Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Šalčininkai, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., teistas: 1) 2011-03-21 Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal BK 25 str. 2 d., 180 str. 1 d., 178 str. 4 d., 25 str. 2 d ir, 178 str. 2 d. - laisvės apribojimu 1 m. 9 mėn.; 2) 2012-06-19 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 178str. 2 d., 180 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams 2 mėn., 3) 2012-09-19 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 187 str. 3 d., 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.; 4) 2013-02-22 Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal 178 str. 2 d.,-25 str. 2 d. ir 180 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 m.; 5) 2014-02-18 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., 302 str. 1 d. - laisvės atėmimu 4 m.; 6) 2016-01-06 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 235 str. 1 d. - galutinė bausmė 4 m. laisvės atėmimo bei 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda (l/a bausmę atliko 2016-01-08); 7) 2017-02-01 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 149 str. 1 d., 178 str. 2 d., 253 str. 1 d., 254 str. 1 d. – galutinė bausmė 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bei 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda; 8) 2017-04-19 Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. – 9 mėn. laisvės atėmimo, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį,

V. R., gimusi (duomenys neskelbtini), Kuršėnai, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbantis, teista: 1) 2013-07-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 1 d. - laisvės apribojimu 8 mėnesiams, 2013-12-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 90 parų; 2) 2014-08-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d. - 90 parų areštu (bausmę atlikusi); 3) 2015-10-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - 8 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, t. y. jis turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, kuris 2013-12-25 iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nukentėjusiajam D. Č., prisistatė D. V. vardu, kaip verslo atstovu teikiančiu paskolas, pagal D. Č. internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt patalpintą skelbimą dėl piniginės paskolos gavimo, žadėdamas suteikti piniginę paskolą apgaulingai teigė, jog norit gauti 20 000 litų (5792,40 eurų) piniginę paskolą, būtina apdrausti gaunamą paskolą, sumokėti už tarpininkavimo ir dokumentų tvarkymo paslaugas, bendraujant telefonu nurodė E. Č. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią D. Č. už norimą gauti piniginę paskolą 2013-12-29 pervedė 2400 litų (695,09), tačiau D. Č. pervedus į E. Č. banko sąskaitą D. Č. piniginės paskolos negavo, jam pinigų negrąžino, tokiu būdu A. P. veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, apgaule, savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, tuo padarydamas D. Č. 2400 litų (695,09 eurų) turtinę žalą.

V. R. pagrobė svetimą turtą, t. y. ji turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, 2013-12-29 tiksliai nenustatytu laiku, nukentėjusiajam D. Č. pervedus 2400 litų į nežinančio apie nusikaltimą E. Č. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), žinodama, kad minėti pinigai jai nepriklauso, 2013-12-29 13.09 val. Vilniuje, Mindaugo g. 11, kartu su nežinančiu apie nusikaltimą E. Č., dalį pinigų, t. y. 500 litų išgrynino AB „Swedbank“ bankomate (H374/HB), 1000 litų buvo išgryninti per E. L. sąskaitą, likusius pinigus, t. y. 900 litų, išleido su nežinančiu apie nusikaltimą E. Č. atsiskaitant už pirkinius parduotuvėse, leido pinigais naudotis E. Č., tokiu būdu pagrobė D. Č. priklausančias pinigines lėšas - 2400 litų (695,09 eurų).

A. P. kaltės nepripažino ir parodė, kad nesutinka su sukčiavimu, jog prašė pas K. banko sąskaitos, jog ši jam davė kažkokios V. sąskaitą. Tuo metu jis buvo drausmės grupėje ir sąskaitos neprašė. Akistatos su K. metu ši sakė, kad jis prašė, bet jis tikrai neprašė sąskaitos. 2013 m. gruodžio mėnesį jis buvo Pravieniškių pataisos namuose, drausmės grupėje. Su K. K. jis ilgai draugavo, jie buvo pora. Po to išsiskyrė, liko draugais. K. buvo supykusi ant jo, nes jie buvo šią apgavę, sumušė jos draugą. A. S. jam girdėtas, kažkur „sėdėjo“ kartu. E. Č. ir L. G. jam yra negirdėti. Alytaus pataisos namuose jis nėra buvęs.

V. R. kaltę pripažino ir parodė, kad su K. susipažinau prieš 10 metų mokykloje. Po to bendravimas nutrūko. Buvo susitikusios Kauno nepilnamečių kolonijoje. Laisvėje nelabai bendravo. Vieną vakarą K. paskambino ir paprašė banko sąskaitos. Ji neturėjo, todėl davė buvusio vaikino E. Č. banko sąskaitą. K. paskambino ir pasakė, kad turi būti pervesti kažkokie pinigai. Po to jai skambino kiti žmonės, kurių ji nepažinojo. Pinigai buvo gauti, ji su E. nuėmė tuos pinigus. Jai skambino vyras ir klausinėjo, ar pervesti pinigai. Ji matė pinigus, buvo pervesta 2 400 litų. Ji nežino, kas pervedė pinigus. Ji su E. nuėjo į prekybos centrą „Maxima“, kažką ten pirko. Naudojosi ir bankomatu. Iš pradžių E. nuėmė nuo banko kortelės 500 litų, daugiau negalėjo. Ji neįsivaizduoja, kur šis padėjo pinigus. Jai E. pinigų nedavė. E. po „Maximos“ kažkur išvažiavo su draugu, ji nuėjo namo. Vėliau kažkas pradėjo skambinėti. Ji išjungė telefoną. Kol nebuvo pervesti pinigai, jos klausinėjo, ar pervesti, ar nepervesti pinigai. Po to skambino K.. Ji su K. buvo susitikusi tą patį vakarą. Skambino dar kokia tai moteris. Kažkas reikalavo atiduoti pervestus pinigus. Ji išjungė telefoną. Nebuvo kalbos, kad pinigai turi papulti į zoną. Vėliau K. pasakė, kad geriau grąžinti pinigus, kad tai susiję su kalėjimu. Jai iš tų pinigų E. pirko rankinuką, piniginę, kvepalus. 500 litų pasiėmė E. Č.. Šis buvo vakare atvykęs, padavė jai 50-100 litų. Tuo metu jie kartu gyveno.

Nukentėjusysis D. Č. teisme parodė, kad viskas vyko 2013 m. gruodį per Kalėdas. Jis buvau įdėjęs skelbimą internete, kad reikalinga paskola. Jam paskambino pilietis, prisistatęs D. V., pasiūlė galimybę paskolai. Žmogus nurodė, kad paskolai apdrausti reikalinga pinigų suma, kurią reikėjo pervesti į minėtas sąskaitas. Nurodytomis sumom,is jis pervedė į tas sąskaitas pinigus. Viskas vyko ne per vieną dieną. Po to buvo pasakyta, kad atvyks įmonės atstovas su popieriais, pinigais, bet šis nepasirodė. Kilo įtarimas. Jis pradėjo domėtis internete, ar yra tokia įmonė. Buvo panaši įmonė, bet registruota ne ta pavarde. Žmona internete susirado skelbimą, kad minėtas D. V. Vilniuje apgavo dar vieną pilietę, kad tai yra apgavystė. Supratęs, kas vyksta, nuvažiavo į policiją pateikti pareiškimą. Asmuo pasakė pirmą sumą ir nurodė pervesti į konkrečią sąskaitą. Po to buvo paprašyta dar daugiau pinigų. Pasakė, kad neužtenka, kad yra kelionės išlaidos. Po to buvo pateikta dar viena sąskaita, į kurią reikia pervesti dar vieną pinigų sumą. Iš viso jis pervedė 7 000 litų L. G. ir E. Č. sąskaitas. Po to nutrūko ryšys ir nebuvo įmanoma prisiskambinti tuo telefonu.

Liudytoja K. K. teisme parodė, kad A. dažnai prašydavo jos banko sąskaitos. Paskutinį kartą prašė, kad ji paprašytų banko sąskaitos pas draugę. Ji pašnekėjo su V.. Š lyg ir sutiko, bet po to dingo. Po to A. P. paskambino ir pasakė, kad V. pavogė pervestus pinigus. Jis paprašė su V. susitikti, atsiuntė jos telefono numerį, nes ji neturėjo. Ji paskambino V., susitarė susitikti. Susitikus V. sakė, kad nėra jokių pinigų, kad niekas nieko nepervedė. Jos išsiskyrė. V. draugas ar dėdė palydėjo ją iki stotelės. Juos užpuolė kažkokie du vyrai, klausė, kur pinigai. Po to visi išsilakstė. Ji turėjo sąskaitą „Swedbanke“. A. P. paprašė banko sąskaitos, pervedė pinigus, po to prašė kitų asmenų banko sąskaitų. Jis sakė, kad jos bankas netinka. Ji prašė V., kad ši duotų banko sąskaitą, bet V. dingo. Ji jokių sąskaitų A. per V. neperdavė. Iš įkalinimo įstaigos paskambino A. ir pasakė, kad pats skambino V., kad susitarė ir pervedė pinigus per kažkokį vaikiną, nes V. sąskaitos nedavė. A. prašė susitikti ir pasikalbėti apie tuos pinigus. Susitikus V. pasakė, kad pinigų nėra. Ji V. pasakė, kad A. pervedė pinigus, kad jai gali būti blogai. A. paprastai sakydavo, kad bus blogai, jeigu negrąžins pinigų. Po užpuolimo ji šnekėjo telefonu su A. ir sakė apie tai, kad kažkas juos sumušė. A. juokėsi, jam visa tai buvo juokinga. Kai A. prašė kitos banko sąskaitos, ji davė jam V. mobilaus telefono numerį.

Liudytojas E. Č. teisme parodė, kad V. jam sakė, jog kažkas turi pervesti pinigus. Buvo pervesta apie 2500 litų. Jie nuėjo iki prekybos centro „Maxima“, nusiėmė pinigus ir juos leido. Jis nežinojo, kad pinigai vogti ar yra iš kalėjimo. Jis nuėmė apie 500 litų, po to apsipirkinėjo prekybos centre „Maxima“. Vėliau nuvažiavo su draugu į Šiaurės Miestelį nusipirkti rūbų. Po to dar buvo gryninti pinigai. Pinigai buvo pervesti draugo mamai ir taip buvo išgryninti per bankomatą. Pinigus jis padavė V.. Nepamena, kiek pinigų buvo. Su kortele pirko prekes ir sau, ir V.. Jis D. Č. nepažįsta. Po savaitės atvyko žmonės, sumušė jo draugą, todėl jis pasislėpė. Sakė, kad muša, nes nepervedė pinigų į kalėjimą. Po to V. jam pasakė, kad turėjo tuos pinigus pervesti į kalėjimą. Jie abu išleido pinigus. Gali būti, kad V. žinojo apie pinigų sumą, nes ji galėjo prisijungti prie elektroninės bankininkystės. V. sakė išgryninti pinigus, juos atidavė V.. V. tuo metu buvo blaivi. Buvo ir taip, kad V. buvo girta, ir jis jai davė grynus pinigus.

Iš protokolo–pareiškimo matyti, kad 2014-01-02 D. Č. pranešė apie tai, jog 2013 gruodžio mėn. pagal jo duotą skelbimą dėl norimos paskolos buvo apgautas sukčių, kuriems pagal sutarties paskolos sąlygas pervedė 4300 Lt., o vėliau suprato, kad buvo apgautas (t. 1, b. l. 30).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. Č. pateikė banko sąskaitos išrašą (t. 1, b. l. 37).

Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad D. Č. pervedė: 2013-12-25 L. G. 600 Lt ir 2700 Lt, 2013-12-28 L. G. 1300 Lt, 2013-12-29 E. Č. 2400 Lt (t. 1. b. l. 38).

Iš Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros informacijos (t. 1, b. l. 31) matyti, kad UAB „Bitė Lietuva“ išankstinio apmokėjimo paslaugos vartotojas numeriu (duomenys neskelbtini) nuo 2013-12-04 iki 2013-12-30 naudojamas registravosi tik Alytaus miesto celėse, todėl sukčiavęs asmuo nukentėjusiajam skambino tikėtina iš Alytaus pataisos namų.

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad D. Č. nurodė, kad sukčiavęs asmuo jam skambino iš mobiliojo ryšio telefono abonento (duomenys neskelbtini), atsiliepęs į pareiškėjo skelbimą. Tyrimo metu nustatyta, kad abonentas (duomenys neskelbtini) yra neregistruotas UAB "Bitė Lietuva" išankstinio apmokėjimo paslaugos vartotojas, apie kurio naudotoją duomenų nėra registruota. Susipažinus su informacija, kuria disponuoja UAB „Bitė Lietuva", apie abonento Nr. (duomenys neskelbtini) skambučius ir siųstas bei gautas SMS, nustatyta, kad šis abonentas laikotarpyje nuo 2013-12-04 iki 2013-12-30 naudojamas registravosi tik Alytaus miesto celėse, todėl galima teigti, kad sukčiavęs asmuo nukentėjusiajam skambino iš Alytaus pataisos namų (t. 1, b. l. 59).

Iš L. G. sąskaitos išrašo matyti, kad 2013-12-25 į jo sąskaitą buvo pervesta 600 Lt ir 2700 Lt, šie pinigai tą pačią dieną išgryninti, 2013-12-28, į sąskaitą buvo pervesta 1300 Lt, šie pinigai tą pačią dieną išgryninti (t. 1, b. l. 62).

Iš Swedbank informacijos matyti mokėjimo kortele bankomate atliktų operacijų sąrašas (t. 1, b. l. 63, 69, 93-94).

Iš fotonuotraukų matyti pinigų gryninimo operacijas atlikę asmenys (t. 1, b. l. 64-68, 70-91, 95-116).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad D. Č. nurodė, kad sukčiavęs asmuo jam skambino iš mobiliojo ryšio telefono abonento (duomenys neskelbtini), atsiliepęs į pareiškėjo skelbimą. Tyrimo metu nustatyta, kad abonentas (duomenys neskelbtini) yra neregistruotas UAB "Bitė Lietuva" išankstinio apmokėjimo paslaugos vartotojas, apie kurio naudotoją duomenų nėra registruota. Taip pat nustatyta, kad šis abonentas nuo 2013-12-04 iki 2013-12-30 buvo naudojamas su mobiliojo ryšio telefonais, kurių IMEI (duomenys neskelbtini) ir IMEI (duomenys neskelbtini).Tyrimo metu gauti duomenys, kad aukščiau nurodyti mobiliojo ryšio telefonai buvo paimti Alytaus pataisos namuose - 2014-01-08 paimtas telefonas IMEI (duomenys neskelbtini), o 2014-03-30 paimtas telefonas IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 117).

Iš Alytaus pataisos namų rašto matyti, kad mobiliojo ryšio telefonai, kurių IMEI: (duomenys neskelbtini) modelis „Samsung" 2014-01-08, 10.10 val. rastas ir paimtas 7 būrio 4 miegamajame spintelėje, kuri niekam nepriskirta, asmuo nenustatytas; 354781011744171 modelis „Motorola" 2014-03-30, 17.05 val. rastas ir paimtas 5 būrio 4 miegamajame šiukšlių dėžėje, asmuo nenustatytas (t. 1, b. l. 120, 122).

Iš Alytaus pataisos namų 2014-01-08 protokolo matyti, kad apžiūros metu 7 būryje 4 miegamajame buvo padaryta neplaninė krata, jos metu niekam nepriskirtoje spintelėje, padarytoje slėptuvėje buvo rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung" su SIM kortele IMEI (duomenys neskelbtini), grindyse padarytoje slėptuvėje rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia" IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 121).

Iš akistatų protokolų matyti, kad akistatų metu savo parodymus tvirtino:

- liudytoja V. S. ir spec. liudytojas A. S. (t. 2, b. l. 29-30);

- spec. liudytojas L. G. ir spec. liudytojas A. S. (t. 2, b. l. 31-32);

- spec. liudytoja K. K. ir įtariamasis A. P. (t. 2, b. l. 74-75).

Motyvuojamoji dalis

ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKŲ KVALIFIKACIJA

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji sukčiavimo požymiai – svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas, turtinės prievolės panaikinimas – baudžiamojo įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir kurie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės išvengimu ar panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.). Viena apgaulės formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, t. y. kai kaltininkas sukčiavimo veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais, giminystės ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais pagrindą pasitikėti kaltininku. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, tai tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą ar turtinę teisę. Be to, apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę.

Teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad A. P. veikdamas kartu su kitu asmeniu įvykdė įstatymo draudžiamą veiką, t. y. apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, pinigines lėšas, kurias nukentėjusysis pervedė į nurodytą banko sąskaitą. Nukentėjusiojo D. Č. atžvilgiu naudota apgaulė apie tariamai reikalingą paskolos draudimą buvo lemiamas veiksnys ir paveikė nukentėjusiojo valią apsispręsti bei perduoti pinigus, kurių jis neatgavo iki bylos išnagrinėjimo. A. P. savo kaltę neigė teigdamas, kad su nusikaltimu nėra susijęs. Tokius jo aiškinimus paneigė tiek kaltinamosios V. R., tiek teisme apklaustų liudytojų parodymai. V. R. tiek tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad K. K. paprašyta perdavė E. Č. banko sąskaitos duomenis, į kurią nukentėjusysis pagal bendrininko nurodymus pervedė 2400 litų. K. K. teisme pripažino, kad A. P. jos dažnai prašydavo banko sąskaitų duomenų, į kurias buvo pervedami pinigai. Teismas kritiškai vertina liudytojos parodymus, kad ši iš V. R. negavo E. Č. banko sąskaitos duomenų ir jų neperdavė A. P., nes liudytoja pripažino, kad A. P. paprašyta vėliau bendravo su V. R. dėl pervestų į E. Č. sąskaitą pinigų. Be to, K. K. perdavė V. R., kad pinigai buvo skirti kalintiems asmenims, kas patvirtina nusikalstamos veikos suvokimą. Tieks A. P., tiek K. K. pripažino, kad buvo pora ir ilgą laiką draugavo vienas su kitu, tuo tarpu neginčijamo tiesioginė ryšio tarp A. P. ir V. R. išnagrinėjus bylą nustatyta nebuvo. Liudytojas E. Č. teisme parodė, kad į jo sąskaitą buvo pervesti pinigai, apie kuriuos jam pranešė V. R., šiai jis išgrynino ir atidavė dalį pinigų, o likę sąskaitoje pinigai V. R. pritariant buvo išleisti pirkiniams.

Įvertinus tokius faktinius duomenis teismas nustatė neteisėtus A. P. veiksmus, kuriais jis įgijo duomenis apie banko sąskaitą ir jos savininką, į kurią panaudojus apgaulę buvo pervesti nukentėjusiojo pinigai, taip sukčiavimo būdu užvaldytas turtas, kurio vertė viršija 5 MGL dydį. Iš K. K. ir V. R. parodymų teismas nustatė, kad A. P. suteikė sąskaitos duomenis bendrininkui, žinojo apie pervedamas D. Č. pinigus ir dėl jų prašė K. K. pakalbėti su V. R.. A. P. veiksmai buvo būtini nusikalstamam tikslui pasiekti, t. y. svetimam turtui užvaldyti apgaulės būdu, todėl jo veika teisingai kvalifikuota kaip bendravykdytojo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.

Išnagrinėjęs bylą teismas nustatė, kad nukentėjusiajam D. Č. sukčiavęs asmuo skambino iš mobiliojo ryšio telefono numerio, kuris tuo metu buvo neabejotinai naudojamas tik per Alytaus miesto celes. Minėtas telefono numeris (SIM kortelė) tuo metu buvo naudojamas su mobiliojo ryšio telefonais, kurie vėliau buvo rasti ir paimti Alytaus pataisos namuose. Tokie faktiniai duomenys leidžia daryti pagrįsta išvadą, kad nukentėjusiajam D. Č. skambino ir su juo bendravo asmuo iš Alytaus pataisos namų. Tuo tarpu A. P. parodė, kad Alytaus pataisos namuose jis nėra atlikęs bausmės, ką patvirtina ir pažyma apie jo teistumą (t. 2, b. l. 88-95). Jokių duomenų apie tai, kad A. P. būtų kaip tai susijęs su L. G. AB „Swedbank“ banko sąskaita, į kurią nukentėjusysis D. Č. taip pat pervedė dalį piniginių lėšų, teismas nenustatė. Dėl šios priežasties teismas tikslina A. P. nusikalstamos veikos aplinkybes pripažindamas, kad D. Č. skambino ne A. P., bet kitas nenustatytas asmuo, bei šalina veikos dalį dėl į L. G. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestų viso 4600 litų.

Vertindamas V. R. veiksmus teismas pripažįsta, kad ji nežinodama apie vykdomą sukčiavimą, bet žinodama apie pervedamus į E. Č. sąskaitą svetimus pinigus, būdama susitarusi dėl šių pinigų, šias pinigines lėšas neteisėtai pasisavino jomis disponuodama, nuspręsdama jų likimą, t. y. dalį gaudami pati, dalį išleidžiant kaip atsiskaitymą už pirkinius savo ir E. Č. naudai. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad be savininko žinios ir leidimo V. R. pagrobė svetimą turtą, ką patvirtina banko sąskaitų išrašai, pačios kaltinamosios ir E. Č. parodymai. Teismas pripažįsta, kad V. R. veiksmai atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. , kaip nedidelės vertės turto vagystė.

Remiantis baudžiamojoje byloje pateiktomis gydymo įstaigų pažymomis A. P. ir V. R. yra pakaltinami, todėl pagrįstai patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis įvykdė bendrininkų grupėje. V. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, ką įrodo jos nuoseklūs ir vienodi parodymai tyrimo metu ir teisme.

Pagrindo atleisti A. P. ir V. R. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Skiriant bausmę kaltinamiesiems už jų padarytą nusikalstamą veiką teismas atžvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. P. būdamas teistas keturis kartus, tame tarpe dėl svetimo turto grobimo, būdamas įkalintas padarė tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą. Jis nevedęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka (t. 1, b. . 97-98), būdamas jauno amžiaus šiuo metu teistas šešis kartus, atlieka laisvės atėmimo bausmę, kaltės nepripažino. Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad A. P. bausmės tikslai gali būti įgyvendinti tik paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant pagal baudžiamojo kodekso 61 straipsnio nuostatas artimą, bet didesnį nei sankcijos vidurkis. Paskirta bausmė subendrintina su įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais 63 straipsnio pagrindu, nes nusikalstamą veiką A. P. įvykdė iki tokių nuosprendžių priėmimo. Įbertinus A. P. teistumų skaičių, intensyvų nusikaltimų darymą per trumpą laikotarpį, kituose teismuose nagrinėjamas bylas, teismas neturi pagrindo spręsti dėl bausmės vykdymo atidėjimo, nes nėra tikimybės, kad A. p. ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. buvo paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b. l. 82-83). Įvertinus tai, kad A. P. yra įkalintas, paskirta kardomoji priemonė yra nebereikalinga, todėl naikintina nelaukiant nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. R. veikdama tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą savanaudiškais tikslais, veikos padarymo metu buvo bausta administracine tvarka, kartą teista baudžiamuoju įsakymu. V. R. kaltę pripažino, šiuo metu teista tris kartus, kartą už nusižengimą, visus kartus dėl turto grobimų, nusikalto per laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jos tuo metu neatlikusi. Tokios aplinkybės verčia teismą V. R. skirti laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį įvertinus baudžiamojo kodekso 61 str. nuostatas parenkant arčiau minimalios ribos. Vykdant įstatymo reikalavimus paskirta bausmė turi būti subendrinta su nuosprendžiais, iki kurių priėmimo buvo padaryta ši nusikalstama veika, įskaitant atliktas bausmes. Kaltinamajai tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta.

Teisme nukentėjusysis pareiškė reikalavimą dėl 7000 litų (2027 €) turtinės žalos atlyginimo (t. 2. b. l. 71). Teismui buvo pateiktas civilinis ieškinys dėl 2028 € (7000 Lt) turtinės žalos priteisimo iš kaltinamųjų A. P. ir V. R. (t. 2, b. l. 143). Teismas pripažino kaltinamųjų neteisėtus veiksmus ir kaltę padarius 2400 litų (695,09 eurų) turtinę žalą. Ši žala susijusi su A. P. ir V. R. nusikalstamais veiksmais, žala įrodyta pateiktais banko sąskaitos išrašais, nukentėjusiojo parodymais. Tokiu būdu teismas civilinį ieškinį tenkina iš dalies, priteisdamas solidariai iš kaltų asmenų nustatytą žalos dydį.

Nuosprendžiui įsiteisėjus byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – kompaktinis diskas – paliktinas saugoti su bylos medžiaga.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 (vienerius) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 3 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2017-02-01 Vilniaus apygardos teismo ir 2017-04-19 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, jas iš dalies sudedant, A. P. skirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams ir 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudą.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. nuo 2017 m. birželio 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d. į bausmės laiką įskaityti iki 2017 m. birželio 2 d. atliktą bausmę (bausmęs dalį) pagal 2017-02-01 Vilniaus apygardos teismo ir 2017-04-19 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžius.

V. R. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir skirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 3 d., 9 d., 65 str. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2014-08-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo ir 2015-10-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais skirtomis bausmėmis, jas iš dalies sudedant, V. R. skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. nuo 2017 m. birželio 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d., 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaityti iki 2017 m. birželio 2 d. atliktas bausmes pagal 2014-08-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo (90 parų arešto kaip 3 mėn. laisvės atėmimo) ir 2015-10-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo (8 mėn. laisvės atėmimo) nuosprendžius bei sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2017 m. kovo 12 d. iki 2017 m. birželio 2 d.

Iš A. P. ir V. R. solidariai priteisti D. Č. 695,09 EUR (šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir devynis eurocentus) turtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktinį diską – palikti saugoti su bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, suimtajam nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.