- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-10-22
- Bylos Nr.
- 1-2186-1157/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45618-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Virgailienė Mečkauskienė
- Kaltinamasis
- Ž. S.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas 16 kartų, paskutinius kartus:
14) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 60 parų areštu;
15) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo gruodžio 13 d. nutartimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jam nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai 25 d. laisvės atėmimo (bausmę atlikęs 2023 m. liepos 14 d.);
16) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį 20 parų areštu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Ž. S. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2024 m. spalio 27 d., apie 11.23 val., UAB „Maxima LT“ priklausančioje parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini), parduotuvės antrame aukšte esančiame alkoholio skyriuje, iš stovinčio konteinerio su prekėmis iš pakuotės ištraukė vieną butelį viskio „JIM BEAM BOURBON WHISKEY“, 0,7 l talpos, kurio vertė – 17,99 Eur, nusileido į pirmą aukštą, praėjo pro nedirbančias kasas ir nesumokėjo už prekę, apsaugos darbuotojui tai pastebėjus, pasitikus jį prie parduotuvės išėjimo (tambūre), paprašius, kad jis ateitų į apsaugos postą, jis, vengdamas sulaikymo, išėjęs į lauką pabėgo, tai yra tokiu būdu Ž. S. atvirai pagrobė UAB „Maxima LT“ priklausantį 17,99 Eur vertės turtą.
Šiais savo veiksmais Ž. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis Ž. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi ir parodė, kad galėjo paimti alkoholio butelį, nelabai pamena. Konkrečiai neatsimena šio atvejo, bet yra buvę, kad apsaugos darbuotojas jį stabdytų. Teigė, kad gaudavo pašalpą, jei neturėdavo pinigų, eidavo į parduotuvę, pasiimdavo batono, dešros ir išeidavo. Nieko neturi, mama mirusi. Pripažino, kad lankydavosi parduotuvėse tam, kad pagrobti maisto produktus. Galbūt netyčia, vieną kartą paėmė ir alkoholį. Įprastai alkoholio neimdavo. Nesižvalgydavo, ar yra apsauga, jam nerūpėdavo. Užeidavo į parduotuvę, ir eidavo savo keliais, pasiimdavo batono ir dešros. Kai apsauga pamatydavo, jis nieko nedarydavo. Kėlė retorinį klausimą, kam jam bėgti nuo apsaugos? Apsauga jį sulaikydavo. Jis nori pavalgyti, išgyventi. Teisiamojo posėdžio metu teismui pagarsinus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis nurodė, kad turėjo priklausomybę alkoholiui. Gulėjo ligoninėje, gal dvi savaites, (duomenys neskelbtini). Gydytojai pasakė, (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis nurodė, kad labai gailisi, imdavo viską dėl savęs, jam reikėjo kažkaip gyventi.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, prokuroras ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
2024 m. gruodžio 31 d. įtariamuoju apklausiamas Ž. S. parodė, kad lietuvių kalbą moka gerai, vertėjas jam nereikalingas. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, įtarimo esmė ir turinys jam suprantama. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta pilnai. 2024 m. spalio 27 d., apie 11.23 val., jis vienas atėjo į parduotuvę „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), buvo nedaug pavartojęs alkoholio, atėjo į minėtą parduotuvę su tikslu pagrobti alkoholio. Jis užlipo į parduotuvės „Maxima“ antrą aukštą, ten esantį alkoholio skyrių, pamatė stovintį konteinerį su prekėmis, jis iš stovinčio konteinerio su prekėmis iš pakuotės ištraukė vieną butelį viskio „JIM BEAM BOURBON WHISKEY“, 0,7 l talpos, ir jį įsidėjo į savo turimą krepšį, po ko jis nusileido į pirmą aukštą, praėjo pro nedirbančias kasas, nesumokėjęs už viskio butelį. Jis prie išėjimo (tambūro) pamatė apsaugos darbuotoją, jis matė, kad apsaugos darbuotojas bando jį sulaikyti, apsaugos darbuotojas jo prašė, kad jis eitų į apsaugos postą, tačiau jis nenorėjo, kad apsaugos darbuotojas jį sulaikytų ir, vengdamas sulaikymo, išėjo į lauką pro išėjimo duris ir pabėgo. Jis prisipažįsta, kad atvirai, matant apsaugos darbuotojui, pagrobė viskio butelį ir labai gailisi. Jis viskio butelį vogė, kad galėtų jį parduoti, jam atrodo, kitą dieną, tiksliai neatsimena, pavogtą viskio butelį pardavė (duomenys neskelbtini) amžiaus moteriai (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini), už 9 ar 10 Eur sumą, už parduotą viskio butelį pinigus išleido savo reikmėms. Jis pastovios gyvenamosios vietos neturi, gyvena (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini). Jis nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, jis jokių pajamų negauna ir parduotuvei „Maxima“ padarytos turtinės žalos – 17,99 Eur atlyginti negalėtų. Jis yra teistas.
2024 m. lapkričio 5 d. gautas UAB Maxima LT pareiškimas dėl galimai įvykdytos atvirosios vagystės, kuriame nurodyta, kad 2024 m. spalio 27 d., apie 11.23 val., į parduotuvę (duomenys neskelbtini) „MAXIMA“, adresu (duomenys neskelbtini), užėjo vyras, žinomas kaip Ž. S. ((duomenys neskelbtini)). Nuėjęs į antrą PC aukštą, alkoholio skyriuje iš stovinčio konteinerio su prekėmis, iš pakuotės, ištraukė butelį viskio „JIM BEAM BOURBON WHISKEY“, 0,7 l talpos, 17,99 Eur vertės ir įsidėjo į savo turimą maišą. Nusileidęs į pirmą aukštą, pilietis praėjo pro kasas nesumokėjęs už butelį. Apsaugos darbuotojas (A. J.), vaizdo stebėjimo kamerose matęs piliečio veiksmus, išėjo iš apsaugos posto ir pasitiko pilietį tambūre. Į darbuotojo prašymą praeiti į apsaugos postą pilietis nesureagavo ir išėjo į lauką. Apsaugos darbuotojas lauke bandė sulaikyti pilietį, bet jis pabėgo (t. 1, b. l. 8-14).
2024 m. lapkričio 5 d. pareiškėjo (liudytojo) V. V. teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole nurodyta, kad 2024 m. spalio 27 d., apie 11.23 val., į parduotuvę (duomenys neskelbtini) „MAXIMA“, adresu (duomenys neskelbtini), užėjo vyras, žinomas, kaip Ž. S. ((duomenys neskelbtini)). Nuėjęs į antrą PC aukštą, alkoholio skyriuje iš stovinčio konteinerio su prekėmis, iš pakuotės, ištraukė butelį viskio „JIM BEAM BOURBON WHISKEY“, 0,7 l talpos, 17,99 Eur vertės ir įsidėjo į savo turimą maišą. Nusileidęs į pirmą aukštą, pilietis praėjo pro kasas nesumokėjęs už butelį. Apsaugos darbuotojas (A. J.), vaizdo stebėjimo kamerose matęs piliečio veiksmus, išėjo iš apsaugos posto ir pasitiko pilietį tambūre. Į darbuotojo prašymą praeiti į apsaugos postą pilietis nesureagavo ir išėjo į lauką. Apsaugos darbuotojas lauke bandė sulaikyti pilietį, bet jis pabėgo. Viso bendrai pavogtų prekių suma sudaro 17,99 Eur. Prie pareiškimo pridėti vaizdo įrašai (t. 1, b. l. 15-18).
2024 m. lapkričio 21 d. liudytoju apklaustas A. J. parodė, kad dirba apsaugos darbuotoju įmonėje UAB (duomenys neskelbtini). Saugo parduotuvę „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. spalio 27 d. dirbo nurodytoje parduotuvėje. Būdamas apsaugos poste, per vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo, kad apie 11.23 val. į parduotuvę užėjo vyras. Asmuo žinomas kaip Ž. S. ((duomenys neskelbtini)). Šis asmuo žinomas, nes jau ne vieną kartą yra įvykdęs vagystę parduotuvėje. Nuėjęs į antrą parduotuvės aukštą, alkoholio skyriuje, iš stovinčio konteinerio su prekėmis iš pakuotės ištraukė butelį viskio ir įsidėjo į savo turimą maišą. Asmuo paėmė 1 butelį, 0,7 l tūrio, viskį „Jim Beam Bourbon“, kurio kaina 17,99 Eur. Nusileidęs į pirmą aukštą, asmuo praėjo pro nedirbančias kasas, nesumokėjęs už prekę. Jis, pamatęs piliečio veiksmus, išėjo iš apsaugos posto ir pasitiko jį tambūre. Asmens paprašė praeiti į apsaugos postą, tačiau pilietis nesureagavo ir išėjo į lauką. Jis išėjo į lauką ir bandė sulaikyti pilietį, bet jis pabėgo. Prekė nėra grąžinta į prekybą, parduotuvei padaryta 17,99 Eur turtinė žala. Įvykis užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis (t. 1, b. l. 43-46).
2024 m. lapkričio 21 d. atlikta įvykio vietos apžiūra, kurios metu užfiksuota, kad apžiūrima parduotuvė „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini). Parduotuvė yra dviejų aukštų. Įėjimas į parduotuvę yra iš (duomenys neskelbtini) pusės. Virš parduotuvės įėjimo užrašas „MAXIMA“. Į parduotuvę patenkama per automatines duris. Įėjus į parduotuvės koridorių kairėje pusėje matomos apsaugos darbuotojo kabineto durys. Paėjus apie 10 metrų į priekį matomos kasos, kairėje pusėje savitarnos kasos, dešinėje pusėje įėjimas į prekybos salę. Pro įėjimą į prekybos salę patenkama į daržovių skyrių, pasukus į kairę ir einant iki galo, pasukus į dešinę pusę, kairėje pusėje, už maždaug 10 metrų, matomi laiptai į antrą aukštą. Užlipus laiptais į antrą aukštą, patenkama į prekybinę salę. Kairėje pusėje alkoholinių gėrimų skyrius. Prie įvykio vietos apžiūros pridėta fotofiksacija, kuri patvirtina, kad įvykio vietos apžiūros metu viskis „Jim Beam Bourbon“, 0,7 l talpos, buvo laikomas „Skonių dienos“ preke, nurodytą dieną kaina – 16,99 Eur (t. 1, b. l. 47-55).
2024 m. lapkričio 21 d. atlikta parduotuvės vaizdo įrašų apžiūra, kurios metu užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „Camera 23 2024-10-27 11-23-12_949“. Kairės pusės apačioje užrašas „Camera 23“, dešinės pusės apačioje data ir laikas „2024-10-27 11:23:14“. Kamera filmuoja įėjimą/išėjimą į/iš prekybinę salę. Matoma, kaip į parduotuvę užeina asmuo, kuris vilki (duomenys neskelbtini). Asmuo yra su (duomenys neskelbtini), turi su savimi maišelį. Nueina link prekybinės salės.
Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „Camera 21 2024-10-27 11-33-04_465“. Kairės pusės apačioje užrašas „Camera 21“, dešinės pusės apačioje data ir laikas „2024-10-27 11:33:05“. Kamera filmuoja kasas. Matoma, kaip iš prekybinės salės pro kasas išeina asmuo, kuris vilki (duomenys neskelbtini). Asmuo yra su (duomenys neskelbtini), turi su savimi maišelį. Kasoje už prekes neatsiskaito.
Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „Camera 4 2024-10-27 11-28-59_468“. Kairės pusės apačioje užrašas „Camera 4“, dešinės pusės apačioje data ir laikas „2024-10-27 11:29:06“. Kamera filmuoja alkoholio skyrių. Matoma, kaip asmuo, kuris vilki (duomenys neskelbtini) iš vežimo su prekėmis paima vieną butelį alkoholinio gėrimo „Jim Beam Bourbon“ ir jį įsideda į maišelį, kurį atsinešė kartu su savimi. Įsidėjęs butelį nueina toliau.
Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „Camera 23 2024-10-27 11-33-18_623“. Kairės pusės apačioje užrašas „Camera 23“, dešinės pusės apačioje data ir laikas „2024-10-27 11:33:18“. Kamera filmuoja įėjimą/išėjimą į/iš prekybinę salę. Matoma, kaip iš parduotuvės išeina asmuo, kuris vilki (duomenys neskelbtini). Asmuo turi su savimi maišelį. Jam artėjant prie durų iš apsaugos posto išeina apsauginis ir kviečia užeiti pas save asmenį, tačiau asmuo nepaklūsta ir iš parduotuvės išeina. Apsaugos darbuotojas išbėga iš parduotuvės paskui asmenį, bando jį pagauti (t. 1, b. l. 56-62).
2024 m. lapkričio 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas surašė tarnybinį pranešimą dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo, kuriame užfiksuota, kad 2024 m. spalio 27 d., apie 11.23 val., parduotuvėje „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), asmuo pavogė 1 butelį alkoholinio gėrimo „Jim Beam“, kurio kaina 17,99 Eur. Asmuo nepakluso apsaugos darbuotojo reikalavimui sustoti, apsaugos darbuotojas vijosi asmenį. 2024 m. lapkričio 21 d. atlikus vaizdo stebėjimo kamerų įrašų, kuriuos pateikė UAB „Maxima LT“, apžiūrą, nustatyta, kad vagystę galimai įvykdė Ž. S. (t. 1, b. l. 63-64).
2025 m. sausio 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėja surašė tarnybinį pranešimą dėl įgaliotos atstovės R. K. apklausos, kuriame užfiksuota, kad 2025 m. sausio 28 d., apie 09.00 val., buvo bendrauta telefonu su įgaliota atstove R. K., kurios paklausus, ar ji gavo dokumentus dėl prekės vertės nustatymo, kokia pačios prekės vertė, prekės inventorizavimo ir nurašymo, nuostolių aktą, ji paaiškino, kad ji tokių dokumentų pateikti negali, nes pavogtas viskio butelis „JIM BEAM BOURBON WHISKEY“, 0,7 l talpos, kurio vertė – 17,99 Eur, yra įsigytas iš jų pačių sandėlio, yra sandėlio prekė, ne iš tiekėjų, todėl jokių prekės vertę įrodančių dokumentų pateikti negali ir dėl didelio užimtumo į apklausą atvykti negali, gali viską pasakyti telefonu. Įgaliota atstovė R. K. davė parduotuvės „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), atsakingos darbuotojos E. tel. Nr. (nurodytas tel. Nr.), su kuria susisiekus, ji pasakė, kad prekės dokumentų taip pat jokių neturės, nes prekė yra iš savų sandėlių, ne iš tiekėjų (t. 1, b. l. 34-35).
2025 m. vasario 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėja surašė tarnybinį pranešimą dėl dokumento pateikimo, kuriame užfiksuota, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą 2025 m. sausio 30 d. UAB MAXIMA LT įgaliota atstovė R. K. elektroniniu paštu pateikė pavogtos prekės – butelio viskio „JIM BEAM BOURBON WHISKEY“, 0,7 l talpos, kurio vertė – 17,99 Eur, prekės vertę patvirtinantį dokumentą, t. y. 2024 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BD11515740, 2 lapus. Atstovės el. laiškas su minėta PVM sąskaita-faktūra pridėti prie tarnybinio pranešimo.
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad Ž. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis Ž. S. pripažino savo kaltę, sutiko su kaltinamuoju aktu. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad dėl pinigų trūkumo imdavo iš parduotuvių maisto produktus. Turėjo priklausomybę alkoholiui. Kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. spalio 27 d., apie 11.23 val., jis vienas atėjo į parduotuvę „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), buvo nedaug pavartojęs alkoholio, atėjo į minėtą parduotuvę su tikslu pagrobti alkoholio. Jis užlipo į parduotuvės „Maxima“ antrą aukštą, ten esantį alkoholio skyrių, pamatė stovintį konteinerį su prekėmis, jis iš stovinčio konteinerio su prekėmis iš pakuotės ištraukė vieną butelį viskio „JIM BEAM BOURBON WHISKEY“, 0,7 l talpos, ir jį įsidėjo į savo turimą krepšį, po ko jis nusileido į pirmą aukštą, praėjo pro nedirbančias kasas, nesumokėjęs už viskio butelį. Jis prie išėjimo (tambūro) pamatė apsaugos darbuotoją, jis matė, kad apsaugos darbuotojas bando jį sulaikyti, apsaugos darbuotojas jo prašė, kad jis eitų į apsaugos postą, tačiau jis nenorėjo, kad apsaugos darbuotojas jį sulaikytų ir, vengdamas sulaikymo, išėjo į lauką pro išėjimo duris ir pabėgo. Šiuos parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti bei ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: liudytojų apklausos protokolai, kitų objektų apžiūros protokolas, tarnybiniai pranešimai bei kita rašytinė bylos medžiaga.
Teisiamajame posėdyje kaltinamojo gynėjas kėlė veikos kvalifikavimo klausimą. Nurodė, kad Ž. S. veiksmai turėtų būti kvalifikuojami, kaip atitinkantys pagrindinę (slaptos) vagystės sudėtį. Gynėjo teigimu, svetimą turtą kaltinamasis buvo įsidėjęs į maišelį, jo nedemonstravo, eidamas per parduotuvę paslapčiomis dairėsi, ar jo niekas nemato, be to, prie išėjimo durų, atsidarius apsaugos posto durims, apsaugos darbuotojui rankos mostu pakvietus kaltinamąjį, šis nepaisęs apsaugos darbuotojo, iš parduotuvės pasišalino.
Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta. Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. vasario 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2013).
Nagrinėjamu atveju, iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad kaltinamasis dar parduotuvėje buvo pastebėtas apsaugos darbuotojo. Vos praėjęs pro kasas nesusimokėjęs, kaltinamasis apsaugos darbuotojo buvo pakviestas prieiti į apsaugos postą, tačiau šį kvietimą ignoravo, o apsaugos darbuotojui bandant sulaikyti jį už rankos – pradėjo bėgti. Apsaugos darbuotojas dar mėgino vytis kaltinamąjį, tačiau nesėkmingai – kaltinamajam pavyko pasišalinti.
Šiuo atveju kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus apie maisto produktų vagystes iš parduotuvių nurodė, kad apsauga jį sulaikydavo ir patvirtino žinąs, jog apsauga per kameras mato. Ikiteisminiame tyrime liudytoju apklaustas A. J. patvirtino, kad per kameras pastebėjęs, kaip kaltinamasis į turimą maišą įsidėjo viskio butelį, pastarasis asmuo jam yra žinomas, kaip ne kartą įvykdęs vagystes iš parduotuvės asmuo, todėl, pamatęs šio piliečio veiksmus (butelio įdėjimą į atsineštą maišą) ir tai, kad pro kasas jis praeina nesusimokėjęs, kaltinamąjį pasitiko tambūre. Iš byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdu, kad kaltinamasis sureagavo (atsuko galvą) į ateinantį ir jį kviečiantį ateiti apsaugos darbuotoją, tačiau nusikalstamą veiką tęsė. Dar daugiau – apsaugos darbuotojui bandant jį sulaikyti už rankos, kaltinamasis pabėgo. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, jog apsaugos darbuotojas dėvi specialią aprangą, kuri leidžia asmeniui aiškiai suvokti jo vykdomas funkcijas. Sistemiškai įvertinus vaizdo įrašą, kaltinamojo ir liudytojo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, darytina neabejotina išvada, kad kaltinamasis suvokė, jog jo veiksmus apsaugos darbuotojas matė per vaizdo stebėjimo kameras, dėl ko ir kvietėsi kaltinamąjį užeiti į apsaugos postą. Kaltinamojo veiksmai buvo padaryti matant kitam asmeniui, t. y. atvirai, kaltinamasis suvokė (vėliausiai – nuo to momento, kai parduotuvės tambūro zonoje jį kvietė apsaugos darbuotojas ir bandė sulaikyti), jog svetimas turtas grobiamas matant apsaugos darbuotojui, tačiau to nepaisydamas su juo iš parduotuvės pasišalino. Taigi tik ką pro kasas praėjusį kaltinamąjį apsaugos darbuotojui pasikvietus ateiti į apsaugos postą, vagystė dar nebuvo baigta. Reali galimybė disponuoti užvaldytu turtu (viskio buteliu) atsirado tada, kai kaltinamasis pabėgo nuo jį kvietusio ir vėliau besivijusio apsaugos darbuotojo. Tik pasišalinęs iš parduotuvės patalpų (t. y. už laukinių durų, esančių už apsaugos posto) ir pabėgęs nuo apsaugos darbuotojo, kaltinamasis turėjo realią galimybę disponuoti turtu kaip nuosavu. Kaip matyti, tą jis sėkmingai ir padarė vėliau minėtą svetimą – UAB „Maxima LT“ priklausantį – turtą pardavęs (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamojo veika kvalifikuotina kaip atvira vagystė.
Teismas nustatė, kad kaltinamojo Ž. S. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė yra įrodyta, o jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 178 straipsnio 2 dalies redakcija (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060), pagal kurią tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Kadangi naujoje BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijoje nelieka papildomos lengvesnės bausmės rūšies (viešieji darbai), laikytina, kad naujoji BK 178 straipsnio 2 dalies redakcija yra sunkinanti asmens, padariusio nusikalstamą veiką, teisinę padėtį, todėl taikoma nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 178 straipsnio 2 dalies redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925).
IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai
BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925).
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę Ž. S., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) apysunkis nusikaltimas, veika baigta). Kaltinamojo Ž. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką, padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, anksčiau ne kartą teistas, baustas administracine tvarka (per pastaruosius metus įvykdęs daugiau nei 80 smulkių vagysčių), baudos nesumokėtos, duomenų apie gydymą psichikos / psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra daug kartų teistas – paskutinius kartus, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu, 2022 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu teistas už nesunkius ir apysunkius tyčinius nusikaltimus, padarytus būnant pilnamečiu, jo teistumas už šiuos nusikaltimą neišnykęs bei nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, ir jis vėl padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, jis sistemiškai daro naujas nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, todėl Ž. S. pripažintinas recidyvistu.
Teismas, atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir Ž. S. charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad galima teigti, jog nusikalstamos veikos yra kaltinamojo gyvenimo būdas. Kaltinamasis, kaip minėta anksčiau, teistas ne kartą, iš to išvadų nedaro ir toliau daro nusikalstamas veikas, taigi iš esmės ignoruoja įstatymų reikalavimus ir nesistengia jų laikytis. Įvertinus šių aplinkybių visumą, BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrus griežčiausią iš numatytų bausmės rūšių, t. y. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas neviršijantis sankcijoje numatyto bausmės vidurkio – 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesiai. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis Ž. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir jam skirtina sumažinta – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. To paties straipsnio 9 dalyje numatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenimis, taip pat iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo bei Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimų telefonu nustatyta, kad kaltinamasis nėra atlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės.
Šioje byloje konstatuotą nusikalstamą veiką, atsakomybė už kurios padarymą numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, kaltinamasis padarė 2024 m. spalio 27 d., t. y. iki minėto 2024 m. lapkričio 6 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos. Taigi, nagrinėjamu atveju bausmės subendrintinos taikant BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, kadangi po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo nustatyta, jog kaltinamasis iki baudžiamojo įsakymo pirmojoje byloje priėmimo padarė kitą nusikalstamą veiką, konstatuotą šiuo nuosprendžiu.
Nustatant bausmių subendrinimo būdą, pastebėtina, kad teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė paskirta už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą. Tuo tarpu šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirtina 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo padarymą.
Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu ir minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu konstatuotos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, nusikalstamos veikos turi būti subendrintos bausmių apėmimo būdu.
Tokiu būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Ž. S. šiuo nuosprendžiu paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė subendrintina jas apimant ir Ž. S. skirtina galutinė subendrinta 10 (mėnesių) laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaitytinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. baudžiamuoju įsakymu įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.
V. Dėl civilinių ieškinių, kitų klausimų
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas UAB Maxima LT pareiškė civilinį ieškinį dėl 17,99 Eur turtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis Ž. S. neginčijo jam pareikšto civilinio ieškinio, o pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas objektyviais duomenimis, teismas daro išvadą, kad UAB Maxima LT pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai.
Ž. S. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos nepakeistos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais, saugomą voke prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos.
VI. Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) prašymas dėl 177,08 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamajam Ž. S. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Teismas nustatė, kad kaltinamojo Ž. S. turtinė padėtis nėra gera, jis yra suimtas kitoje baudžiamojoje byloje ir šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl VGTPT prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Ž. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti Ž. S. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Ž. S. šiuo nuosprendžiu paskirtą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę subendrinti jas apimant ir Ž. S. skirti galutinę subendrintą 10 (mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.
Į paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. baudžiamuoju įsakymu įskaitytą laikinajame sulaikyme išbūtą laiką.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. spalio 22 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti kaltinamąjį Ž. S. recidyvistu.
Ž. S. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti – kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais, saugomą voke prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Civilinio ieškovo UAB Maxima LT civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš Ž. S. 17,99 Eur (septyniolika eurų devyniasdešimt devynis euro centus) turtinei žalai atlyginti.
Nepriteisti iš Ž. S. antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.