Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, bedarbis, neturintis teistumo, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. R. nužudė savo šeimos narį, o būtent: 2014 m. lapkričio 5 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), savo namuose, tarpusavio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą peiliu dūrė į nugarą savo broliui J. R., padarydamas kiauryminę durtinę-pjautinę dešinės krūtinplėvės ertmės žaizdą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, kuris komplikavosi vidiniu nukraujavimu į dešinę krūtinplėvės ertmę, dėl to nukentėjusysis J. R. 2014 m. lapkričio 10 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė, taip jis tyčia nužudė savo šeimos narį.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. R. kaltu dėl savo brolio J. R. nužudymo prisipažino ir parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. gyveno (duomenys neskelbtini) su broliu ir motina. Kai (duomenys neskelbtini) metais mirė mama, jie liko gyventi dviese. Su broliu J. R. išgėrinėdavo, bet būdavo, kad ir po tris mėnesius negerdavo. Jo santykiai su broliu buvo puikūs, aišku, išgėrę apsibardavo, visko būdavo. Prieš 2014 m. lapkričio 1 d. jie išgėrinėjo, nes jis turėjo pinigų, buvo pasitaupęs, brolis buvo gavęs invalidumo pensiją. Ir tas išgėrinėjimas tęsėsi gal pusantros savaitės. Brolis J. sirgo širdies liga, jį siuntė gydytis, bet jis atsisakė.

2014 m. lapkričio 5 d. jie gėrė alų, buvo apgirtę, ir kokiu laiku buvo tas įvykis, negali pasakyti, jam atrodo, kad pavakarys buvo. Prieš tai brolis J. buvo pasikvietęs tokį žmogų, pravarde B.. kuris jam (kaltinamajam) nepatiko, ir dėl to „ B.“ įvyko konfliktas tarp jo ir brolio. Jie pradėjo ginčytis, jis sudrausmino brolį. Paskui paprasčiausiai jis nesusilaikė. Brolis sėdėjo ant lovos, buvo apsirengęs megztiniu, striuke. Jis (kaltinamasis) paėmė nuo stalo peilį ir sėdinčiam ant lovos broliui vieną kartą bakstelėjo peiliu į nugarą. Peilį jis padėjo ant stalo, ir jie toliau gėrė alų. Bet jis suprato, kad gali būti negerai, pagalvojo, jog reikia kviesti greitąją. Jis buvo priėjęs prie brolio, uždėjo ranką pastarajam ant nugaros, jo delnas buvo kruvinas. Tada jis iškvietė greitąją. Atvykę medikai brolį išsivežė. Jis nieko blogo negalvojo. Paskui jam paskambino iš miestelio ir pasakė: „Pasiimkit brolio palaikus“, jis išsigando. Nuvyko į savivaldybę, paklausė, kokia mirties priežastis, jam pasakė, kad smurtinė. Brolio laidotuvėse jis buvo. Norėjo brolį dar ligoninėje aplankyti, bet neturėjo pinigų, viską buvo pragėrę.

Peilis, kuriuo dūrė broliui, buvo paprastas, peilio geležtė galėjo būti 10 cm. Įvykio metu jie buvo išgėrę stipraus alaus ir jo girtumas galėjo turėti įtakos, kad jis dūrė peiliu. Blaivus būdamas tikrai taip nebūtų pasielgęs. Durdamas J. peiliu jis norėjo pastarąjį sudrausminti, kad nekalbėtų priešais, nesiginčytų. Nužudyti brolio jis jokiu būdu nenorėjo. Viskas įvyko akimirksniu, po to jis suprato, ko nereikėjo daryti. Greitąją jis iškvietė praėjus kelioms minutėms po sužalojimo. Brolis išgyveno penkias paras. Jis prisipažino, ką padarė, neklaidino tyrimo pareigūnų. Iki atvažiuojant greitajai jie su broliu buvo susitarę sakyti, kad ne jis (kaltinamasis) sužalojo, o kad brolį užpuolė. Bet po to jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir pats prisipažino.

Brolį J. palaidojo seserys ir brolis. Savo poelgį vertina labai blogai. Su ligonių kasų civiliniu ieškiniu sutinka.

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis A. R. įvykio vietoje parodė, kur ir kokiu būdu peiliu įdūrė savo broliui J. R. (77–79 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. R. parodė, kad kartu su broliu A. R. gyveno (duomenys neskelbtini). 2014 m. lapkričio 5 d., apie 10 val., atsibudo kartu su broliu. Kadangi iš vakaro turėjo 1 litrą alaus, abu gėrė. Po to brolis išėjo į miestą, grįžo apie 11 val. ir parsinešė 1 litrą alaus. Begerdami alų jie susipyko. Jis sėdėjo ant savo lovos, broliui buvo atsukęs nugarą. Pastebėjo, kad A. R. atsikėlė nuo savo lovos ir su peiliu atėjo prie stalo, kuris buvo šalia jo lovos. Brolis atsipjovė dešros, po to ėjo link savo lovos, bet pasilenkė link jo, sėdinčio ant lovos, ir tuomet jis pajuto skausmą nugaroje. A. R. nuėjo ir atsigulė į lovą. Tos pačios dienos vakare, apie 20.30 val., jam pasidarė blogai. Brolis, nuvilkęs jam striukę ir švarką, pamatė, kad iš nugaros bėga kraujas. Brolis iškvietė medikus, ir jis (J. R.) girdėjo, kaip brolis A. melavo medikams ir policijos pareigūnams, jog jis (J. R.) buvo užpultas gatvėje (49 b. l.).

Liudytoja V. V. parodė, kad kaltinamasis yra jos brolis, J. R. taip pat buvo jos brolis. Ji su broliais nebendravo, apie brolių gyvenimą sužinodavo iš sesers, pastaroji gyveno (duomenys neskelbtini) ir jai paskambindavo. Sesuo sakydavo, kad broliai kartu išgėrinėdavo, bet būdavo, kad ir po puse metų negerdavo, ypač vasaros laikotarpiu, eidavo uogauti, grybauti, užsidirbdavo pinigų. Po to užgerdavo, nes jie abu buvo alkoholikai. Po mamos mirties broliai gyveno dviese (duomenys neskelbtini). Broliai tarpusavyje neblogai sutardavo, gal išgėrę ir pasiginčydavo. A. yra aršesnis, J. buvo ramesnis. Jai paskambino sesuo ir pasakė, kad A. brolį perdūrė. Tada ji pati paskambino A. ir paklausė, kas atsitiko. A. pasakė: „Biški J. su peiliu įdūriau“. Tuomet J. R. dar buvo gyvas ir jie netikėjo, kad pastarasis mirs. Į ligoninę aplankyti nebuvo nuvykusi, nes netikėjo, kad taip atsitiks. Laidojo jie visi seserys ir broliai. Jie jokių pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas R. R. parodė, kad kaltinamasis A. R. yra jo brolis, jų santykiai geri. J. R. taip pat jo brolis ir santykiai taip pat buvo labai geri. Broliai kartu gyveno (duomenys neskelbtini), jis pas pastaruosius dažnai nuvažiuodavo. Broliai neblogai sugyvendavo, muštynių nebūdavo. Būdavo, kad kartais išgerdavo. Prieš du mėnesius iki įvykio jis buvo nuvykęs pas brolius. Apie įvykį sužinojo iš sesers, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Sesuo pasakė, kad J. nebėra, kad A. bakstelėjo J.. Brolį laidojo visi. Pretenzijų jie niekam nereiškia. Vyresnis brolis J. nebuvo agresyvus ir A. nebuvo agresyvus.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. R. mirtis įvyko nuo kiauryminės durtinės-pjautinės dešinės krūtinplėvės ertmės žaizdos. Sužalojimas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į dešinę krūtinplėvės ertmę. J. R. mirė 2014 m. lapkričio 10 d. 10.55 val. (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Kiauryminė durtinė-pjautinė dešinės krūtinplėvės ertmės žaizda padaryta aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu, galbūt vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2014 m. lapkričio 5 d. Kiauryminė durtinė-pjautinė dešinės krūtinplėvės ertmės žaizda kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu (24–26 b. l.).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. R. pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyrių 2014 m. lapkričio 5 d. 22 val. 35 min (28 b. l.).

Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad kvietimas GMPS dipečerinėje dėl J. R. gautas 2014 m. lapkričio 5 d. 21.33 val. (29 b. l.).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) kambaryje lovoje ant antklodės rastos dėmės, panašios į kraują, ant lovos rasta striukė ir švarkas, kurie paimti, ant stalo rastas ir paimtas peilis (10–14 b. l.).

Daiktų apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros metu paimtos striukės vidinėje pusėje matosi dėmės, panašios į kraują, o nugarinėje viršutinėje dalyje yra 1,5 cm audinio pažeidimas. Vyriško švarko nugarinės dalies pečių linijoje yra 1,5 cm audinio pažeidimas. Peilis medine rankena, 11 cm ilgio geležtė (15–19 b. l.).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2014 m. lapkričio 5 d. 22.45 val. J. R. nustatytas 1,89 promilių girtumas (48 b. l.).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

Motyvuojamoji dalis

Įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis A. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – nužudė savo šeimos narį artimą giminaitį – brolį, ir jo veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.

Spręsdama kaltinamojo A. R. kaltės klausimą, kolegija remiasi paties kaltinamojo visišku prisipažinimu nužudžius savo brolį J. R., kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kad A. R. parodė, kur ir kokiu būdu sužalojo J. R., teisiamajame posėdyje pagarsintais mirusiojo J. R. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų V. V. ir R. R. parodymais bei rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo A. R. teigimu, kaltinime nurodytą dieną savo namuose jis vieną kartą peiliu dūrė J. R. į nugarą. Šie kaltinamojo parodymai apie J. R. sužalojimo aplinkybes sutampa su ligoninėje apklausto nukentėjusiojo J. R. parodymais, kad jo brolis A. R. su peiliu rankoje pasilenkė link jo (J. R.), sėdinčio ant lovos, ir tuomet jis pajuto skausmą nugaroje. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo J. R. nurodytas pastarojo sužalojimo būdas sutampa su J. R. sužalojimo mechanizmu, nurodytu teismo medicinos specialisto išvadose, kuriose teigiama, kad J. R. mirtis įvyko nuo kiauryminės durtinės-pjautinės dešinės krūtinplėvės ertmės žaizdos, padarytos aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu, galbūt vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2014 m. lapkričio 5 d. Kad būtent kaltinamasis A. R. mirtinai sužalojo J. R., patvirtina ir netiesioginiai įrodymai – kaltinamojo sesers liudytojos V. V. parodymai, kad kaltinamasis A. R. telefonu jai prisipažino, jog peiliu įdūrė savo broliui J., taip pat įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apie kaltinamojo A. R. ir nukentėjusiojo J. R. namuose rastas rusvos spalvos, panašias į kraują, dėmes ant antklodės, Be to, daiktinių įrodymų apžiūros metu rasti 1,5 cm dydžio audinio pažeidimai įvykio vietoje paimtų striukės ir švarko nugarinėse dalyse bei dėmės, panašios į kraują, striukės vidinėje pusėje.

Įvertinus šių bylos duomenų, neturinčių esminių prieštaravimų, visetą, kolegijai nekyla abejonių, kad būtent kaltinamasis A. R. padarė J. R. kaltinime nurodytą mirtį sukėlusį sužalojimą. Tai rodo tiesioginį priežastinį ryšį tarp kaltinamojo padarytos veikos ir J. R. mirties.

Neneigdamas kaltės dėl savo brolio ir šeimos nario J. R. nužudymo, kaltinamasis A. R. nurodo, jog jis nenorėjo nužudyti brolį ir konflikto metu durdamas peiliu norėjo pastarąjį tik sudrausminti, kad šis nekalbėtų priešais, nesiginčytų. Kitų duomenų, paneigiančių šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes ir rodančių kaltinamojo A. R. siekimą nužudyti nukentėjusįjį, byloje nėra. Priešingai, kaltinamojo elgesys po padaryto sužalojimo, kai jis, pamatęs kraują ant nukentėjusiojo nugaros, iškvietė greitąją pagalbą, leidžia pagrįstai manyti, kad konflikto metu kaltinamasis nenorėjo ir nesiekė J. R. mirties. Tačiau byloje nustatytos įvykio aplinkybės – smūgis peiliu nukentėjusiajam į nugarą, rodo, kad kaltinamasis, kaip ir bet kuris kitas panašią gyvenimišką patirtį ((duomenys neskelbtini) metai) turintis žmogus, neabejotinai suprato, jog savo veika kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė, kad gali atimti jam gyvybę, ir nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. buvo abejingas galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Todėl kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis A. R. nužudė J. R. veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.).

Byloje nustatyta, kad J. R. mirė praėjus penkioms dienoms nuo to laiko, kai jam buvo padarytas mirtį sukėlęs sužalojimas. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytų sužalojimų, ar praėjus kuriam laikui ir ar jis buvo tinkamai gydomas. Taigi kaltinamasis A. R. yra atsakingas už J. R. nužudymą, nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo nukentėjusiojo sužalojimo iki mirties ir ar tinkamai jis buvo gydomas.

Išanalizavusi bylos duomenų visumą, kolegija sprendžia, kad kaltinamojo A. R. padarytos nusikalstamos veikos – nužudymo – paskatos buvo dėl konflikto su broliu J. R. kilęs jo pyktis.

Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamojo A. R. bei liudytojų V. V. ir R. R. parodymų, kaltinamasis A. R. bei nukentėjusysis J. R. buvo broliai ir gyveno kartu, taigi buvo ne tik artimi giminaičiai, bet ir vienos šeimos nariai. Todėl kaltinamojo A. R. nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.

Kaltinime nurodyta, kad nagrinėjama veika padaryta 2014 m. lapkričio 5 d., apie 11 val. Apklaustas ligoninėje nukentėjusysis J. R. nurodė būtent tą jo sužalojimo laiką – apie 11 val. Tačiau kaltinamasis A. R. teigia, jog greitąją pagalbą jis iškvietė praėjus kelioms minutėms po sužalojimo. Kaip matyti iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, kvietimas GMPS dipečerinėje dėl J. R. gautas 2014 m. lapkričio 5 d. 21.33 val. Taigi tikslus J. R. sužalojimo laikas byloje nenustatytas, todėl tai ir nurodoma kaltinime.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamasis A. R. viso baudžiamojo proceso metu prisipažino sužalojęs savo brolį J. R., atskleidė padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Šią aplinkybę kolegija pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo A. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Tokią išvadą kolegija daro remdamasi paties kaltinamojo aiškinimu, jog įvykio metu jis buvo išgėręs, o blaivus taip nebūtų pasielgęs.

Skirdama bausmę už padarytą nusikaltimą kaltinamajam A. R. teisėjų kolegija vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais. Nustatydama skiriamos bausmės dydį kaltinamajam, kolegija atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumo laipsnį, įvertina jo asmenybę.

Kaltinamasis A. R. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), kurio pasekmės yra nebepataisomos, nes kėsinimosi objektas buvo žmogaus gyvybė, tačiau kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgus į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltinamojo veiksmų išraišką, palyginus su rūšiniu tokių nusikaltimų pavojingumu, lemia mažesnį padaryto nusikaltimo pavojingumą, kadangi nusikaltimas nebuvo iš anksto suplanuotas, J. R. buvo mirtinai sužalotas spontaniškai, kaltinamasis A. R. veikė netiesiogine tyčia, jo elgesys įvykio metu nebuvo nei išskirtinai brutalus ar įžūlus.

Vertindama kaltinamojo A. R. asmenybės pavojingumą nulemiančius požymius, apibūdinančius jį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos padarymo metu ir po to, kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad kaltinamasis neturi teistumo (82 b. l.), tačiau baustas administracine tvarka (117–121 b. l.). Kolegija atsižvelgia ir į kitus bylos duomenis – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno pateiktą charakteristiką, kurioje nurodyta, jog A. R. gyvena socialiniame būste, nevedęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, pragyvena iš socialinės pašalpos, kad nusiskundimų iš miesto gyventojų dėl A. R. elgesio seniūnas nėra gavęs, nors A. R. mieste dažnai matomas neblaivus (116 b. l.). Parinkdama bausmės dydį kaltinamajam kolegija įvertina ir tą aplinkybę, kad kaltinamasis netrukus po nukentėjusiojo sužalojimo bandė išvengti sunkių padarinių – iškvietė greitąją pagalbą nukentėjusiajam J. R..

Atsižvelgusi į išdėstytų aplinkybių, darančių įtaką kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, buvimą, minėtus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, kartu atsižvelgusi ir į BK 129 str. 2 d. sankcijos griežtumą (laisvės atėmimas nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos), kolegija sprendžia, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas parenkant bausmę paskyrus jam už padarytą nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, artimą minimaliai įstatymo sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytai bausmei.

Remdamasi tais pačiais padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančiais bylos duomenimis, laisvės atėmimo bausmę kaltinamajam kolegija skiria atlikti pataisos namuose (BK 50 str. 3 d.).

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkinamas visiškai (BPK 115 str.), kadangi J. R., nukentėjusio nuo kaltinamojo A. R. padaryto tyčinio nusikaltimo, gydymas kainavo 3115,87 Eur (39–41 b. l.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – peilis, kaip nusikaltimo įrankis, striukė ir švarkas, kaip menkaverčiai ir negalintys būti sunaudoti, perduoti saugoti į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK (20–21 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 1 p., 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p. ir jam paskirti laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laiką A. R. įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015 m. birželio 22 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. R. palikti tą pačią – suėmimą.

Priteisti iš A. R. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 3115,87 Eur J. R. gydymo išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – peilį, striukę ir švarką, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam A. R. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.