- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-22
- Bylos Nr.
- 2-7912-375/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04468-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Poderienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- O. B.
Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, dalyvaujant ieškovui A. K., nedalyvaujant atsakovei O. B., išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Reginai Domaševičienei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei O. B., išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nustatyti nepilnamečio sūnaus E. K., gim.2004-11-29, gyvenamąją vietą su tėvu, priteisti iš atsakovės po 300 Lt kas mėnesį periodinių išmokų sūnaus E. K. išlaikymui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės.
Ieškinys grindžiamas tuo, kad vaikas gimęs nesantuokoje, tačiau ieškovui prašant atsakovė tėvystę gimusiam sūnui pripažino. Vaikas gyveno su motina, tačiau kai atsakovė pradėdavo girtauti socialinis darbuotojas kreipdavosi į jį ir jis pasiimdavo vaiką. Vaikas savaitgaliais ir atostogų metu lankydavosi jo ir jo mamos namuose. Dėl motinos aplaidumo sūnus nutraukė gimnastikos treniruotes, nors turėjo pasiekimų. Kai vaikas jam pasiskundė, jog atsakovė girtauja, nėra namuose maisto, jis pasiėmė vaiką pas save, pervedė į Stasio Lozoraičio vidurinę mokyklą, sūnus vėl lanko gimnastikos treniruotes, vėl pradėjo sektis mokslai. Vaikas nori su juo gyventi, o su mama bendrauti. Atsakovė prie išlaikymo neprisideda, vaiku nesidomi. Vaiko pavardę pakeitė, kad sūnus nešiotų jo pavardę.
Atsakovė atsiliepimo nepateikė (b.l. 50), posėdyje nedalyvavo, pranešta tinkamai (b.l. 58).
Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė išvadą, kad A. K. turi geras buities ir gyvenimo sąlygas, nepilnametis išreiškė norą gyventi su tėčiu, berniukas jaučiai laimingas, tačiau norėtų bendrauti ir su mama, žino, kad ji girtauja, dėl to jam nesmagu. Nepilnametis lanko mokyklą, pamokų nepraleidžia, lanko futbolo būrelį. Po pamokų vaiaks eina pas senelius papietauti, po to į treniruotes, po jų passiima tėtis. Ieškovas socialinės rizikos įskaitoje neirašytas, tačiau motina nuo 2012-12-19 įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Ji netinkamai rūpinosi vaiku, pažeidinėjo jo interesus. Ieškovas dirba, atlyginimas apie 2000 Lt, sugyventinės apie 1000 Lt, šeima veda bendrą ūkį. Atsakovė vaiku nesidomi, neišlaiko, neskambina, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu , priteistinas išlaikymas, nes prašoma minimali suma.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Nustatyta, kad E. K., gim. 2004-11-29, tėvas A. K., motina O. B. (b.l. 7). Ieškovas dirba UAB „Kauo švara“, mėnesinės pajamos apie 2200 Lt (b.l. 8). 2012-12-19 Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu O. B. įrašyta į socialinės rizikos šeimų , auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo (b.l. 16). Atsakovei buvo teikiamos socialinės paslaugos dėl vaikų priežiūros (b.l. 15, 17-20). Iš 2011-04-08 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK Šančių-Panemunės PN rašto matyti, kad atsakovei buvo surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas dėl to kad netinkamai auklėdama,prižiūrėdama , rodydama motinos pavyzdį, teisėtą motinos valdžią panaudojo priešingai savo sūnaus interesams (b.l. 21). Atsakovė nekilnojamojo turto neturi (b.l.63), nedirba (b.l. 65), gauna 217,83 Lt netekto darbingumo pensiją (b.l. 64).
Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.
Ieškovas prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šalių vaikas šiuo metu gyvena su ieškovu. Vaikas išreiškė norą gyventi kartu su tėvu (ieškovu). Atsakovė nepateikdama atsiliepimo, nedalyvaudama posėdyje parodė savo abejingumą šioje civilinėje byloje sprendžiamiems ieškovo reikalavimams, susijusiems su jos ir ieškovo bendru vaiku, todėl konstatuojama, kad atsakovė neišreikšdama ir nepagrįsdama savo pozicijos sutiko su ieškovo reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pažymėtina, kad 2012-12-19 Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu O. B. įrašyta į socialinės rizikos šeimų , auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo. Atsakovei buvo teikiamos socialinės paslaugos dėl vaikų netinkamos priežiūros. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir prioritetiškai vadovaujantis vaiko interesais, manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriau užtikrins vaiko teises, todėl tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo (CK 3.161 str., 3.163 str., 3.168 str., 3.169 str. 2d., 3.174 str.).
Dėl išlaikymo priteisimo.
Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta ir kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje bei konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.
Iš bylos duomenų matyti, kad šalių sūnus E. K. yra mažametis, gyvena su ieškovu, jo motinai priklausančiame bute. Ieškovas nurodė, jog vaikui išlaikyti reikia 600 Lt, kurių pusę turėtų skirti atsakovė. Vaiko sparčiai augančiam organizmui neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai. Dėl berniuko augimo būtina dažnai pirkti ir drabužius bei batus. Kadangi vaikas eina į mokyklą, jam neabejotinai reikalingos ir mokymosi priemonės: knygos, rašymo priemonės ir pan. Berniukas lanko papildomus būrelius: futbolą, gimnastikos treniruotes, o tam taip pat reikalingos papildomos lėšos.
Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Ieškovas vidutiniškai per mėnesį gauna apie 2200 Lt darbo užmokestį. Šiuo metu visa išlaikymo našta tenka vienam ieškovui. Atsakovė nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu nedirba ir oficialiai jokių darbinių pajamų neturi. Tačiau atsakovė gauna netekto darbingumo pensiją (b.l. 64). Nustatant atsakovės turtinę padėtį vertintina ne tik jos turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių ji ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kokių konkrečių priemonių ėmėsi atsakovė, kad gautų darbą. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė 2013-04-02 buvo įsidarbinusi UAB „Denateksa“, tačiau jai neatvykus į darbą 2013-04-05 jos įdarbinimas buvo atšauktas (b.l. 29). Minėta aplinkybė rodo atsakovės nerūpestingumą ir atsakomybės stoką net ir radus darbą bei įsidarbinus. Konstatuotina, kad atsižvelgiant tiek į subjektyvius veiksnius (atsakovė nors buvo įdarbinta, tačiau galėdama dirbti ir gauti pajamas į darbą nevyko), tiek į objektyvius (jauno amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus ir netekto darbingumo laipsnį nėra) atsakovė nesiekia užtikrinti sūnaus teisę į išlaikymą ir jo būtinų poreikių patenkinimą. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Esant tokioms aplinkybėms, šiuo atveju nėra pagrindo perkelti didesnės nepilnamečio sūnaus išlaikymo pareigos vien tik ieškovui.
Įvertinus nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, vaiko būtinuosius poreikius, atsižvelgiant į šiuo metu kasacinio teismo suformuotą teisminę praktiką, jog orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems vaiko poreikiams patenkinti pripažintas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (MMA nuo 2013-01-01 yra 1000 Lt, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2012, Nr. 152-7772), tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo ir iš atsakovės priteistinas išlaikymas po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki pilnametystės (LR CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 straipsnis).
Ieškovas šioje byloje patyrė šias išlaidas: 143 Lt žyminis mokestis (b. l. 5). Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės priteistinas minėtas žyminis mokestis ieškovui (CPK 93 str. 4 d.).
Už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1d. 2 p.), todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 108 Lt žyminis mokestis (CPK 96str. 1 d.), ir 15 Lt pašto išlaidų (CPK 92 str., 93 str., 96 str.), iš viso 123 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti E. K., gim.2004-11-29, a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu A. K., a.k(duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės O. B., a.k(duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus E. K., gim.2004-11-29, a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt (tris šimtus litų) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant ieškovui A. K., a.k(duomenys neskelbtini) uzufruktą į šias lėšas.
Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovės O. B., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovui A. K., a.k(duomenys neskelbtini) 143 Lt (vieną šimtą keturiasdeįimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės O. B., a.k(duomenys neskelbtini) valstybei, atstovaujamai išieškotojo — Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas - 5660, AB”Swedbank”, banko kodas 73000, 123 Lt (vieną šimtą dvidešimt tris litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų. Kvitą pristatyti į 115 kab.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.