- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-22
- Bylos Nr.
- 2-1268/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- L. L.
- Atsakovas
- E. L., G. L.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Realty Progressus Group“, LUAB „RPG Turtas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės L. L. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-403-124/2012 pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovams E. L., G. L., tretiesiems asmenims UAB „Realty Progressus Group“, LUAB „RPG Turtas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė L. L. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu atsakovams E.L., G.L., tretiesiems asmenims UAB „Realty Progressus Group“, LUAB „RPG Turtas“, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų G.L. ir E.L. 585 000 Lt, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo patenkintos ieškovės reikalavimų sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė taip pat prašė taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovei G.L. nuosavybės teise priklausantį 0.1747 ha ploto žemės sklypą, esantį Karačiūnų g. 4C, Vilniuje; areštuoti atsakovei G.L. nuosavybės teise priklausantį 51,17 kv.m. bendro ploto butą, esantį Gardino g. 23-11, Šiaulių mieste; ieškinio reikalavimų sumai areštuoti kitą atsakovei G.L. priklausantį kilnojamąjį turtą, taip pat pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis; ieškinio reikalavimų sumai areštuoti atsakovui E.L. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, taip pat pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis. Taip pat Ieškovė savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – grindžia tuo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teigė, kad ieškovės prašoma suma yra labai didelė, o atsakovų tikroji finansinė padėtis nėra žinoma.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 29 d. nutartimi nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti G.L. priklausantį 0,1747 ha ploto žemės sklypą, esantį Karačiūnų g. 4. Vilniuje, o esant šio turto vertei mažesnei negu 585 000 Lt – ir 51,17 kv. m. ploto butą, esantį Gardino g. 23-11, Šiauliuose, o neužtekus šio turto areštavo kitą G. L. ir E.L. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovus ir trečiuosius asmenis; padaryti įrašą viešajame registre dėl minėto turto nuosavybės teisių perleidimo draudimo atsakovei.
2012 m. kovo 26 d. ieškovės L.L. atstovas kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti antstoliams vykdyti išieškojimą iš atsakovei G.L. nuosavybės teise priklausančio turto iki įsiteisės teismo sprendimas. Prašymą grindė aplinkybėmis, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėję, jog atsakovė G.L. turi kitų kreditorių, kurie savo reikalavimų patenkinimo gali siekti priverstinio išieškojimo tvarka iš atsakovei priklausančio turto. Todėl 2011 m. birželio 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonėms tapę nepakankamos, neatitinkančios jų paskirties ir negalinčioms atlikti savo funkcijų. Prašyme taip pat nurodė, kad patikslintame ieškinyje ieškovė yra pareiškusi reikalavimą dėl priverstinės hipotekos atsakovei nuosavybės teise priklausančiam turtui (žemės sklypui ir butui) nustatymo. Būtent šis reikalavimas esąs teikiamo prašymo pagrindas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. kovo 29 d. nutartimi ieškovės Loretos Lipnickienės atstovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
Teismas pažymėjo, kad 2011 m. birželio 29 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo žemės sklypą, esantį Karačiūnų g. 4c, Vilniuje ir butą, adresu Gardino g. 23-11, Šiauliuose, neužtekus šio turto, laikinosios apsaugos priemonės taikytos atsakovų G. L. ir E. L. kilnojamam ir nekilnojamam turtui, piniginėms lėšoms ir turtinėms teisėms. Buvo padarytas įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo. Teismas nurodė, kad ieškovės atstovo pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovės G.L. nuosavybės teise priklausančiam 0,1747 ha žemės sklypui areštą taikė ne tik Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 29 d. nutartimi, bet ir Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-1510-772/2012. Informacinės teismų sistemos Liteko duomenų pagrindu teismas nustatė, kad kreditorius R. V. Šiaulių miesto apylinkės teismui 2012 m. sausio 31 d. buvo pateikęs prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo. 2012 m. vasario 1 d. buvo išduotas teismo įsakymas, tos pačios dienos nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės G.L. kilnojamam ir nekilnojamam turtui bei piniginėms lėšoms. 2012 m. kovo 12 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismas panaikino 2012 m. vasario 1 d. teismo įsakymą bei 2012 m. vasario 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones G.L. turtui ir kreditoriaus R.V. pareiškimą paliko nenagrinėtą. Teismas pažymėjo, jog iš šių aplinkybių matyti, jog laikinosios apsaugos priemonės G.L. turtui nėra pritaikytos, išskyrus laikinąsias apsaugos priemones, taikytas nagrinėjamu atveju - Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartimi. Ieškovės argumentą, kad G.L. gali turėti ir daugiau kreditorių, kurie savo reikalavimų patenkinimo gali siekti iš atsakovei G.L. priklausančio žemės sklypo ir buto, laikė nepagrįstu ir neįrodytu.
Teismas taip pat pažymėjo, kad LR CPK 690 straipsnis numato, jog jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas neįkeistas hipotekos įstaigoje, ar neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai. Prieš pradedant realizuoti turtą, vykdomojoje byloje iš atitinkamos registro įstaigos turi būti gauti rašytiniai duomenys apie realizuojamo turto priklausymą skolininkui ir tam turtui uždėtus apribojimus (CPK 690 str. 2 dalis). Teismo vertinimu, minėta teisės norma numato, kad prieš turto realizavimą antstolis privalo patikrinti realizuojamo turto priklausomybę bei šiam turtui taikytus areštus. Teismas pažymėjo, kad išieškojimas iš areštuoto turto ar lėšų vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Sprendimų vykdymo instrukcijos 13 punktas numato, kad antstolis gali turtą realizuoti, jeigu turtą areštavo pats, išskyrus atvejus, kai antstolis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka yra pakeičiamas. Jeigu turtą areštavo keli antstoliai, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo, vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus, – tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas (14punktas).
Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog atsakovės G. L. turtą pirmiau areštavo Šiaulių apygardos teismas šioje civilinėje byloje, todėl išieškojimas iš areštuoto turto turėtų būti vykdomas priėmus sprendimą būtent, šioje civilinėje byloje. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės atsakovės turtui buvo taikytos ieškovės L.L. reikalavimų užtikrinimui, todėl turtas ir turi būti realizuojamas patenkinant ieškovės, o ne kitų kreditorių reikalavimus. Teismo vertinimu, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalavimai šioje byloje yra užtikrinti areštuojant atsakovės G.L. turtą, todėl, teismo vertinimu, būsimo teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė L.L. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti antstoliams atlikti atsakovei G.L. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio Karačiūnų g. 4C, Vilniuje (unikalus Nr. 4400-0820-5221) ir buto, esančio Gardino g. 23-11, Šiauliuose (unikalus Nr. 2998-1003-6017:0011) realizavimo veiksmus ir vykdyti išieškojimą iš šio turto iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, kartu dėl šio draudimo padarant įrašus nekilnojamojo turto registre. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, vertindamas kitų kreditorių buvimo faktą, atsižvelgė tik į Nekilnojamo registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis ir neįvertino ieškovės prašyme pateiktų argumentų dėl kreditorių buvimo. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo nurodyta, jog atsakovė savo procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose teismo posėdžių metu nuolat nurodo apie egzistuojančius kreditorius, iki galo neatskleisdama nei kreditorių, nei savo įsipareigojimų tokiems kreditoriams apimties. Neaiški situacija dėl atsakovės kreditorių ir galimų jų reikalavimų (ar jie egzistuoja, ar jie yra pareikšti) ir tai, jog iki šiol jau vienas atsakovės kreditorius atsirado, suponuoja realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovės prielaida LR CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme apie kitų atsakovės kreditorių egzistavimą ne yra pagrįsta.
2. Skundžiamos nutarties išvada dėl ieškovės reikalavimų tenkinimo prioritetiškumo kitų kreditorių reikalavimų atžvilgiu neatitinka LR CPK 626 straipsnio 3 dalyje, 754 straipsnyje įtvirtintų normų, todėl yra neteisėta ir nepagrįsta. LR CPK 626 straipsnio 3 dalyje, nustatyta, kad kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į jį laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas. Šiuo atveju išieškojimas iš areštuoto turto ar lėšų vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Sprendimų vykdymų instrukcijos 15 punkte nustatyta, jog kito arešto uždėjimas nestabdo turto realizavimo. Turto realizavimas stabdomas vykdomosios bylos sustabdymo atvejais. Teismas nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu, esant skundžiamoje nutartyje konstatuojamam ieškovės reikalavimo prioritetiškumui, kitų kreditorių reikalavimai negalėtų būti tenkinami jiems pateikus vykdomuosius dokumentus, kokiu teisiniu pagrindu kiti kreditoriai turėtų laukti, kol nagrinėjamoje byloje įsiteisės teismo sprendimas ir, tenkinus reikalavimą, ieškovė pateiks jį išieškojimui iš areštuoto turto, t.y. kokiu teisiniu pagrindu vykdomoji byla ir vykdymo veiksmai pagal kitų kreditorių reikalavimus būtų stabdomi.
3. Skundžiamoje nutartyje nurodytos teisės normos reglamentuoja situaciją realizavimo metu, kai yra keli kreditoriai (išieškotojai), jau turintys vykdomuosius dokumentus, kurie pateikė vykdymui ir jų pagrindu turtas yra realizuojamas. Šiuo laikotarpiu, kol ieškovė nėra išieškotoja ir neturi vykdomojo dokumento, kurio pagrindu galėtų reikalauti turto realizavimo, kol jos reikalavimas (jeigu tokį teismas patvirtintų įsiteisėjusiu sprendimu) niekaip nedalyvauja santykiuose, kuriuos reglamentuoja LR CPK 753 straipsnio 2 dalis, 754 straipsnis ir kai ieškovės prašymu taikomas atsakovės turto areštas nėra kliūtis realizuoti ir visiškai patenkinti kitų kreditorių reikalavimus iš to paties atsakovės turto (LR CPK 626 str. 3 d.) ar atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus vykdymo procese (teismo nurodomas LR CPK 620 str.).
4. Vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos kreditoriaus reikalavimu leidžia vykdyti išieškojimą iš skolininko turto, kuris tuo pačiu metu yra areštuotas kitoje, vis dar nagrinėjamoje, civilinėje byloje pagal kito kreditoriaus ieškinį. Teismas savo atsisakymą tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindžia tuo, jog ieškovės reikalavimai šioje byloje yra užtikrinti areštuojant atsakovės G. L. turtą, todėl teismas manė, kad būsimas teismo sprendimas nebus apsunkintas. Esant tokiai situacijai, kai kiti kreditoriai turi vykdomuosius dokumentus ir pateikia juos vykdymui, areštas kaip laikinoji apsaugos priemonė, netenka prasmės.
5. Skundžioje nutartyje, siekiant pagrįsti ieškovės prioritetiškumą, vadovaujamasi nuostata, jog tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus, skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 14 punktas). Ieškovė nesutinka su šios teisės normos tinkamu taikymu nurodytai išvadai pagrįsti, nes: 1) tai neatitinka LR CPK 753 straipsnio 2 dalies, 754 straipsnio; 2) nurodyta teisės norma reglamentuoja santykius, kurie atsirastų tik po to, kai ieškovė taps išieškotoja ir pateiks vykdomąjį dokumentą priverstiniam išieškojimui. Todėl ieškovė ir prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, t.y. iki to momento, kai ieškovė įgytų išieškotojos teises ir galėtų reikalauti sprendimo vykdymo priverstine tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirtąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (o taip pat ir atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės L.L. atstovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti antstoliams atlikti atsakovei G.L. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir buto realizavimo veiksmus ir vykdyti išieškojimą iš šio turto iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, kartu dėl šio draudimo padarant įrašus nekilnojamojo turto registre.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t.y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1350/2011).
Byloje kilo ginčas dėl laikinosios apsaugos priemonės – draudimo antstoliams atlikti atsakovei G.L. nuosavybės teise priklausančio turto realizavimo veiksmus ir vykdyti išieškojimą iš šio turto iki įsiteisės teismo sprendimas – taikymo. Teismų praktikoje yra susiklosčiusi nuostata, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimą teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas taikyti minėtas priemones yra grėsmė, jog jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ši aplinkybė preziumuojama ir tuomet, kai ginčas yra kilęs dėl didelės pinigų sumos ar didelės vertės turto, nes akivaizdu, kad tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Taigi minėtų priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą (CPK 144 str.)
Teisėjų kolegija pažymi, kad 2011 m. birželio 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti tinkamą ieškovės interesų apsaugą, jos iniciatyva taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nutarė areštuoti žemės sklypą, esantį Karačiūnų g. 4c, Vilniuje ir butą, esantį Gardino g. 23-11, Šiauliuose, o neužtekus šio turto, laikinosios apsaugos priemonės (areštas) taikytos atsakovų G.L. ir E.L. kilnojamam ir nekilnojamam turtui, piniginėms lėšoms ir turtinėms teisėms. Taip pat buvo padarytas įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškovo prašomas papildomas laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti antstoliams atlikti atsakovei G.L. nuosavybės teise priklausančio turto realizavimo veiksmus ir vykdyti išieškojimą iš šio turto iki įsiteisės teismo sprendimas taikymo ir pažymi, kad ieškovės atskirojo skundo argumentas, jog atsakovė G.L. gali turėti (turi) ir daugiau kreditorių, yra pagrįstas tik prielaida.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog nėra kilusių ir teismuose nagrinėjamų ginčų tarp atsakovės ir naujai atsiradusių kreditorių. Apeliantė nepagrindė ir nepateikė įrodymų apie kitų atsakovės kreditorių egzistavimą bei realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Todėl apeliantės teiginys, kad jau pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nėra pakankama, yra nepagrįstas faktiniais bylos duomenimis.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 690 straipsnio nuostatas, tuo atveju, jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas neįkeistas hipotekos įstaigoje, ar neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai. Prieš pradedant realizuoti turtą, vykdomojoje byloje iš atitinkamos registro įstaigos turi būti gauti rašytiniai duomenys apie realizuojamo turto priklausymą skolininkui ir tam turtui uždėtus apribojimus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės reikalavimai šioje byloje yra užtikrinti, areštuojant atsakovės G.L. turtą ir padarant įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisių į šį turtą perleidimo. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės atsakovės turtui buvo taikytos ieškovės (apeliantės) šioje byloje pareikštų reikalavimų užtikrinimui, todėl turtas ir turi būti realizuojamas patenkinant ieškovės, o ne kitų kreditorių, reikalavimus, apie kuriuos byloje jokių duomenų nėra.
Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Palikti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartį nepakeistą.