Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovo V. M. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalis). Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovo rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkintinas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. liepos 20 d. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta gyvenamojo namo tvora. Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės Volvo V40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. M. kaltės: vairuotojas buvo neblaivus ir neturėjo teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonės, ką patvirtina 2019 m. liepos 31 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato informacinis raštas Nr. 10R-34006875-19. 2019 m. liepos 6 d. draudimo sutarties Nr. 01/553371945 pagrindu transporto priemonės Volvo V40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta akcinėje bendrovėje ,,Lietuvos draudimas“, draudėjas A. G. Dėl šio įvykio metu padarytos žalos nuketėjusiajam asmeniui ieškovė išmokėjo 453,43 Eur dydžio draudimo išmoką. Draudimo išmoka išmokėta pagal 2019 m. liepos 30 d. lokalinę sąmatą. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 5 d. pretenzija pareikalavo atsakovą grąžinti ieškovei išmokėtą draudimo išmoką. Atsakovas, bylos duomenimis, su ieškove neatsiskaitė (CPK 179 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.263 straipsnio 1-2 dalyse numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Remiantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pagal Transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 punktą draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, sukėlė eismo įvykį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato informacinis raštas Nr. 10R-34006875-19 patvirtina, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo atsakovas V. M. buvo neblaivus, taip pat neturėjo teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonės. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovė, išmokėjusi nukentėjusiam asmeniui išmoką už atsakovo padarytą žalą, įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 453,43 Eur žalai atlyginti yra pagrįstas ir tenkinamas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

Priimti atsakovo V. M. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. M. ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai 453,43 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus keturiasdešimt tris euro centus) žalai atlyginti.

Priteisti iš atsakovo V. M. ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 453,43 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. birželio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo V. M. ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

Atsakovas sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.