Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. C. (V. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. RV-25-1095 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2007 m. liepos 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu V. C. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. gruodžio 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 19 metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2005 m. liepos 5 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 19 metų 6 mėnesiams. Tuo pačiu nuosprendžiu V. C. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Bausmės pradžia – 2006 m. rugpjūčio 23 d. Bausmės pabaiga – 2025 m. lapkričio 23 d. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. kovo 27 d. – 1 metai 7 mėnesiai 27 dienos. 2/3 teismo paskirtos bausmės atliko 2019 m. birželio 23 d.

V. C. linkęs save apibūdinti kaip nekonfliktišką, tvarkingą, darbštų, lengvai bendraujantį. Visgi pastebima, jog savęs vertinimas subjektyvus ir perdėtas, stokojama kritiško požiūrio savo asmenybės bruožų ar elgesio vertinime, asmuo geba save charakterizuoti tik iš teigiamos pusės, nurodo, jog nieko nenori keisti savyje, sau patinka toks, koks yra.

Skunde nuteistasis pažymi, kad Komisijai jis jau pristatomas ne pirmą kartą, Komisija, paskutinį kartą nusprendusi netaikyti lygtinio paleidimo, jam rekomendavo dalyvauti intervencinėse socialinės reabilitacijos priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą. Po ankstesnio svarstymo paskirtas papildomas rekomendacijas šiai dienai jis yra pilnai įvykdęs, tad nėra jokių priežasčių, kurios neleistų priimti sprendimo taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos. Papildomai savo iniciatyva dalyvauja VšĮ (duomenys neskelbtini) „Visi skirtingi visi lygūs“ programos „Smurtinio elgesio keitimo“ programoje. Nuo 2023 m. liepos 27 d. yra perkeltas iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos į atviro tipo bausmės atlikimo vietą (pusiaukelės namus). Nuo 2001 m. vasario 28 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu įdarbintas tvarkiniu, nuo 2023 m. rugsėjo mėn. dirba statybos įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo sutartis neterminuota. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju tęstų darbo santykius toje pačioje darbo vietoje. Bausmės atlikimo metu 2018 m. (duomenys neskelbtini) pabaigė ketvirtąją klasę pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą. 2019 m. (duomenys neskelbtini) mokykloje įgijo siuvinių gamintojo profesinę kvalifikaciją, 2021 m. suvirintojo profesinę kvalifikaciją. Šiuo metu jis yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei savo iniciatyva vykdo papildomas priemones. Mano, kad visiškai atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo kriterijų, t. y. ne tik įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bet ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisija taip pat neginčija jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tokio ginčo ir negali kilti, kadangi jis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo režimo sąlygomis, o į atviro tipo bausmės atlikimo vietą nuteistieji yra perkeliami tik tuomet, kai vykdo individualiame resocializacijos plane nustatytas priemones ir kai jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ji akivaizdžiai sumažėjo. Pažymi, kad iki pilno laisvės atėmimo bausmės atlikimo liko ne taip jau daug laiko (pusantrų metų), po ko jis tiesiog bus išleistas į laisvę be atitinkamo pasiruošimo. Lygtinio paleidimo instituto taikymas leistų jam prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų laisvėje, padedant VšĮ (duomenys neskelbtini) „Visi skirtingi visi lygūs“ programos darbuotojams, įkalinimo įstaigos ir probacijos socialiniams darbuotojams bei pareigūnams. Komisija, netaikydama lygtinio paleidimo, suabsoliutina jo nusikalstamą praeitį, padarytų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį. Tačiau Komisijos nurodytos su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu susijusios aplinkybės privalo būti vertinamos tiek, kiek leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes, įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Lygtinio paleidimo galimybės neturėtų būti diferencijuojamos pagal nusikaltimo sunkumą, nes toks modelis iškreipia bausmių skyrimo ir jų vykdymo tikslų balansą. Nuteistojo asmenybės savybės, buvusios nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis. Lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei nuteistojo resocializacijos laipsniu. Komisija suabsoliutino su jo gyvenimo stiliumi, mąstymu ir elgesio nuostatomis susijusius kriminogeninius poreikius, kurie egzistavo nusikalstamos veikos padarymo metu, tuo tarpu konkrečių argumentų, rodančių, kad tokie kriminogeniniai poreikiai egzistuoja sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, skundžiamame Nutarime nėra pateikta. Jis pasižymi aukšta motyvacija bei aktyviu įsitraukimu į resocializacijos procesą, ką įrodo nuoseklus dalyvavimas socialinės reabilitacijos ir intervencinėse priemonėse, mokymosi procese, perkėlimas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį nuolat ir itin aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, teminiuose renginiuose, buvo pakankamai motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose ar intervencinėse priemonėse. Pažymi, jog bausmę jis atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje sąlygomis, dirba už bausmės vykdymo vietos teritorijos ribų. Išvykų metu pateisino pasitikėjimą, grįžta laiku ir nustatytų sąlygų nepažeidinėja Yra motyvuotas gyventi nenusikalstant. Su administracijos darbuotojais bendrauja mandagiai, moka valdyti jausmus ir emocijas. Jo nuostatos į priežiūrą bausmės vykdymo metu yra teigiamos. Tai rodo, kad neturi polinkio elgtis rizikingai bei neturi neigiamų nuostatų į priežiūrą ir visuomenės vertybes. Visa tai įrodo, jog yra padaręs pozityvias išvadas dėl padarytų nusikalstamų veikų, savo elgesio ir juo sukeltų padarinių, yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę. Turi nuolatinį teisėtą pragyvenimo šaltinį, taip pat aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju turėtų darbą ir gyvenamąją vietą. Esant teigiamai jo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms, vien tik padaryto nusikaltimo pobūdis, su juo susijusios aplinkybės negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Komisijos akcentuojami kriminogeniniai veiksniai egzistavo būtent nusikalstamos veikos padarymo metu, bet asmens byloje nėra net menkiausių apraiškų, kad jie egzistuoja ir šiai dienai. Pažymi, jog net ir egzistuojant minėtiems kriminogeniniams veiksniams nėra pagrindo manyti, kad priemonės, kuriomis jie gali būti sprendžiami, nebus pasiūlytos probacijos metu. Sutinka, kad jam būtų taikomas žymus laisvės suvaržymas, leidžiantis pilnai kontroliuoti elgesį probacijos metu – intensyvi priežiūra. Kaip minėta, jo gyvenamojoje vietoje yra visos sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. C. skundas tenkintinas

BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

BVK 4 straipsnyje įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus kalėjimo pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 83 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.

Nuteistasis V. C., įvertinus aptartą įstatyminį reglamentavimą, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Du trečdalius bausmės jis atliko dar 2019 m. birželio 23 d., t. y. beveik prieš penkerius metus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė ir Lygtinio paleidimo komisijos pateiktas rekomendacijas. Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2022 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 58-126, kuriuo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, buvo pateiktos rekomendacijos dalyvauti intervencinėse socialinės reabilitacijos priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą. V. C., vykdydamas Komisijos rekomendaciją, lankė socialinių įgūdžių lavinimo užsiėmimus, dirbo, atliko nemokamus aplinkotvarkos darbus, dalyvavo moksliniame tyrime „Šeimos reikšmė nusikalstamo elgesio formavimui“, moka skolas, dalyvauja Bendravimo įgūdžių formavimo ir lavinimo programoje, pozityvaus užimtumo veiklose. Darytina išvada, jog Komisijos rekomendacijos įvykdytos pilna apimtimi.

Komisija sprendimą netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo grindė išvada, jog nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Teismas, susipažinęs su V. C. socialinio tyrimo išvada, asmens byla bei įvertinęs ginčijamo nutarimo turinį, su tokia Komisijos išvada nesutinka.

Iš socialinio tyrimo išvadoje pateiktų jo elgesio, mąstymo, nuostatų atliekant laisvės atėmimo bausmę įvertinimų teismas neįžvelgia pagrindo teigti, kad nėra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių. Atvirkščiai, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kardinaliai skiriasi nuo buvusio. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo ir smurtinio elgesio rizika šiuo metu yra vertinama kaip vidutinė, tačiau dar 2022 m. spalio 10 d. V. C. nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama kaip aukšta. 2023 m. gegužės 29 d. pakartotinio jos vertinimo metu atsižvelgta, kad nuteistasis nuosekliai išlaiko aukštą motyvacijos dirbti lygį, pataisos įstaigoje nuo 2014 m. (su pertraukomis) dirba, kas sąlygoja teigiamus pokyčius išsilavinimo, mokymosi ir galimybių įsidarbinti srityje. Paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju V. C. turi galimybę gyventi pasirinktoje vietoje, kas sąlygojo gyvenimo sąlygų srities įverčių (taškų) mažėjimą. 2023 m. birželio 6 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) pranešimo duomenimis, 2023 m. gegužės 31 d. tarp nuteistojo ir VšĮ (duomenys neskelbtini) sudaryta subnuomos sutartis ir V. C. gyvens Instituto nuomojame bute adresu (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, minėtu adresu yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Teigiamai vertintina ir tai, kad nuteistasis turi darbo vietą, kuri jam garantuoja stabilias pajamas ir kurią planuoja išlaikyti ir ateityje. Apskritai socialinio tyrimo išvadoje vienareikšmiškai akcentuojama, kad nuteistasis yra labai motyvuotas dirbti, suvokia darbo teikiamą naudą ir svarbą. Vilniaus pataisos namuose V. C. nuo 2014 m. dirbo tvarkiniu, pavestas funkcijas atlikdavo gerai, net 5 kartus buvo skatintas už gerą darbą. Bausmės atlikimo metu nuteistasis išlaikė aukštą darbinės motyvacijos lygį, rodė pastangas palaikyti darbinius įgūdžius bei poreikį kaupti darbo patirtį. Vienas iš apsauginių veiksnių yra tai, kad jis yra darbštus ir turi stiprią motyvaciją dirbti. Šios nuteistojo charakteristikos leidžia teismui tikėtis, kad laisvėje jis palaikys visuomenei priimtiną gyvenimo būdą.

Teismas sutinka, kad socialinio tyrimo išvadoje yra tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, akcentuojamas jo impulsyvus elgesys, ydingas gyvenimo būdas praeityje, neatsparumas kriminalinių kompanionų įtakai, dėl ko jis atsidurdavo situacijose, didinusiose jo kriminalinio elgesio riziką. Tačiau pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje šiais aspektais aptariamas V. C. elgesys, buvęs prieš 17 metų. Retrospektyvios aplinkybės, kurių nuteistasis pakeisti jau negali, neturėtų nulemti jo lygtinio paleidimo galimybės. Lygtinio paleidimo taikymui svarbios nuteistojo asmenybės charakteristikos, stebimos bausmės atlikimo metu, ir jo ateities elgesio perspektyvos vertinimas. Manytina, kad per ilgą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį V. C. subrendo, apmąstė savo ankstesnį elgesį ir jo pasekmes, pasikeitė tiek jo mąstymas, tiek elgesys, ko iš esmės neneigia ir specialistai minėtoje išvadoje, nurodydami, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę nuteistojo gyvenimo stilius ir mąstymas pakito. Jis tinkamai bendrauja tiek su kalėjimo personalu, tiek su kitais nuteistaisiais, artimesnius draugus renkasi atsargiai, vengia destruktyvaus bendravimo. Atliekant bausmę tiek kalėjime, tiek pusiaukelės namuose nefiksuota jokių psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktų. Nors nuteistojo praeityje buvę žalingo alkoholio vartojimo epizodai yra sietini su ankstesniu nusikalstamu elgesiu, tačiau nėra duomenų, kad V. C. turėtų sunkumų laikytis blaivybės šiuo gyvenimo etapu. V. C. 2020 m. išklausė užsiėmimų ciklą „12 žingsnių programa“, kuri skirta informuoti apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo riziką bei žalą, taip pat motyvuoti keisti vartojimo sukeltą rizikingą elgesį, kreiptis pagalbos ir ją priimti. Nors daugiau iniciatyvos dalyvauti šios tematikos užsiėmimuose nerodė, tačiau nėra duomenų, kad jis turėtų išlikusią alkoholio vartojimo problemą. Pažymėtina, kad jis nuo praeitų metų liepos gyvena pusiaukelės namuose, žymiai švelnesnio režimo sąlygomis, dirba už kalėjimo ribų, galimybių įsigyti ir vartoti alkoholio turi, tačiau potraukio svaigalams nepastebėta. Be to, nuteistajam Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu suteikiamos iki dviejų parų išvykos į namus. Išvykų į namus metu pažeidimų neužfiksuota, nuteistasis visuomet grįžta laiku, neapsvaigęs nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų. Šių aplinkybių kontekste teismas linkęs parodyti pasitikėjimą nuteistuoju. Be to, po lygtinio paleidimo probacijos procese nuteistojo kontrolė šiuo aspektu išliks, lygtinai paleistiems asmenims galioja absoliutus draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir probuojamojo įpročiai bus kontroliuojami, į pažeidimus operatyviai reaguojama. Nepateisinęs visuomenės lūkesčių dėl socialiai atsakingo gyvenimo būdo, V. C. bus grąžintas atlikti likusios bausmės.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo gyvenimo stiliui bei nusikaltimams buvo būdingas impulsyvumas, instrumentinės agresijos naudojimas bei savitvardos praradimas. Bausmės atlikimo laikotarpiu taip pat stebėti sunkumai valdyti emocijas kai patiriama frustracija. Tačiau iš esmės minimas tik vienas ryškesnis savitvardos praradimo epizodas (2016 m. liepos 26 d.) per daugiau nei 17 bausmės atlikimo metų. Iš asmens baustumų istorijos matyti, kad netinkamas elgesys konfliktinių situacijų metu buvo fiksuotas dar porą kartų, bet šie atvejai dar senesni – 2013 m.). Per pastaruosius septynerius metus nėra minima jokių agresyvaus ar netinkamo elgesio epizodų. Atvirkščiai, pabrėžiamas mandagus ir taktiškas nuteistojo elgesys su pareigūnais ir kitais kaliniais. Nurodoma, kad pastaruoju metu stebima stabili ir išskirtinio dėmesio nereikalaujanti nuteistojo emocinė būsena. V. C. dalyvavo projekto „Išmokime gyventi be smurto“ individualiuose ir grupinio darbo principu vykdytuose užsiėmimuose, kuriuose buvo mokomas vengti smurtinio elgesio apraiškų ateityje, supažindintas su pykčio ir konfliktų valdymo būdais. Programą lankė pavyzdingai, nepraleido nė vieno užsiėmimo.

Specialistai išsako nuogąstavimą, kad patekęs į mažiau struktūruotą aplinką asmuo dar gali stokoti tinkamų sprendimų, laikytis tiek formalių, tiek neformalių visuomenėje galiojančių taisyklių, elgesio normų ir kt. Tačiau neneigia, jog šiuo metu nuteistojo požiūris ir tam tikri elgesio ypatumai keičiasi. Jis deda pastangas integruotis į visuomenę. Pastebėta, kad jis nelinkęs palaikyti kriminalinę subkultūrą: neformalios, nuteistųjų grupei būdingos taisyklės jam nėra svarbios. 2022 m. jis net du kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuo 2023 m. liepos 27 d. perkėlus atlikti bausmės į Pusiaukelės namus, jokių netinkamo elgesio apraiškų nefiksuota. Teismo vertinimu, pastaruosius šešerius nuteistojo bausmės atlikimo metus stebima iš esmės tik pozityvi elgesio dinamika (paskutinė nuobauda skirta 2018 m.). Šiai dienai nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad išėjęs į laisvę V. C. grįš prie senų pažiūrų ir gyvenimo būdo.

Teismas neturi pagrindo abejoti specialisto išvada, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesams tebėra aktualus intervencinių, korekcinių, reabilitacinių priemonių taikymas, tačiau nėra pagrindo manyti, kad jos nebus siūlomos ir taikomos probacijos metu.

Nagrinėjamo skundo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra besąlyginis jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, jo atžvilgiu bus taikoma intensyvi priežiūra, o šiai pasibaigus – probacijos tarnybos nustatyti įpareigojimai. Nepateisinęs teismo pasitikėjimo ir pažeidęs jam nustatytas sąlygas nuteistasis bus grąžintas į laisvės atėmimo vietų įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Bausmės paskirtis yra tiek nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, tiek užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą atsižvelgtina į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas atlikęs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo manymu, ši nuostata nepažeista, atsižvelgiant į tai, kad V. C. atliko didžiąją dalį (daugiau nei 17 metų) paskirtos jam 19 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Teismo manymu, nuteistojo atžvilgiu pritaikius lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą, jo atžvilgiu taikant intensyvią priežiūrą, ir toliau sėkmingai bus užtikrinami tiek individualiosios prevencijos, tiek ir nubaudimo tikslai, todėl teisingumo principas bei nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra nebus pažeisti.

Remdamasis išdėstytu teismas sprendžia, kad nuteistojo asmenybė, jo elgesys bausmės atlikimo metu pastaruoju metu sudaro pagrindą manyti, kad V. C. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jo atžvilgiu taikytinas lygtinis paleidimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5-7 dalimis,

nutaria:

nuteistojo V. C. skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. RV-25-1095 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam V. C. ir V. C. lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo V. C. faktinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos dienos.

Išaiškinti V. C., kad likusį neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį lygtinai paleistiems iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistiesiems vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus miesto skyrius, esantis Kareivių g. 1, Vilniuje), į kurį jis turi atvykti per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties, kuria paskirta probacija, įsiteisėjimo arba šaukimo gavimo dienos (Probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 punktas).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.