Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. A. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. K., Z. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad palikimo, po K. J. K. mirties, niekas nėra priėmęs. Dėl palikimo priėmimo į notarų biurą po K. J. K. mirties niekas nesikreipė, tačiau jo sutuoktinė pareiškėja O. A. K. priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti. Pareiškėja kartu su savo sutuoktiniu iki jo mirties nuolat gyveno namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini). Po K. J. K. mirties pareiškėja ir toliau liko gyventi šioje namų valdoje, perėmė visus namų apyvokos ir buities daiktus, toliau rūpinosi namu ir jį prižiūrėjo, apdraudė, mokėjo kitus mokesčius, savo reikmėms naudojo namų valdos žemės sklypą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad K. J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad palikėjas būtų sudaręs testamentą, nėra. Po jo mirties nebuvo užvesta byla dėl paveldėjimo teisės išdavimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis.). Po jo mirties liko paveldimas turtas: žemės sklypai (2022 m. kovo 31 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai). Taip pat pareiškėjos sutuoktinio vardu registruotas 0,8400 ha žemės sklypas, įgytas santuokoje su pareiškėja 1994 m. lapkričio 4 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, garažai, tvartas, lauko virtuvė, kiti inžineriniai statiniai – šulinys, įgyti santuokoje su pareiškėja ir esantys (duomenys neskelbtini).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjo K. J. K. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) ir šis turtas įpėdiniams, kaip įstatyminiams įpėdiniams, priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Nagrinėjamu atveju, palikėjo K. J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinė O. A. K. faktiškai nuo palikimo atsiradimo naudojosi paveldimu turtu – pareiškėja po K. J. K. mirties toliau liko gyventi namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini), perėmė visus namų apyvokos ir buities daiktus, toliau rūpinosi namu ir jį prižiūrėjo, apdraudė, mokėjo kitus mokesčius, savo reikmėms naudojo namų valdos žemės sklypą. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė. Ginčo dėl teisės į palikėjo palikimą nėra. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų, kad būtų nustatyti pareiškėjos prašomi juridiniai faktai, nepareiškė.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, tai, kad ginčo dėl teisės į palikimą nėra, suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatyti pareiškėjos prašomi juridiniai faktai, pripažintina, kad po sutuoktinio K. J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties įpėdinė – O. A. K. priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 2–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš šalių nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad palikėjo sutuoktinė O. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio K. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą po jo mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui po K. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.