (kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) transporto priemonės vertinimo pažymoje Nr. 21-209-03 pateikta išvada, jog transporto priemonės Lexus RX 400h, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 6330 Eur su PVM.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad S. R. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. S. R. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jos pačios prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir liudytoju apklausto policijos pareigūno P. S., kuris matė vairavimo faktą ir buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodymai, pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenys. Alkotesterio rodmenų kvitų duomenys, patvirtina, kad du kartus patikrinus S. R. girtumą, abu kartus buvo nustatytas 1,5 promilės girtumą ženkliai viršijantis girtumas. Visi byloje ištirti ir aptarti duomenys neginčijamai patvirtina, kad S. R. 2021 m. liepos 25 d., apie 23.19 val., Vilniuje, Ukmergės gatvėje, ties Šeškinės kalnu, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Lexus”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,70 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes, S. R. atžvilgiu baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, jos veika kvalifikuota tinkamai ir teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Kaltinamoji S. R. pateikė teismui savo dukters A. R. prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant ją dukters atsakomybėn. Laiduotoja prašanti būti pripažinta kaltinamosios dukra A. R. teismui paaiškino, kad su motina jos santykiai yra geri, kartu gyvena, artimai bendrauja. Įvykio vakarą važiavo kartu su motina ir tikrai neįtarė, kad ji gali būti neblaivi, pati tą vakarą alkoholio nevartojo, todėl tikrai būtų vairavusi, nes teisę vairuoti turi, visa ši situacija buvo labai netikėta, šokas visai šeimai. Gali motinai daryti teigiamą įtaką, abi viena kitos nuomonės paiso.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina sąlygų visumą, kurioms esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl S. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. S. R. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teista, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi.

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad turi būti pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, S. R. šią sąlygą atitinka. A. R., kuri sutinka būti laiduotoja, savo motiną apibūdino teigiamai, pabrėžė, kad tai, jog motina vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, - vienkartinis atvejis jos gyvenime. Teismo posėdyje S. R. nuoširdžiai išgyveno dėl savo elgesio, jį vertino neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų, sumenkinti jų pavojingumo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad S. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.

Teismo vertinimu, laiduotoja A. R. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė charakterizuojama teigiamai, teismui pateikti A. R. apibūdinantys duomenys patvirtina pozityvią laiduotojos vertybinę orientaciją. Manytina, kad dukra gali daryti S. R. teigiamą įtaką (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys), todėl nustačius visas BK 40 straipsnio 1 – 3 dalyse numatytas sąlygas S. R. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, skiriant laidavimo terminą, lygų baudžiamojo įstatymo nustatytam minimaliam terminui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką S. R. padarė naudodamasi specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki penkerių metų. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Vertinant tai, kad S. R. savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė, kad dėl tokio savo poelgio jaučia didelę gėdą, administracine tvarka nebausta, neteista, jai nustatytinas trumpesnis nei vidutinis baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas. Termino pradžia skaičiuotina nuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo nutarimo, kuriuo kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2021 m. liepos 26 d.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teismo taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonės – automobilio Lexus RX 400h, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kaltinamoji S. R. vertę, kadangi automobilis priklauso ne kaltinamajai.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką, nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamosios būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei, spręstina, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamosios išieškotina automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkanti pinigų suma. Teismas, spręsdamas klausimą dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, vadovaujasi turto vertintojo byloje pateikta transporto priemonės Lexus RX 400h, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo išvada, kadangi šiuo atveju nustatant turto vertę buvo išsamiai įvertinta automobilio techninė būklė ir nustatyta būtent šios transporto priemonės tiksli rinkos vertė – 6330 Eur su PVM, ir būtent ši automobilio vertę atitinkanti pinigų suma išieškotina iš kaltinamosios S. R.. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamoji nedirba, yra senatvės pensininkė, nustatytinas dvylikos mėnesių sumokėjimo terminas, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu S. R. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – S. R. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

S. R. ikiteisminio tyrimo metu nuo 2021 m. liepos 25 d., 23.19 val., iki 2021 m. liepos 27 d., 15.16 val., buvo laikinai sulaikyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos A. R. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti S. R. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jai naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 26 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš S. R. konfiskuotinos transporto priemonės – Lexus RX 400h, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą – 6330 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus trisdešimt eurų), nustatyti 12 (dvylikos) mėnesių sumokėjimo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. R. skirtų kardomųjų priemonių – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo, specialiosios teisės sustabdymo, rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

I. S. R., kad:

1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. R., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė