- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-06-04
- Bylos Nr.
- 1A-483-303-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01054-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audronė Kartanienė (pirm.), Stasys Lemežis, Stasys Punys
- Nuteistasis
- T. R.
- Kategorijos
Pranešėja Audronė KartanienėTeisėja Alberta Baltušytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-483/2012Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01054-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.(S)
2012 m. birželio 4 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,
neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžio, patikslinto 2012 m. vasario 24 d. nutartimi, kuriuo T. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 150 straipsnio 1 dalyje ir 184 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas: pagal BK 150 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 184 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams.
BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu paskirtąsias bausmes subendrinus, iš dalies jas sudedant, galutinė subendrinta bausmė T. R. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams vienam mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš T. R. priteista 10 000 Lt I. A. neturtinės žalos atlyginimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. R. nuteistas už tai, kad jis, 2011-08-25, apie 02.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, už kiosko, esančio šalia (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su I. A., panaudodamas fizinę jėgą, t.y. sugriebdamas nukentėjusiąją už alkūnės bei ranka užspaudęs jos burną, nutempė pastarąją už kiosko, kur parklupdęs prirėmė peilį jai prie kaklo, taip atimdamas galimybę priešintis ir, nusimovęs kelnes, įkišo savo lytinį organą nukentėjusiajai į burną, tokiu būdu prieš I. A. valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, t.y. seksualiai išprievartavo I. A.
Be to, T. R. nuteistas už tai, kad jis, 2010 m. spalio mėn., gavęs iš nukentėjusiojo M. Š. žodinį įgaliojimą išnuomoti tretiesiems asmenims jam priklausantį asmeninį turtą, o būtent 11 500 Lt vertės automobilį Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Lt vertės automobilį Saab 900, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2500 Lt vertės automobilį Fiat Marea, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4000 Lt vertės automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurių minėtą nuomos sudarymo įgaliojimą nukentėjusysis M. Š. davė, norėdamas gauti piniginį pelną, iššvaistė M. Š. turtą, t.y. 2011 metais tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavė automobilius Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Saab 900, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Fiat Marea, valst Nr. (duomenys neskelbtini), Opel Vectra, valst. Nr. BRF 919, tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tokiu būdu iššvaistė turto už 20 000 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. R. prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendį, patikslintą 2012 m. vasario 24 d. nutartimi, ir paskirti jam švelnesnes bausmes: pagal BK 150 straipsnio 1 dalį skirti arešto bausmę, pagal BK 184 straipsnio 1 dalį – baudą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę ir, nepilnai įsigilinęs į bylos aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti, taikant realų laisvės atėmimą.
Apelianto teigimu, jis nesuvokė, jog savo lytinę aistrą tenkino ne su prostitute, kadangi nuo pat pradžių manė, kad nukentėjusioji yra mergina, teikianti lytines paslaugas. Atlikdamas jam inkriminuojamus veiksmus, nesuvokė darąs nusikalstamą veiką, todėl jo veiksmai turi būti vertinami kaip neatsargūs, atlikti nusikalstamo nerūpestingumo pasėkoje. Manydamas, kad nukentėjusioji yra prostitutė, jis nesuvokė, kad tenkina lytinę aistrą prieš jos valią.
Nurodo, jog dėl padaryto nusikaltimo jis nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, padėjo teismui išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, pilnai pripažįsta nukentėjusiosios civilinį ieškinį, todėl mano, jog teismas nepagrįstai jam paskyrė per griežtą bausmę, kuri neužtikrina bausmės paskirties – teisingumo principo įgyvendinimo, be to, teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę nepagrįstai neatsižvelgė į kaltės formą, t.y. į tai, kad nusikaltimas įvykdytas neatsargia kaltės forma.
Apelianto nuomone, teismas už BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką taip pat jam skyrė per griežtą bausmę, kuri prieštarauja teisingumo principui, kadangi yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti jam paskyrus švelnesnę BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – baudą. Juolab, kad su nukentėjusiuoju M. Š. jis yra susitaikęs, 2011-08-05 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, ir jis yra pilnai įvykdęs jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t.y. atlikęs 60 val. nemokamų darbų.
Skunde pažymima, jog apeliantas turi darbą, dirbdamas turėtų galimybę sumokėti nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos atlyginimą bei atlyginti M. Š. padarytus nuostolius. Be to, jis prižiūri sergančią savo senelę B. R., kuri šiuo metu yra bendruomenės socialinių paslaugų centre ir kurią dėl sveikatos būklės būtina vežioti pas gydytojus, tuo tarpu be apelianto daugiau nėra kam ja pasirūpinti.
Teismo posėdyje nuteistasis T. R. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo T. R. apeliacinis skundas, jo ribose, tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-02-15 nuosprendis, patikslintas 2012 m. vasario 24 d. nutartimi, keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 punktas) ir to pasėkoje neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. R. bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų tikslus ir motyvus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu teismo nuosprendžiu T. R. nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena – susijusi su žmogaus seksualinio apsisprendimo laisve ir neliečiamu, pagal įstatymą priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai ( BK 11 str. 5 d.). Be to, šį, tyčinį sunkų nusikaltimą, pastarasis padarė netrukus po to, kai jo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas susitaikius su nukentėjusiuoju BK 38 straipsnyje numatytais atvejais (2 t. b.l. 23-24). Reikia pastebėti ir tai, kad T. R. praeityje jau buvo ne kartą teistas. Ir nors teistumas išnykęs, tačiau ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja apelianto asmenybę, be to, pastarasis ne kartą buvo baustas ir administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (2 t. b.l. 48, 64-72). Pažymėtina ir tai, kad T. R., būdamas darbingas, ilgą laiką niekur nedirbo, 2011-03-03 darbo paieška jam nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius, Sodros duomenimis, apeliaciniame skunde nurodytoje darbovietėje pastarasis dirbo tik nuo 2012-03-01 iki 2012-03-28, šiuo metu vėl niekur nedirba. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, T. R. linkęs piktnaudžiauti ir alkoholiu (2 t. b.l. 49, 50, 56-59). Nustatytos aplinkybės rodo, kad apeliantas yra socialiai pavojingas, todėl sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė už jo padarytas veikas, pastarajam paskirta pagrįstai, juolab, kad kitų, švelnesnio pobūdžio bausmių, jo kriminaliniams polinkiams pakeisti jau nepakanka.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aukščiau paminėtas aplinkybes, T. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. tai, kad T. R. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. tai, kad seksualinį prievartavimą pastarasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, be jokių abejonių, turėjo įtakos šios veikos padarymui, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje, T. R. paskyrė minimalią laisvės atėmimo bausmę, o už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 1 dalyje, T. R. paskirta laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu taipogi gerokai mažesnė nei straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Apeliantui paskirtas bausmes vertinti kaip aiškiai per giežtas, skunde nurodytais argumentais, nėra jokio pagrindo.
Nuteistojo nurodoma aplinkybė, kad jis rūpinasi savo sergančia senele, kuri gyvena bendruomenės socialinių paslaugų centre, nėra ta aplinkybė mažinanti jo, kaip asmens padariusio sunkų nusikaltimą, atsakomybę, juolab kad jokių duomenų, jog nuteistasis, kokiu nors būdu rūpintųsi savo senele ar kad jai būtų reikalinga tokia priežiūra, nepateikta. Priešingai, iš nuteistojo pateiktos pažymos matyti, kad B. R. nuo 2010-10-12 gyvena (duomenys neskelbtini) seniūnijos bendruomenės socialinių paslaugų centro padalinyje, t. y. savarankiško gyvenimo namuose „(duomenys neskelbtini)“, kur teikiamos visos socialinės specializuotos paslaugos ( 2 t. b. l. 181).
Kita vertus, apelianto taip vadinamas apsirikimas dėl nukentėjusiosios socialinio statuso taipogi nesudaro pagrindo švelninti pastarajam pagal BK 150 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę.
Reikia pažymėti, kad BK 150 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už bet kuriuos seksualinio pobūdžio veiksmus (išskyrus vaginalinį aktą tarp vyro ir moters) fiziškai kontaktuojant su nukentėjusiuoju, kuris gali būti tiek moteriškos, tiek vyriškos lyties, jeigu jie padaryti panaudojant fizinį ar psichinį smurtą ar kitaip atimant galimybę priešintis arba pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Šis nusikaltimas, priešingai nei teigia nuteistasis, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia, kad atlieka seksualinius veiksmus, fiziškai kontaktuoja su nukentėjusiu asmeniu prieš jo valią, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj jį panaudoti ar kitaip atimdamas galimybę priešintis arba pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, ir nori patenkinti savo seksualinį poreikį būtent tokiu būdu. Tai, koks yra nukentėjusiojo socialinis statusas, veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį reikšmės neturi.
Tuo tarpu byloje nustatyta, kad T. R., 2011-08-25, apie 02.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, už kiosko, esančio šalia (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su I. A., panaudodamas fizinį smurtą, t.y. sugriebdamas nukentėjusiąją už alkūnės bei ranka užspaudęs jos burną, nutempė pastarąją už kiosko, kur parklupdęs ir prirėmęs peilį jai prie kaklo, atimdamas galimybę jai priešintis, nusimovė kelnes ir įkišęs savo lytinį organą nukentėjusiajai į burną, prieš I. A. valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu. Šių teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių neginčija ir pats apeliantas. Todėl tai, jog šiuos veiksmus, kaip kad teigia, jis atliko neva tai būdamas įsitikinęs, jog nukentėjusioji yra prostitutė, nemažina jo kaltės, kadangi, kaip jau buvo minėta, nukentėjusiojo socialinis statusas, kaip ir lytis, veikos kvalifikavimui ir bausmės individualizavimui reikšmės neturi, pažymint, kad esminiai BK 150 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai yra lytinės aistros tenkinimas prieš nukentėjusiojo valią, kuriai palaužti panaudojamas fizinis ar psichinis smurtas.
Motyvuojamoji dalis
Dėl pasakyto nuteistojo T. R. apeliacinis skundas atmestinas.
Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo nuosprendžiu bendrindamas nuteistajam T. R. paskirtas bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas), dėl ko paskyrė neteisingą galutinę bausmę (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
BK 63 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Nepriklausomai nuo bausmių subendrinimo būdo, teismas bausmių bendrinimą turi pradėti atsižvelgdamas į griežčiausią bausmę. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos švelnesnės bausmės, o kai sudedamos iš dalies, – prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.
Bausmių, paskirtų už kelias nusikalstamas veikas, apėmimo taikymo privalomi pagrindai numatyti BK 63 straipsnio 5 dalyje. Čia nustatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius; už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Byloje nustatyta, jog T. R. skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteistas už nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje, kuris, kaip minėta, įstatymo priskiriamas nesunkių nusikaltimų nuosavybei kategorijai. Taip pat T. R. nuteistas už sunkaus tyčinio nusikaltimo žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei, numatyto BK 150 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Akivaizdu, jog abi šios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį. Todėl pirmosios instancijos teismas, subendrindamas skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtas bausmes, turėjo vadovautis ne BK 63 straipsnio 4 dalimi, bet BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, ir taikyti T. R. paskirtų bausmių apėmimo principą, t.y. griežtesne bausme apimti švelnesnę (BK 63 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktu,
nusprendė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendį, patikslintą 2012 m. vasario 24 d. nutartimi, pakeisti:
BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 2 punkto pagrindu nuteistajam T. R. paskirtą bausmę pagal BK 150 straipsnio 1 dalį subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę T. R. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kitą nuosprendžio dalį, apeliacinio skundo ribose, palikti nepakeistą.