Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento teikimą dėl Vupertalio žemės teismo (Vokietijos Federacinė Respublika) 2015 m. liepos 6 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Vupertalio žemės teismo 2015 m. liepos 6 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 223 paragrafo 1 pastraipą, 224 paragrafo 1 pastraipos 2 numerį, 249 paragrafo 1 pastraipą, 250 paragrafo 2 pastraipos 1 numerį, 25 paragrafo 2 pastraipą, 52 paragrafą. Bendra paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams (2192 dienoms), iš kurių atlikta 1009 (skaičiavimas atliktas 2017 m. liepos 3 d.). Bausmės pabaiga – 2020 m. rugsėjo 28 d.

Teismui pateiktame liudijime nurodyta, kad nuteistasis A. S. su bausmės vykdymu Lietuvos Respublikoje nesutinka.

Prokuroras prašo teikimą tenkinti.

Nuteistojo gynėja advokatė prašė teikimą tenkinti, kadangi pats nuteistasis savo pozicijos neišsakė.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas

Pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje 4 straipsnį, Vokietijos Federacinė Respublika (išduodančioji šalis) perdavė Lietuvos Respublikai (vykdančiajai valstybei) nuosprendį, kuriuo A. S. nuteistas 2192 dienų laisvės atėmimo bausme; liudijimą nuosprendžiui pripažinti ir bausmei vykdyti ir kitus sprendimui reikalingus dokumentus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau ir Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnio 1 dalyje, nepripažinti ir nevykdyti Vupertalio žemės teismo 2015 m. liepos 6 d. nuosprendžio Lietuvos Respublikoje, nenustatyta.

Vadovaudamasis Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę (Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė (Įstatymo 9 straipsnio 3, 4 dalys).

Kaip nurodoma Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos liudijime, Vupertalio žemės teismo 2015 m. liepos 6 d. nuosprendžiu A. S. nuteistas už tai, kad: 2012 m. kovo 20 d. nuteistasis kartu su kitais atskirais persekiotais Lietuvos piliečiais T. Š. ir G. S., kuriems dėl šios nusikalstamos veikos jau pritaikytos kitos įsiteisėjusios bausmės, užpuolė (duomenys neskelbtini), esančią nukentėjusiojo T. juvelyrinių dirbinių parduotuvę. Nežinomu likęs lietuvis organizatorius Lietuvoje telefonu pranešė nuteistajam kelios dienos prieš tai apie jo galimybę dalyvauti plėšime, nuteistasis šiuo tikslu atvyko į Vokietiją. Čia jis susitiko su jau nuteistu Š. L., ir du kiti, nenustatyti lietuviškos kilmės asmenys atvežė juos į Viteną, kur jie susitiko su kitu nuteistuoju S.. Šis turėjo du identiškus spyruoklinius vienašūvius graižtvinius orinius pistoletus, kurie ginklų technologijų ir šaunamųjų ginklų įstatymų požiūriu yra „žaisliniai pistoletai”, kuriuose spyruoklių ir šaltųjų varančiųjų dujų pagalba, ranka pajudinus dėtuvę, maždaug 6 mm dydžio plastikinis rutuliukas sukuria mažesnę nei 0,5 džiaulių energiją. Tai buvo pusiau automatinio savaime užsitaisančio pistoleto Beretta, modelis 92, kopijos, kurios išoriškai atrodė kaip realiai egzistuojantys šaunamieji ginklai. Grobimo tikslu nuteistasis kartu su savo bendrininkais traukiniu atvyko į Vupertalį ir buvo netoliese juvelyrinės parduotuvės tol, kol joje nebeliko nė vieno pirkėjo. Kitaip nuteisti Š. ir S., turėdami pirmiau minėtus orinius pistoletus, įžengė į parduotuvę, o nuteistasis iš pradžių laukė lauke. Kitaip nuteistas Š. iškart nuėjo į greta esančią parduotuvės biuro patalpą, kurioje buvo nukentėjusysis. Pastarasis, pamatęs pistoletą, pradėjo šaukti. Kitaip nuteistas Š. trenkė jam kumščiu, kuriame laikė pistoletą, į kairiąją veido pusę, ir toliau trankė ir spardė jau ant žemės gulintį nukentėjusįjį. Tam jis pasitelkė kėdę, o pistoletą naudojo kaip mušimo įrankį, daužydamas nukentėjusįjį į pakaušį. Šie veiksmai buvo prieš tai aptarto veiksmų plano dalis. Tuo tarpu ir nuteistasis įėjo į parduotuvės patalpą. Čia jis laikė krepšį, į kurį kitaip nuteistas S. krovė juvelyrinius dirbinius iš vitrinų. Kadangi nuteistasis kartu su savo bendrininkais pastebėjo, kad prie parduotuvės artėjo vyriškos lyties asmenys, kurie buvo informuoti apie užpuolimą, užpuolikai išsilakstė skirtingomis kryptimis. Nuteistasis pabėgo nešinas krepšį su pagrobtais juvelyriniais dirbiniais, kurių vertė buvo mažiausiai 23000 eurų. Konfiskuoti nusikalstamos veikos grobį nepavyko.

Remdamasis Vupertalio žemės teismo 2015 m. liepos 6 d. nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad A. S. padaryta nusikalstama veika (plėšimas sunkinančiomis aplinkybėmis), už kurią jis nuteistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalyje (svetimo turto pagrobimas panaudojant šaunamąjį ginklą, apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalyje (bendrininkavimas; vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis; jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalis už šį nusikaltimą numato maksimalią 10 metų laisvės atėmimo bausmę. A. S. padaryta nusikalstama veika (pavojingas gyvybei sveikatos sutrikdymas), už kurią jis nuteistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalis už šį nusikaltimą numato maksimalią 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Pagal Vokietijos Federacinės Respublikos įstatymus už nuteistojo A. S. padarytas nusikalstamas veikas, teismas jam skyrė galutinę subendrintą 6 metų (2192 dienų) laisvės atėmimo bausmę. Teismas, pripažindamas Vupertalio žemės teismo 2015 m. liepos 6 d. nuosprendį dėl laisvės atėmimo bausmės, atsižvelgęs į Įstatymo 9 straipsnio 1, 2, 3 dalis, nuteistajam A. S. suderina jam paskirtas laisvės atėmimo bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus: už nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant ir jam skirtina galutinė bausmė nustatytina laisvės atėmimas 6 metams.

Nuteistojo lygtinio paleidimo klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais (Įstatymo 14 straipsnio 8 dalis).

Nors A. S. sutikimo, kad būtų perduotas Lietuvos Respublikai nedavė, tačiau šiuo atveju nei pagal Įstatymo, nei pagal Sprendimo nuostatas nėra būtinas nuteistojo sutikimas dėl likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje (Sprendimo 3 straipsnio 1 dalis), kuris numato kad Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitoje Europos Sąjungos valstybėje priimtą sprendimą, jei kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką. Atsižvelgus į tai, byloje esant patvirtinimui dėl nuteistojo deportacijos (deportavimo orderį išdavė R. (R.) miestas, Meras, Užsienio reikalų tarnyba, 2016 m. liepos 18 d., bylos Nr. 3.33.1-028-054274+17/16), jo atžvilgiu priimtas nuosprendis gali būti vykdomas Lietuvos Respublikoje.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas visas Vokietijos Federacinėje Respublikoje A. S. atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas, jo sulaikymo ir suėmimo laikas (Įstatymo 9 straipsnio 6 dalis). Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2017 m. liepos 3 d. A. S. buvo atlikęs 1009 dienas paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Nors baudžiamasis įstatymas nenustato griežtų kriterijų, pagal kuriuos teismas parinktų pataisos įstaigos rūšį, tačiau teisminėje praktikoje yra suformuota nuostata, kad pagrindinė pataisos įstaigos rūšis yra pataisos namai. Bausmės atlikimas kalėjimuose skirtinas tik išimtinais atvejais pilnamečiams asmenims, padariusiems tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. A. S. nusikalstamos veikos nukreiptos prieš nuosavybę, žmogaus sveikatą. Jis Vupertalio žemės teismo 2015 m. liepos 6 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už vieną nesunkų ir vieną sunkų tyčinius nusikaltimus. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nuteistojo amžių, jo likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis skirta atlikti pataisos namuose (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 63 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsniu, 365 straipsniu, 365⁵ straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, Europos Sąjungos Tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje,

nutaria:

pripažinti Vupertalio žemės teismo 2015 m. liepos 6 d. nuosprendį ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, nuteistam Vupertalio žemės teismo 2015 m. liepos 6 d. nuosprendžiu pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 223 paragrafo 1 pastraipą, 224 paragrafo 1 pastraipos 2 numerį, 249 paragrafo 1 pastraipą, 250 paragrafo 2 pastraipos 1 numerį, 25 paragrafo 2 pastraipą, 52 paragrafą paskirtą ir subendrintą bausmę laisvės atėmimą 6 (šešiems) metams (2192 dienoms) suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalimi, 180 straipsnio 3 dalimi, 138 straipsnio 1 dalimi, bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) metams.

Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017 m. liepos 3 d., įskaityti Vokietijos Federacinėje Respublikoje atliktos bausmės laiką, skaičiuojant, kad 2017 m. liepos 3 d. A. S. buvo atlikęs 1009 dienas paskirto laisvės atėmimo.

Šios nutarties nuorašą išsiųsti prokurorui, nuteistajam A. S. ir jo gynėjai advokatei R. B..

Įsiteisėjus šiai nutarčiai, jos nuorašą kartu su patvarkymu vykdyti sprendimą, išsiųsti sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymą kontroliuojančiam prokurorui, Vupertalio prokuratūrai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo jam įteikimo dienos.