- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-12-08
- Bylos Nr.
- 1A-616-290-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Arvydas Stankus, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- R. P.
- Nukentėjusysis
- V. D.
- Advokatai
- Elena Gylienė, Povilas Jegorovas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų: Arvydo Stankaus, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, nuteistajam R. P., jo gynėjui advokatui Povilui Jegorovui, nukentėjusiajai V. D., jos atstovei advokatei Elenai Gylienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, uždraudžiant jam lankytis kavinėse, baruose, aludėse, restoranuose bei įpareigojant atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
Iš dalies patenkinus nukentėjusiosios V. D. civilinį ieškinį, iš nuteistojo R. P. priteista jai 2000 litų neturtinei žalai atlyginti, 600 litų turtinei žalai atlyginti bei 500 litų teismo išlaidų už advokato pagalbą.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
R. P. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. sausio 4 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini) ligoninėje, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), įsiveržęs į budintį postą, darbuotojų akivaizdoje necenzūriniais žodžiais išplūdo nukentėjusiąją V. D. ir konflikto metu naudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, smogė delnu į veidą, įspyrė į dešinį šoną, ko pasėkoje konstatuota poodinės kraujosruvos dešiniame ir kairiame žastuose, taip nežymiai sutrikdydamas V. D. sveikatą.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. P. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį kaip neteisėtą ir nepagrįstą panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apelianto teigimu, visų pirma, jis negalėjo tinkamai gintis, nes skunde privataus kaltinimo tvarka nebuvo konkrečiai suformuluotas kaltinimas. Skunde privataus kaltinimo tvarka nukentėjusioji V. D. teigia, jog ji nesutinkanti su prokuroro 2008 m. vasario 8 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesant apelianto veiksmuose Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo, kadangi R. P. padarė būtent tokį nusikaltimą, ir tik pačioje skundo pabaigoje ji prašo iškelti baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. Tokiu būdu, anot nuteistojo, nukentėjusiosios skundas iš esmės yra ne skundas privataus kaltinimo tvarka, bet skundas dėl prokuroro nutarimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Antra, net ir rezoliucinėje skundo dalyje prašoma iškelti baudžiamąją bylą ir nuteisti apeliantą pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str., nenurodant šio straipsnio dalies. Teismas, kaip teigia apeliantas, nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ko nebuvo prašoma skunde. Be to, apelianto teigimu, teismas neanalizavo liudytojų parodymų, nelygino jų su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nevertino jų kritiškai, bet neobjektyviai ir šališkai patikėjo teisme duotais parodymais. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog liudytoja A. R., kuri vienintelė matė įvykį, ikiteisminio tyrimo metu nurodė tik žodinį konfliktą, bet neparodė, jog jis nukentėjusiajai sudavė per veidą, spyrė ir suplėšė chalatą. Šios trys esminės aplinkybės atsirado tik jai duodant parodymus teisme. Teismas nesiaiškino šio esminio parodymų pasikeitimo bei tos aplinkybės, jog liudytoja ir nukentėjusioji yra bendradarbės - liudytoja nukentėjusiajai pavaldi ir nuo jos tarnybiškai priklausoma. Kiti liudytojai (E. R., T. D., K. K.) betarpiškai įvykio nematė ir jų parodymai, apelianto teigimu, įrodomosios vertės neturi, be to, yra abstraktūs. Nuteistasis tvirtina, jog šiais parodymais negalima tikėti, nes, pavyzdžiui, liudytoja E. R. teigia, kad kitą dieną po įvykio matė nukentėjusiąją sutinusiu veidu, kai pati nukentėjusioji to neteigia, be to, liudytojas T. D. patvirtino, jog, grįžus žmonai į namus, jokių sužalojimų nepastebėjo. Pasak apelianto, nuosprendyje nepagrįstai teigiama, jog tarp nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų prieštaravimų nėra. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad viso incidento ir konflikto iniciatorė buvo nukentėjusioji, kuri ilgą laiką terorizavo apeliantą (tai tebedaro iki šiol) neva dėl nekokybiškų baldų, kuriuos ji pirko iš pastarojo vadovaujamos įmonės, ką patvirtina byloje esanti medžiaga. Neigdamas savo kaltę, nuteistasis tvirtina, kad jo ne visai tinkamą elgesį su nukentėjusiąja išprovokavo ji pati savo netinkamais ir netgi nusikalstamais veiksmais.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo prašymus apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiosios, jos atstovės bei prokurorės prašymus nuosprendį palikti nepakeistą, be to, ištyrusi visus byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad nuteistojo R. P. apeliacinis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu apeliantą R. P. nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. už tai, kad jis konflikto metu prieš nukentėjusiąją V. D. naudojo fizinį smurtą, smogė delnu į veidą, įspyrė į dešinį šoną, ko pasėkoje jai konstatuota poodinės kraujosruvos dešiniame bei kairiame žastuose ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Šie teismo teiginiai prieštarauja vieni kitiems, jie nepagrįsti jokia bylos medžiaga ir yra visiškai paneigti byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.
Nukentėjusioji V. D. nuo pat pirmojo savo pareiškimo policijai (Baudžiamoji byla Nr.23-1-00012-08, b.l. 3 ) teigia, kad R. P. jai trenkė į veidą ir spyrė į dešinį šoną. Apie tokį fizinį smurtą prieš ją nukentėjusioji nurodė ir kituose pareiškimuose bei apklausose, tačiau specialisto išvada Nr. G 117 /07(02) patvirtina, kad V. D. konstatuotos poodinės kraujosruvos dešiniame bei kairiame žastuose, ir šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Savo 2008-03-07 Kauno miesto apylinkės teismui rašytame skunde nukentėjusioji, prašydama iškelti baudžiamąją bylą R. P. pagal LR BK 140 str., taip pat nurodė, kad jis jai smogė delnu į veidą, įspyrė į dešinį šoną ir to pasėkoje ji buvo sužalota. Pirmosios instancijos teismo posėdyje (b.l.85) nukentėjusioji ir toliau tvirtino, kad R. P. ją sugriebė už chalato ir spyrė. Teisme apklausta med. ekspertė S. Makšimaitė patvirtino, kad sužalojimų žymių nukentėjusiajai nei ant veido, nei ant dešiniojo šono nebuvo. Pats nuteistasis visų apklausų metu nuosekliai tvirtino, kad jis nukentėjusiosios nesužalojo, jos nemušė, o tik apsibarė. Jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių nuteistojo R. P. kaltę, sukėlus fizinį skausmą ar nežymiai sutrukdžius sveikatą nukentėjusiajai V. D., byloje nėra, todėl apkaltinamasis nuosprendis naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Nukentėjusiajai nežymus sveikatos sutrikdymas nustatytas dėl jai konstatuotų kraujosruvų dešiniame ir kairiame žastuose. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad sužalojimas atsirado dėl jai suduoto smūgio delnu į veidą bei spyrio į dešinį šoną. Kolegija, įvertinusi surinktus įrodymus, konstatuoja, kad net jei ir būtų nustatyta, jog nuteistasis sudavė nukentėjusiajai jos minimus smūgius į veidą ir dešinį šoną, sužalojimai žastuose būtų neįmanomi. Priežastinio ryšio tarp nuteistojo veiksmų ir nukentėjusiajai atsiradusių pasekmių nėra, todėl R. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. išteisintinas, nenustačius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 d., kolegija
nusprendė:
panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: R. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. išteisinti, neįrodžius, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.