Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. M. pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. B. 2022-04-18 apie 8.40 val. Vilniuje, Mokslininkų g., ties pastatu pažymėtu Nr. 13A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai apie 9.00 val. tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,77 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R. B. pripažino savo kaltę visiškai ir parodė, kad mama 2021 m. rudenį jam nupirko automobilį „Peugeot 407“, v. n. (duomenys neskelbtini) su tikslu, kad jis naudosis šiuo automobiliu ir taip pat vežios mamą, kadangi ji jau sunkiai vaikšto. Automobilį užrašė mamos vardu, pinigus už automobilį taip pat mokėjo mama. Tai buvo mamos dovana jam. Tačiau po automobilio įsigijimo, automobiliu visą laiką naudojosi tik jis, laikė jį savo kieme. Taigi faktiškai automobilis priklauso jam. Jis 2022-04-17 buvo namuose ir šventė šv. Velykas. Per visą dieną išgėrė apie 3 litrus alkoholinio alaus ir trauktinės. Kitą rytą, t. y 2022-04-18 atsikėlęs ryte, jis nusprendė nuvažiuoti pas mamą į svečius, į kaimą. Jautėsi neblaiviai, tačiau negalvojo, kad pripūs neleistiną promilių kiekį. Taigi apie 8.00 val. jis įsėdo į savo automobilį „Peugeot“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir pradėjo važiuoti link mamos namų. Jam važiuojant Mokslininkų gatvėje pastebėjo policijos pareigūnų reidą. Vienas iš ekipažų jį sustabdė. Jis jiems pasakė, kad vakar vartojo alkoholį ir tuomet jie du kartus alkotesteriu patikrino jo girtumą. Pirmu pūtimu nustatė 1,94 promiles, o antru – 1,77 promiles. Su alkotesterio parodymais sutiko. Tuomet jis paskambino savo mamai, kad ji su sese atvažiuotų jo pasiimti. Policijos pareigūnai jam įteikė šaukimą 2022-04-20 atvykti į pirmąjį policijos komisariatą. Po ko jo sesė parvairavo automobilį pas jį į kiemą. Dėl nusikalstamos veikos padarymo jis labai gailisi. Supranta, kad neturėjo sėsti už vairo. Pabaigti ikiteisminį tyrimą baudžiamuoju įsakymu sutinka. Su automobilio konfiskavimu taip pat sutinka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja P. K. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patrule. Jis 2022-04-18 dirbdama pagal iš anksto numatytą grafiką, atlikinėjo KET priemonę Ukmergės gatvėje su vyr. patruliu A. R.. Apie 8.40 val. kartu su kolega pastebėjo sidabrinės spalvos automobilį „Peugeot“, v. n. (duomenys neskelbtini). Jos kolega panaudodamas lazdelę (krivūlę) eismo stabdymui, sustabdė automobilį Peugeot“, v. n. (duomenys neskelbtini) šalikelėje. Jai priėjus prie automobilio vairuotojo iš pateikto vairuotojo pažymėjimo nustatė, kad už vairo sėdėjo R. B.. Paklausus vairuotojo, prieš kiek laiko vartojo alkoholiniu gėrimus, jis jai atsakė, kad juos vartojo prieš 12 valandų. Tada panaudojo alkotesterį ir apie 8.42 val. nustatė vairuotojo girtumo (neblaivumo) laipsnį: pirmu putimu nustatė 1,94 prom., apie 9.02 val. alkotesteriu nustatė 1,77 prom. Po to atvyko jo motina A. B., kuri ir pasiėmė automobilį. R. B. buvo surašytas šaukimas atvykti į komisariatą dėl tolimesnių procesinių veiksmų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja A. B. parodė, kad ji 2021 m. apie spalio mėnesį nusipirko automobilį „Peugeot“, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Ji už automobilį mokėjo apie 1200 Eur. Šis automobilis nuosavybės teise priklauso jai, tačiau jį pirko savo sūnui R. B., tam kad jis pats su juo važinėtų ir kai reikia pavežiotų ir ją, kadangi ji jau sunkiai vaikšto. Šis automobilis buvo jam kaip dovana. Automobilio vairuotojo teisių ji niekada neturėjo. Taigi, kai įsigijo automobilį, automobilis ir jo raktai visada būdavo pas sūnų. Jis juo važinėdavo kiekvieną dieną į darbą, pas vaikus ir pan. Pretenzijų dėl automobilio konfiskavimo ji neturi. Sūnus R. B. 2022-04-18 turėjo atvažiuoti pas ją į svečius. Tą kartą sūnus paskambino jai ir pranešė, kad yra sulaikytas policijos pareigūnų ir paprašė atvažiuoti į Vilnių pasiimti automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi jis kai tik vairavo automobilį, jį sustabdė policijos pareigūnai. R. B. nurodė, kad jis vairavo neblaivus ir pripūtė neleistiną promilių kiekį. Ji su savo dukra sėdo į jos automobilį ir nuvažiavo į vietą, kur buvo sustabdytas sūnus, pasiimti automobilį „Peugeot“, v/n (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad R. B.2022 m. balandžio 18 d. apie 9 val. 2 min. vairavo automobilį „Peugot “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Iš neblaivumo nustatymo 2022-04-18 akto matyti, kad 2022-04-18 8.58 val. vyr. patrulis nustatė šiuos R. B. neblaivumo požymius: iš burnos sklido alkoholio kvapas, nerišli kalba. Taip pat R. B. blaivumas buvo patikrintas alkoholio matuokliu „A. D.“ (patikros sertifikato Nr. 1540594). (el. b. l. 11)

Alkotesterio „A. D. 6810“ Nr. ARFM-0443 (patikros sertifikatas Nr. 1540594 galioja iki 2022-05-16) kvitų duomenimis R. B. pirmojo tikrinimo metu 2022-04-18 8.42 val. buvo nustatyta jo iškvėptame ore 1,94 promilių etilo alkoholio koncentracija, antrojo tikrinimo metu 9.03 val. – 1,77 promilių etilo alkoholio koncentracija. (el. b. l. 8-10)

Iš 2022-02-25 autotransporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo su priedais (fotolentelė Nr. 1) matyti, kad buvo atlikta automobilio Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Automobilio būklė užfiksuota policijos pareigūnų darytose nuotraukose. (el. b. l. 17-25).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, jog automobilio „Peugeot 407“, v. n. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra A. B.. (el. b. l. 39)

VšĮ „Emprekis“ pažymoje dėl vidutinės transporto kainos Lietuvoje nurodyta, kad 2022 m. balandžio mėn. 2005 m. gamybos automobilio „Peugeot 407“ vidutinė kaina su PVM – 1560,00 Eur. (el. b. l. 53)

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. B. bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo iškvėptame ore buvo 1,77 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. R. B. patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku, iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, kitos dienos ryte, nors ir jautė, kad yra neblaivus, vis tiek vairavo automobilį, kol buvo policijos reido metu sustabdytas policijos pareigūnų. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šiais kaltinamojo parodymais – jie iš esmės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus.

Be paties kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kita byloje esanti medžiaga. Liudytojas P. K. parodė, tiesiogiai matęs įvykį, ikiteisminio tyrimo apklausos metu, patvirtino, kad reido metu buvo sustabdytas automobilis „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui R. B. buvo nustatytas neblaivumas. Taigi liudytojas, policijos pareigūnas, matė kaip kaltinamasis vairavo automobilį. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių R. B. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Liudytojo ir kaltinamojo parodymai sutampa tarpusavyje. Be to, kaltinamojo kaltę netiesiogiai patvirtina kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys.

Taip pat be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – neblaivumo nustatymo aktas, kuriame buvo užfiksuoti neblaivumo požymiai: iš R. B. burnos sklido alkoholio kvapas, nerišli kalba. Alkotesterio kvitų rodmenimis R. B. pirmojo tikrinimo metu 2022-04-18 8.42 val. buvo nustatyta jo iškvėptame ore 1,94 promilių etilo alkoholio koncentracija, antrojo tikrinimo metu 9.03 val. – 1,77 promilių etilo alkoholio koncentracija. R. B. blaivumas buvo tikrintas alkotesteriu „A. D.“ Nr. ARFM-0443. Minėto alkotesterio techninė būklė buvo patikrinta Lietuvos metrologijos inspekcijos ir buvo išduotas patikros sertifikatas Nr. 1540594, kuris pavirtino, kad alkotesteris yra techniškai tvarkingas ir tinkamas naudojimui iki 2022-05-16. Taigi teismas neturi pagrindo abejoti alkotesterio užfiksuotais duomenimis, be to, R. B. blaivumas buvo tikrintas du kartus – antrasis tikrinimas buvo atliktas beveik po 20 min. ir užfiksuota 0,17 prom. mažesnė etilo alkoholio koncentracija R. B. iškvėptame ore. Taigi šiais duomenimis teismas neturi pagrindo netikėti.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi R. B. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. B. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau prašo paskirtą baudą išdėstyti per kuo ilgesnį laikotarpį.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. B. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

R. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. B. praeityje neteistas. Administracinių nusižengimų išrašo duomenimis, R. B. baustas administracine tvarka, daugiausiai už KET pažeidimus. Daugumą paskirtų baudų sumokėjęs. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad R. B. sveikas, dirba. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas atsižvelgdamas į prieš tai paminėtąsias bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai, bus pasiekti R. B. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą, nustatant jos dydį šiek tiek didesnį nei šio bausmės minimumas už nesunkius nusikaltimus (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo nuomone, ši bausmė ir jos dydis atsižvelgus į ankščiau paminėtas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

R. B. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti R. B. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 3 metams (BK 68 straipsnis); 2) konfiskuoti automobilį (BK 72 straipsnis).

R. B. savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Jis vairavo automobilį judrioje miesto gatvėje būdamas neblaivus. Pažymėtina ir tai, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad R. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022-04-20. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas 3 metų – terminui, kaip prašoma prokuroro pareiškime, būtų akivaizdžiai neproporcingas R. B. asmenybei ir jo padarytai nusikalstamai veikai.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

R. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė, remiantis išrašu iš VĮ „Regitra“, nuosavybės teise nuo 2021-10-08 priklauso A. B.. Išraše nurodyta, kad transporto priemonės savininkė-valdytoja A. B.. Tai patvirtino ir A. B. jos apklausos metu. Taigi automobilis „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui – A. B.. Esant tokioms aplinkybėms, priešingai nei nurodo prokuroras, svarstytinas klausimas ne dėl automobilio konfiskavimo, o dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo.

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (gamybos metai – 2005 m.) vidutinė rinkos kaina Lietuvoje 1560,00 Eur (su PVM). Teismo nuomone, automobilio konfiskavimas būtų proporcinga (adekvati) poveikio priemonė R. B. padarytam nusikaltimui ir asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo R. B. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. B. valstybės naudai išieškoma visa automobilio „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 1560,00 Eur.

R. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo paėmimas). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

BPK 140 straipsnio tvarka R. B. laikinai sulaikytas nebuvo.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. Markausko 2022-04-20 nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į A. B. priklausantį turtą – automobilį „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)) nuo 2022-04-20 iki 2022-10-20. Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, įsiteisėjus – panaikintinas, kadangi iš kaltinamojo išieškotina visa konfiskuotino turto vertė.

Dokumentą – R. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui perduoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 69 MGL (3450 Eur) baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. paskirti galutinę 46 MGL (2300,00 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, teismas nustato 10 mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti R. B. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2022-04-20.

– išieškoti iš R. B. visą automobilio „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1560,00 Eur.

R. B. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Dokumentą – R. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui perduoti VĮ „Regitra“.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)) taikyti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 – 25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.

Baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą (10 mėnesių) terminą sumokant baudą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801):

(duomenys neskelbtini), banko kodas 70440, AB SEB bankas;

(duomenys neskelbtini), banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas;

(duomenys neskelbtini), banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas;

(duomenys neskelbtini), banko kodas 40100, L. B. AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas);

(duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, L. B. AS Lietuvos skyrius (buvęs N. B. AB Lietuvos skyrius);

(duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas;

(duomenys neskelbtini), banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas.

Jeigu teismas nenustatė laikotarpio, bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio/teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Sumokėjęs baudą nuteistasis arba nuteistas juridinis asmuo pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.

Jeigu nuteistasis ar nuteistas juridinis asmuo per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jiems paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Juridiniam asmeniui paskirtą baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra juridinio asmens buveinė ar jo turto buvimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Juridinio asmens darbuotojas, atsakingas už šiam juridiniam asmeniui paskirtos bausmės – baudos nevykdymą, atsako pagal Baudžiamojo kodekso 244 straipsnį.