Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-298-332/2011

Teisėjas: Vidmantas Rudaitis Teisminio proceso Nr.1-67-2-00345-2008-7

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. liepos 7 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. S. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011-04-26 nuosprendžio, kuriuo P. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau Lietuvos Respublikos BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2008-08-20 ik9i 2008-11-13.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (Lietuvos Respublikos BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu P. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių.

Tuo pačiu Kelmės rajono apylinkės teismo 2011-04-26 nuosprendžiu nuteistas R. B., jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su R. B., pasikėsino apgaule kito asmens naudai įgyti svetimą turtą, t. y. 2008-08-20, apie 6.55 val., Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, siekiant, kad po neblaivaus ir neturinčio teisės vairuoti transporto priemones vairuotojo A. G. sukelto eismo įvykio draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pagal draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėtų draudimo išmoką UAB „(duomenys neskelbtini)“ už eismo įvykio metu apgadintą bendrovės pagal 2008-01-23 lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) naudojamą automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuteistasis P. S. liepė automobilį vairavusiam A. G. pasišalinti iš eismo įvykio vietos, o nuteistajam R. B. – melagingai prisipažinti policijos pareigūnams vairavus automobilį ir nuteistasis R. B. tai padarė. Tokiu būdu P. S. kartu R. B. pasikėsino UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule įgyti 21.522,47 Lt vertės turtą (draudimo išmoką), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo nustatytas eismo įvykį sukėlęs vairuotojas A. G.. Ši P. S. nusikalstama veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.

Teismo posėdyje nuteistasis P. S. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus.

Priimdamas P. S. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį dėl Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu liudytojų A. G., K. G., A. B., A. V. duotais parodymais, 2008-08-20 R. B. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ lizingo sutarties pagrindu valdomas automobilis „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūno A. V. tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio, eismo įvykio protokolu, dėl šio eismo įvykio 2008-08-22 A. G. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, Kelmės rajono apylinkės teismo 2008-08-28 nutarimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo dėl šio eismo įvykio nubaustas A. G., 2008-08-25 Kelmės r. PK VTEPP viršininko pavaduotojo A. B. tarnybiniu pranešimu, kuriuo jis informavo Kelmės r. PK viršininką apie tai, kad R. B. prašant P. S. melagingai prisipažindamas padaręs A. G. administracinį teisės pažeidimą, suteikė jam galimybę gauti draudimo išmoką iš draudimo kompanijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu, lizingo sutartimi, UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ raštais, iš kurių matyti, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu 2008-08-20 automobilis „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, jį lizingo sutarties pagrindu naudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jis buvo draustas transporto priemonių darudimu bendrovėje UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008-01-25 iki 2009-01-25, 2008-09-10 Kelmės r. PK raštu dėl informacijos pateikimo UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ ir kitais ištirtais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad P. S. veikdamas kartu su R. B., pasikėsino apgaule kito asmens naudai įgyti svetimą turtą, t. y. 2008-08-20, apie 6.55 val., Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, siekiant, kad po neblaiviam ir neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones A. G. padarius avariją, P. S., siekdamas, kad jo vadovaujamai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų išmokėta draudimo išmoka už eismo įvykio metu apgadintą bendrovės pagal lizingo sutartį naudojamą automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė blaiviam ir turinčiam vairuotojo pažymėjimą R. B. melagingai prisipažinti policijos pareigūnams vairavus automobilį ir šis tai padarė. Tokiu būdu P. S. kartu R. B. pasikėsino UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule įgyti 21.522,47 Lt vertės turtą (draudimo išmoką), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo nustatytas eismo įvykį sukėlęs vairuotojas A. G..

Vertinant išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl P. S. kaltės ir šių duomenų visumos pagrindu, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo P. S. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje. Todėl P. S. apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai vertindamas byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, remdamasis prielaidomis ir spėjimais, padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad jis, tam, kad iš draudimo kompanijos gautų išmoką, liepė automobilį vairavusiam A. G. pasišalinti iš eismo įvykio vietos, o R. B. – melagingai prisipažinti policijos pareigūnams vairavus automobilį, yra nepagrįsti ir atmestini.

Nuteistojo skundo pagrindinis teiginys, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 167 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatas, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gautas nei nukentėjusiojo asmens skundas, nei jo teisėto atstovo pareiškimas, nei prokuroro reikalavimas, atmestinas kaip nepagrįstas. Lietuvos Respublikos BPK 167 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jei ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, tai ikiteisminis tyrimas dėl tos veikos daromas tik gavus atitinkamą skundą, pareiškimą ar reikalavimą. Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Remiantis šiomis įstatymo nuostatomis, baudžiamąjį procesą dėl Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos turi teisę pradėti prokuroras savo reikalavimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos BPK nėra nustatyta, kokia konkrečia forma, esant Lietuvos Respublikos BPK 167 straipsnio 3 dalyje nustatytam pagrindui, turi būti išreikštas prokuroro reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau visada turi būti surašytas motyvuotas sprendimas.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2008-08-25 Kelmės r. PK VTEPP viršininko pavaduotojas A. B. tarnybiniu pranešimu informavo Kelmės r. PK viršininką apie tai, kad R. B. prašant P. S. melagingai prisipažindamas padaręs A. G. administracinį teisės pažeidimą, suteikė jam galimybę gauti draudimo išmoką iš draudimo kompanijos, todėl jų veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, požymių (1 t. 51 b. l.). Paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, 2008-09-03 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t. 5 b. l.) ir tą pačią dieną 2008-09-03 Kelmės r. PK pranešė prokurorui apie pagal tarnybinį pranešimą pradėtą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 6 b. l.). 2008-09-05 Kelmės r. apylinkės prokuratūros prokurorė, susipažinusi su Kelmės r. PK KP NTS tyrėjos pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sukčiavimo, pavedė atlikti ikiteisminį tyrimą Kelmės r. PK (1 t. 4 b. l.). Taigi paaiškėjus nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, požymiams, ikiteisminis tyrimas dėl šios veikos buvo atliekamas laikantis Lietuvos Respublikos BPK 167 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos, prokurorė išreiškė reikalavimą vykdyti pradėtą baudžiamąjį procesą.

Nuteistojo P. S. apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu neteisėtai gautus duomenis, juos pripažino įrodymais, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, neteisingai kvalifikavo jo veiką ir netinkamai pritaikė įstatymą bei paskyrė bausmę ir taip padarė Lietuvos Respublikos BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytą esminį šio kodekso pažeidimą, atmestini kaip nepagrįsti. Lietuvos Respublikos BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad esminiais šio kodekso pažeidimais laikomi tokie kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. S. gynė jo paties pasirinktas gynėjas, be to, nuteistasis pasinaudojo įstatymo jam suteikta teise skųsti nuosprendį ir jį apskundė apeliacinės instancijos teismui. Todėl daroma išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar, kad buvo padaryti įstatymo pažeidimai, sukliudę teismui priimti teisingą nuosprendį.

Apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai vertindamas byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, remdamasis prielaidomis ir spėjimais, padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad jis, tam, kad iš draudimo kompanijos gautų išmoką, liepė automobilį vairavusiam A. G. pasišalinti iš eismo įvykio vietos, o R. B. – melagingai prisipažinti policijos pareigūnams vairavus automobilį, atmestini. Iš bylos medžiagos, iš apylinkės teismo nuosprendžio turinio matyti, kad faktiniai duomenys, kuriais teismas grindė savo nuosprendį, buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalis. Nenustatyta, kad būtų pažeistas įrodymų leistinumo bei liečiamumo principas. Įrodymų visetas leido teismui padaryti išvadą dėl P. S. kaltės. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išanalizuoti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir pateikti motyvai (Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p.), kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistojo parodymus apie tai, kad jis neturėjo tikslo apgaule gauti draudimo išmoką už automobilio apgadinimą ir jokių kaltinime nurodomų veiksmų neatliko. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad faktinės bylos aplinkybės, nuteistojo R. B. ir liudytojų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, rašytiniai bylos duomenys, patvirtina, jog P. S. pasikėsino kito asmens naudai apgaule įgyti svetimą turtą.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, vadovaudamasis pirminiais R. B. parodymais, jog A. G. automobilį apgadino girtas, todėl P. S., norėdamas gauti draudimo išmoką už apgadintą automobilį, jo (R. B.) paprašė policijos pareigūnams prisipažinti vairavus minėtą automobilį, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes R. B. buvo apklausiamas liudytoju pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 80 straipsnio 1 dalies reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti. Lietuvos Respublikos BPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde P. S. nurodyti pirminiai R. B. parodymai buvo gauti apklausiant jį liudytoju kitoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išžaginimo, ir jis davė parodymus ne apie savo paties, o kito asmens galimai padarytą veiką (1 t. 47-48 b. l.), šie R. B. parodymai buvo gauti nepažeidžiant Respublikos BPK 80 straipsnio 1 dalies nuostatų ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus.

Kiti apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistasis R. B. pirminiai parodymai iš jo buvo išgauti naudojant psichologinę prievartą, kad teismas nepagrįstai rėmėsi K. G. ir A. G. parodymais, nes jie duoti siekiant A. G. išvengti žalos atlyginimo už sugadintą automobilį, yra deklaratyvūs teiginiai, kurių nepatvirtina baudžiamosios bylos medžiaga, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo P. S. apeliacinį skundą atmesti.