Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1435-891/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-06-19
Bylos Nr.
1-1435-891/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05422-2015-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Nukentėjusysis
L. B.
Kaltinamasis
L. M.
Advokatai
Vidmantas Baumila
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-1435-891/2015Proceso Nr. 1-01-1-05422-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,sekretoriaujant Agnei Sarnačinskaitei,dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai,nukentėjusiajai L. B.,jos atstovui advokatui Vidmantui Baumilai,kaltinamojo gynėjai Renatai Janušytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus, paskutinius du kartus 2006-12-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 4 MGL dydžio bauda, o 2013-03-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. 2015-01-24 apie 22 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1,35 promilės alkoholio), kas turėjo įtakos šios veikos padarymui, dūrė vieną kartą peiliu sugyventinei L. B. į nugaros sritį, padarydamas aklą durtinę pjautinę nugaros dešinės pusės žaizdą, taip nežymiai sutrikdė sugyventinės L. B. sveikatą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. M. atsisakė duoti parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis kaltės nepripažino ir paaiškino, kad gyvena su sugyventine L. B., jo motinai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Kartu su L. B. gyvena apie keturis metus. Su sugyventine nuolat vartoja alkoholinius gėrimus, kartais į svečius ateina draugai. Su sugyventine pykstasi retai, tačiau smulkių konfliktų kyla. 2015-01-24, nuo ryto, su sugyventine vartojo alkoholinius gėrimus, apie pietus į svečius atėjo draugas Gintaras ir toliau jie gėrė trise. L. M. prisimena tik tai, kad kažkuriuo metu sugyventinė nuėjo į tualetą ir ilgai neišėjo, ir L. M. užmigo. Savo sugyventinės nežalojo. Jo sugyventinė yra nestabilios psichikos, gal ji norėjo sau galą pasidaryti ir pati save sužalojo (b. l. 64).

Motyvuojamoji dalis

Nepaisant to, jog kaltinamasis L. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, kaltinamojo kaltė pilnai yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismo įvertintais įrodymais: nukentėjusiosios parodymais, liudytojų parodymais, specialisto išvada, apžiūros protokolu, tarnybiniu pranešimu, kitais įrodymais.

Nukentėjusioji L. B. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, jie yra draugai, bendro ūkio neveda. Įvykio dieną jie šventė, gėrė alkoholį, kartu buvo jų draugas. Tuo metu ji buvo labai apsvaigusi nuo alkoholio. Virtuvėje kažką gaminosi valgyti. Ji susvirduliavo ir krisdama susižeidė į kaltinamojo laikomą peilį. Jis tuo metu skuto bulves ir laikė rankoje peilį. Kadangi atsirado keli lašiukai kraujo, ji supanikavo ir išsikvietė pagalbą numeriu 112. L. M. jos neužpuolė, peiliu nedūrė.

Siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus, teismo posėdyje buvo pagarsinti nukentėjusiosios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu L. B. paaiškino, kad apie trejus metus ji gyvena kartu su sugyventiniu L. M. jo motinai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Su sugyventiniu dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, dažniausia geria alų. Nei ji, nei sugyventinis nedirba. Būdamas blaivus sugyventinis yra geras, tačiau girtas būna agresyvus ir dažnai neprisimena, ką padaro. 2015-01-24 ji su sugyventiniu vartojo alkoholinius gėrimus. Sugyventinis gėrė nuo ryto, o ji pradėjo gerti maždaug nuo pietų. Apie pietus pas juos atėjo draugas G. ir jie visi gėrė alų. Jau vakarop sugyventinis jos paprašė, kad ji padarytų ką nors valgyti ir ji nuėjo į virtuvę. G. liko kambaryje, o sugyventinis atėjo paskui ją į virtuvę ir pradėjo kabinėtis, priekaištauti, kad ji ne taip daro. Tuo metu sugyventinis rankose turėjo peilį ir ji pajuto smūgį peiliu į nugarą. Atsisukusi pamatė sugyventinio rankose peilį. Ji nieko sugyventinio neklausė, jai pradėjo bėgti kraujas ir ji iš karto išsikvietė greitąją pagalbą. Galvoja, kad sugyventinis jai įdūrė netyčia. Draugas G. tuo metu buvo kambaryje ir nematė, kas įvyko tarp jos ir L. M. (b. l. 30).

Teisminio nagrinėjimo metu L. B. paaiškino, jog jos paaiškinimai iš esmės teisingi, tik šiek tiek iškraipyti. Iš tikrųjų jie su kaltinamuoju šiek tiek pagyvena, po to išsiskiria. Jie draugai, bet nėra sugyventiniai. Jie tris metus kartu kaip šeima negyveno. Ji gyvena Rudens g., o Antakalnio gatvėje beveik negyvena. Jie su L. draugauja kaip ir vienas kitą myli. Jie labiau yra sugėrovai. Peiliu ji pati susižeidė, kadangi virtuvė siaura, labai sunku prasilenkti. Ji susvirduliavo ir atsitiko nelaimė. Ji skambindama 112 buvo girta, be to labai išsigando kraujo, supanikavo. Žaizda labai maža, viena siūle susiuvo, jei neskaudėjo. Daugiau niekada kaltinamasis prieš ją nėra smurtavęs ir ji nebijo, kad jis gali ateityje panaudoti smurtą. Tyrėjai ji davė paaiškinimus iškart kai ją paleido iš ligoninės. Ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir vaistų. Galbūt ji norėjo pasakyti, kad jie pažįstami tris metus. Kad pradūrė plautį, ji sakė tik dėl to, kad greitoji medicinos pagalba greičiau atvyktų. Kraujo buvo nedaug, jos net rūbai nebuvo kruvini. Konflikto su kaltinamuoju nebuvo. Kaltinamasis nenorėjo jos sužaloti. Jis turėjo peilį, skuto bulves, jie tiesiog susvirduliavo ir ji susižeidė į jo laikytą peilį, ji nematė kaip jai įdūrė.

Liudytojas I. V. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog dirba Vilniaus apskrities VPK rinktinėje „Vytis“, kaltinamąjį prisimena. Patruliuodami Antakalnio rajone jie gavo budėtojo pranešimą, kad viename bute Antakalnio g. peiliu sužalota moteris. Kuo greičiau atvyko į įvykio vietą ir prie laiptinės sutiko atvykusius medikus. Laiptinėje sutiko verkiančią sužalotą moterį. Buto durys buvo praviros. Kaltinamasis sėdėjo bute ant taburetės, o prie radiatoriaus miegojo kitas vyras. Kolegė ir medikai bendravo su nukentėjusiąja, jis bendravo su kaltinamuoju. Jis į kalbas labai nesileido. Kaltinamasis sakė, kad nukentėjusiajai viskas gerai ir ji pretenzijų neturės. Nukentėjusioji paaiškino, kad buvo išgertuvės, tarp jos ir sugyventinio kilo konfliktas, kurio metu kaltinamasis jai dūrė peiliu į nugarą. Nugaroje, juosmens srityje, buvo žaizda, kraujavo. Ant stalo gulėjo virtuvinis peilis, nedidelis, bet aštrus. Ant jo matėsi raudonos dėmės. L. M. neneigė, kad sužeista jo draugė, t. y. sugyventinė. Jis tiesiogiai nesakė, kad jis ją sužalojo. Pažadinus miegantį vyrą, L. M. dar bandė sakyti draugui: „Ką tu čia padarei?“, t. y. norėjo kaltę suversti draugui. Nukentėjusioji konkrečiai papasakojo aplinkybes, sakė, kad ją sužeidė sugyventinis. Tuo metu nukentėjusiosios sužeidimas atrodė rimtas, visa nugara kruvina. Medikai sakė, kad sužeista į kepenų sritį ir sužeidimas gali būti rimtas. L. M. ir nukentėjusioji pasakė, kad yra sugyventiniai.

Liudytojas V. L. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities VPK rinktinėje „Vytis“. Jie gavo pranešimą, kad Antakalnio g. esančiame bute kilo konfliktas. Į aukštą juos įleido nukentėjusioji, ji pasakė, kad ją sužalojo sugyventinis. Bute vienas vyras miegojo, kitas sėdėjo ant kėdės. Paklausus, kuris iš jų yra sugyventinis, nukentėjusioji pasakė, kad tas kuris sėdi ant kėdės. Jie atvyko kartu su medikais, jie nukentėjusiajai suteikė pirmąją pagalbą. Visi buvo neblaivūs. Jam atrodo, kad ir nukentėjusioji buvo neblaivi. Kaltinamasis nubudusiam asmeniui bandė sumesti kaltę. Matėsi, kad nubudęs asmuo nieko nematė ir nieko paaiškinti negalėjo. Jie su medikais beveik nebendravo. Juos pasitiko nukentėjusioji, ji viską paaiškino. Užėjus į butą pamatėme du vyrus, jis iškart išėjo į koridorių ir paklausė, kuris asmuo yra sugyventinis.

Liudytojas A. B. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad nukentėjusioji yra jo mama, jis su ja nebendrauja du metus, nes ji vartoja alkoholį. Jie gyvena kartu pas močiutę, (duomenys neskelbtini). Anksčiau mama buvo tvarkinga, dabar turi problemų su alkoholiu. Kaltinamąjį mato antrą kartą. Kartą mama paskambino močiutei verkdama ir prašė pasiimti iš Lazdynų ligoninės. Ji močiutei sakė, kad ją sužalojo peiliu. Jis ją iš ligoninės nuvežė į policijos komisariatą parašyti pareiškimą.

Siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus, teismo posėdyje buvo pagarsinti liudytojo A. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. paaiškino, jog jis gyvena bute (duomenys neskelbtini). Jo motina L. B. gyvena su sugyventiniu pas jį Antakalnio g., tikslaus adreso jis nežino. Su motina jo santykiai nėra geri, kadangi ji turi didelę priklausomybę alkoholiniams gėrimams. Jo motina vykdė individualią veiklą, prekiavo bandelėmis, čeburekais, žlugus verslui motina ėmė smarkiai girtauti, tiesiog įniko į alkoholį. Kažkur prieš pora metų ji susipažino su L., mano, kad jie susipažino bendroje tokių pačių žmonių kompanijoje, tai yra mėgstančių išgerti. Apie pora metų motina kartu su L. ir gyvena. Kažkur kartą į tris mėnesius motinai susipykus su L. ji grįžta į namus, tiek jis su ja ir bendrauja. Apie tai, kas įvyko jo motinai, jis sužinojo iš savo močiutės, kuomet motina 2015-01-25 ryte paskambino ir viską papasakojo. Jis paskambino šeimos draugei ir jis su ja nuvyko pas motiną į ligoninę, ji papasakojo, kad L. jai dūrė su peiliu į nugarą. Jam ji pasakė, kad L. jai tyčia dūrė su peiliu į nugarą. Pasak jos, L. buvo girtas ir jam užėjo balti arkliai, jis tapo agresyvus ir dėl to ją sužalojo. Jis mano, kad L. turi būti nubaustas už tai ką padarė. Su L. jam bendrauti neteko ir jis jo nepažįsta, yra jį matęs gal kelis kartus.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus A. B. parodymus liudytojas papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), jo mama negyvena, jai ten negalima ateiti. Kaip jis suprato, ji gyvena Antakalnio g. Iš jos žodžių jis suprato, kad ją sužalojo sugyventinis, su kuriuo ji gyvena. Nežino, ar jie iš tikrųjų gyvena kartu ir yra sugyventiniai. Jo paaiškinimai yra iš mamos ir močiutės žodžių, jis su L. M. nebendrauja ir jo nepažįsta. Kartą buvo prie jo namo pinigus paduoti, suprato, kad ten mama gyvena. Mama grįžta namo kai jo namie nėra. Jis jai uždraudęs grįžti. Jis neįsivaizduoja, kur ji gyvena ir ką veikia, nežino, ar mama dirba ir, ar gauna kokias pajamas. Mama turi draugių, pas kurias gali apsistoti.

Siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus, ir išnaudojus galimybes liudytoją G. T. apklausti teismo posėdžio metu, teismo posėdyje buvo pagarsinti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas G. T. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog L. M. ir L. B. yra jo draugai. Jie gyvena Antakalnio g., Vilniuje. Jie niekur nedirba, dažnai vartoja alkoholį. G. T. pas juos užeina dažnai. Jis vasarą matė, kad L. B. buvo su mėlyne po akimi ir ji jam pasakė, kad tai L. ją sumušė. L. M., kai būna visiškai girtas, eina miegoti, tačiau, jeigu būna per mažai alkoholio, tuomet tampa agresyvus. 2015-01-24 G. T. pas L. ir L. atėjo apie 13 val. ir rado juos geriančius „Malūnininkų“ degtinę. Jie pasiūlė pasivaišinti ir G. T.. G. T. sutiko ir pasiliko, vėliau jis dar du kartus ėjo pirkti alaus. Po kažkurio laiko L. užmigo, o G. T. su L. toliau vartojo alkoholį. Po kažkurio laiko jie taip pat užmigo. Kas vyko toliau ir kas atsitiko, G. T. negali pasakyti, nes nežino, kadangi miegojo. G. T. pažadino policijos pareigūnai ir išvežė į nakvynės namus „Sala“. Jis paklausė policijos pareigūnų, kas įvyko, ir jie atsakė, kad L. peiliu sužalojo sugyventinę L.. G. T. galvoja, kad L. tikrai galėjo sužaloti savo sugyventinę, kadangi jis anksčiau taip pat yra ją mušęs, kai jie bute irgi buvo trise (b. l. 53).

Garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota, jog iš Bendrojo pagalbos centro gauto L. B. skambučio garso įrašo matyti, kad L. B. Bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad jai su peiliu dūrė vyras (b. l. 13, 14).

Teismo medicinos specialisto pateiktoje išvadoje užfiksuota, kad L. B. nustatyta akla, durtinė pjautinė nugaros dešinės pusės žaizda, kuri padaryta duriančiai pjaunančiai savybių turinčiu įrankiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas vertinamas nežymaus masto sveikatos sutrikdymu (b. l. 39).

Iš byloje esančio alkotesterio kvito matyti, kad 2014-01-15 23.10 val. L. M. nustatytas 1,35 promilių girtumas (b. l. 60).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad atvykus policijos pareigūnams nukentėjusioji L. B. nurodė, jog ją peiliu sužalojo sugyventinis L. M. (b. l. 2, 3).

Nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog konflikto su L. M. nebuvo, o ant peilio ji užgriuvo pati. Teismas tokius L. B. parodymus, visų surinktų ir ištirtų byloje esančių įrodymų kontekste, vertina kritiškai ir jais nesiremia. L. B. ikiteisminio tyrimo metu nevienareikšmiškai nurodė, jog kilo konfliktas su sugyventiniu ir ji pajuto smūgį į nugarą. Apie tai, kad L. M. jai dūrė peiliu konflikto metu, nukentėjusioji nurodė ir atvykusiems policijos pareigūnams, kurie tai užfiksavo tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje bei nevienareikšmiškai patvirtino teisminio nagrinėjimo metu. Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, jog nukentėjusioji – jo motina L. B., jam ligoninėje papasakojo, kad L. M. jai dūrė tyčia, nes jam užėjo „balti arkliai“. Šias aplinkybes jis iš esmės patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu. Iš garso įrašo apžiūros protokolo matyti, jog L. B. skambino bendruoju pagalbos telefonu ir aiškiai nurodė, jog vyras jai dūrė peiliu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog byloje vienareikšmiškai nustatyta, jog L. M. peiliu konflikto metu tyčia dūrė L. B., dėl ko pastarajai buvo nežymiai sužalota sveikata.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla už nežymų savo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą ar susargdinimą. Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, taip pat pripažįstami šeimos nariais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–110-699/2015). Be to, pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d., 2012 m. birželio 4 d. nutarimai). Vertinant konkrečių asmenų santykių turinį ir sprendžiant dėl šeimos santykių fakto, svarbios tokios aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, o vien faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, sugyventinių santykiai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-6/2012, 2K-487/2013, 2K-525/2013).

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti (liudytojų policijos pareigūnų, A. B. parodymų ir nukentėjusiosios, kaltinamojo bei liudytojo G. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų), kad A. B. ir L. M. gyveno pastarojo bute apie ne trumpiau kaip 2 metus. Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog kaltinamoji su nukentėjusiuoju niekur nedirba, nuolat daro administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 50 straipsnyje, nuolat girtauja, konfliktuoja, duomenų, jog jie vestų bendrą ūkį, būtų emociškai susiję, planuotų savo ateitį kartu, planuotų vedybas ar pan., byloje nėra. Ir nors tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu laikė vienas kitą sugyventiniais, tačiau nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu patvirtino tik tai, kad jie buvo labiau sugėrovai, tai buvo jų bendro gyvenimo tikslas. Nukentėjusioji tvirtai nurodė, jog jie su L. M. nėra šeima. Tokios nustatytos aplinkybės rodo, kad tarp L. M. ir A. B. susiklostę santykiai negali būti vertinami kaip pastovūs, pagrįsti tarpusavio atsakomybe, savanoriškais abipusiais įsipareigojimais (finansiniais ir kitokiais), tvirtu emociniu prieraišumu, siekiu sukurti šeiminius santykius, todėl savo turiniu nebuvo būdingi šeimos nariams. Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką vien formalaus gyvenimo kartu faktas, lydimas nuolatinių išgertuvių, nesant kitų aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų asmenų tarpusavio santykių turinį, panašų į šeimą, negali būti vertinamas kaip šeimos (atitinkančios partnerystės formą) susiformavimas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-6/2012, 2K-525/2013).

Atsižvelgdamas į aptartų bylos faktinių aplinkybių, susijusių su kartu gyvenusių L. M. ir A. B. santykių turiniu, visumą, šeimos nario sampratos aiškinimą teismų praktikoje, teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji A. B. nebuvo kaltinamojo L. M. šeimos nariu, todėl L. M. veiksmai neatitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių. L. M. veiksmai perkvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

BK 140 straipsnio 4 dalies redakcijoje, galiojusioje nusikalstamos veikos padarymo metu (Žin., 2013, Nr. 75-3772), buvo numatyta, jog už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Šioje byloje nukentėjusiosios pareiškimo nėra ir bylos ji neprašė tęsti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, prokuroras teisminio nagrinėjimo metu taip pat atsisakė reikšti reikalavimą bylą nagrinėti ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Tačiau teismo vertinimu, BK 140 straipsnio 4 dalyje suformuluota taisyklė negali būti suprantama kaip turinti atgalinio veikimo galią bausmę švelninantis baudžiamasis įstatymas, nes šis straipsnis įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialią procesinę taisyklę dėl galimybės tęsti baudžiamąjį procesą, todėl teismas vadovaujasi šiuo metu galiojančia BK 140 straipsnio 4 dalimi. Šiuo metu galiojančioje BK 140 straipsnio 4 dalies redakcijoje (TAR, 2015, Nr. 2015-06588) numatyta, jog už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių. Šioje byloje būtent dėl to – nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius, ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl teismas turi teisę kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nepaisant to, jog byloje nėra nukentėjusio asmens skundo ar prokuroro reikalavimo.

Šioje byloje kaltinamojo L. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė 1 nesunkų nusikaltimą panaudodamas peilį), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau teistas ir teistumas nėra išnykęs, daug kartų trauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50 straipsnį, nedirba, dažnai vartoja alkoholinius gėrimus), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. 2013-03-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (t. y. už nusikaltimą žmogaus sveikatai) buvo pripažintas kaltu ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Naują nusikalstamą veiką jis padarė bausmės atlikimo metų, nepraėjus nė metams po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus griežtesnę bausmę nei laisvės apribojimas – laisvės atėmimą, kadangi laisvės apribojimo bausmė nebuvo efektyvi, kaltinamasis pakartotinai nusikalto. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad kaltinamasis ankščiau teistas, nuolat vartoja alkoholinius gėrimus. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja L. M.. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam skirtina bausmė, kurios dydis artimesnis laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Vertinant BK 75 straipsnio taikymo galimybes, teismas atkreipia dėmesį į nusikaltimų padarymo aplinkybes, o būtent į pačios nukentėjusiosios elgesį, nuolatinį girtavimą su kaltinamuoju, į tai, jog ji jam pretenzijų neturi, teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam L. M. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Todėl kaltinamajam L. M. taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę ir pareigą – atliginti nusikaltimu padarytą žalą ir neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Į bausmės laiką įskaitytinas L. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2015-01-24 iki 2015-01-26 (dvi dienos).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas 70,54 € civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai, kadangi civilinis ieškovas patyrė išlaidų suteikdamas medicininę pagalbą nuo kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam asmeniui.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302-308 straipsniais,

nusprendžia:

L. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirti L. M. baudžiamojo poveikio priemonę – nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą ir šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Pagal BK 66 straipsnio 2 dalies reikalavimus, į paskirtąją bausmę įskaityti L. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2015-01-24 iki 2015-01-26 (dvi dienos).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinį diską, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą 70,54 € civilinį ieškinį dėl L. B. gydymo tenkinti pilnai ir priteisti iš L. M. 70,54 € nusikaltimu padarytos žalos atlyginimui Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikrasTeisėjas Arūnas Budrys