Telšių apylinkės teismo sprendimas

2017-04-12 · Civilinė byla Nr. e2YT-868-344/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-12
Bylos Nr.
e2YT-868-344/2017
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-00487-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Gailienė
Pareiškėjas
T. P.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonei „Turto bankui“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-868-344/2017Proceso Nr. 2-29-3-00487-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.3.; 2.5.5.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.; 3.4.5.15.1. (S)
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 12 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Gailienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Juškuvienei,dalyvaujant pareiškėjos T. P. (T. P.) atstovui advokatui J. M.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjos T. P. (T. P.), atstovaujamos advokato J. M., pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei „Turto bankui“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiškai valdant – nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Mažeikių rajono apylinkės teisme 2017 m. vasario 13 d. iškelta civilinė byla pagal pareiškėjos T. P., atstovaujamos advokato J. M., pareiškimą, kuriuo pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. P. V., a. k. (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė savo motinos N. L., a. k. (duomenys neskelbtini), mitusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos motinos N. L. paskutinė gyvenamoji vieta buvo Latvijos Respublikoje, Rygoje. Po jos mirties liko 0,1500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/634944. Pareiškėjos motina 1995 m. birželio 23 d. sudarė testamentą ir jame nurodė, kad visą jai priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kada beatsirastų, mirties dieną palieką dukrai T.i P. V.. Testamentą patvirtino Mažeikių rajono notarė R. L.. Testamentas nenuginčytas ir nepakeistas. Pažymėjo, kad pareiškimu dėl palikimo priėmimo pagal testamentą į palikimo atsiradimo vietos Latvijos prisiekusiųjų notarų tarybą Rygoje kreipėsi praleidusi įstatymo nustatytą terminą ir tarnyba pateikė pažymą, kad mirties paveldėjimų registre kaip palikėja neįregistruota ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Į Lietuvos notarą dėl palikimo priėmimo taip pat nesikreipė, tačiau motinos palikimą pareiškėja priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos N. L. palikimo perėjimą valstybei, duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį T. P. paveldimo turto priėmimą valdyti, neturi. Nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjos prašymo patenkinimui, jeigu teismas visapusiškai išnagrinės byloje esančius įrodymus ir įsitikins, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Bylą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, Valstybės įmonės „Turto banko“ atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismui pateiktame atsiliepime pažymėjo, kad neprieštarauja, jog pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtų patenkintas. Bylą pašė nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Pareiškėjos T. P. atstovas advokatas J. M. teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti pareiškime nurodytais motyvais ir nurodė, kad pareiškėjos motina N. L. mirė 2016 m. rugpjūčio 15 d. Rygoje. Pareiškėjos motina buvo sudariusi testamentą, kad po savo mirties visą turtą palieka dukrai T. P.. Po motinos mirties liko žemės sklypas Lietuvoje. Jo atstovaujamoji netrukus po motinos mirties atvyko į Lietuvą, kurį laiką gyveno pas gimines, rūpinosi žemės sklypu, taip faktiniu valdymu priimdama motinos palikimą.

Teismo posėdyje liudytojas V. L. parodė, kad po pareiškėjos T. P. motinos N. L. mirties liko jai priklausantis žemės sklypas Lietuvoje. Pareiškėja netrukus po motinos mirties atvažiavo į Lietuvą, kad susitvarkyti dokumentus, gyveno pas jį, rūpinosi motinos palikta žeme.

Liudytojas V. L. teismo posėdyje parodė, kad pareiškėja yra jo pusseserė. Su ja susitikdavo keletą kartų per metus. Pareiškėjos motinos prašymu jis rūpinosi jai priklausiusius žemės sklypu, jį prižiūrėdavo pats, esant reikalui, nušienaudavo. Netrukus po pusseserės motinos mirties pareiškėja atvažiavo į Lietuvą, apžiūrėjo žemės sklypą, jam padedant iškirto krūmokšnius, be to, prašė, kad jis leistų asmenims, norintiems ganyti gyvulius, tai daryti žemės sklype, prašė jo prižiūrėti žemės sklypą. Žemės sklypą po motinos mirties pareiškėja pradėjo naudoti kaip savo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Pažymėtina, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, kurių prašo pareiškėjas, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Pareiškimo, pareiškėjos atstovo ir liudytojų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėja P. T., (ikisantuokinė pavardė L. (L.), yra N. L. (L.) dukra. N. L. (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėjos motina N. L. 1995 m. birželio 23 d. sudarė testamentą, kuriuo visą jai priklausantį turtą, kur jis bebus, iš ko besusidės, kada beatsiras, mirties dieną palieka dukrai P. T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motinos vardu Lietuvoje buvo registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Iš Latvijos Prisiekusiųjų notarų tarnybos 2016 m. gruodžio 19 d. pažymos, gavimo Nr. 01-10/2477, matyti, kad Latvijos paveldėjimų registre kaip palikėja neregistruota N. L., mirusi (duomenys neskelbtini), ir nė vienas notaras nėra užvedęs paveldėjimo bylos. Mažeikių rajono 2-ojo notarų biuro 2017 m. sausio 23 d. rašte NR. S-5 notarė I. Z. nurodė, kad notarų biure paveldėjimo byla N. L., mirusios 2016 m. rugpjūčio 15 d. vardu nėra užvesta. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad mirus N. L., paveldėjimo byla nebuvo užvesta, nei Lietuvoje, nei Latvijoje, dėl palikimo priėmimo nes niekas nesikreipė. Nėra pagrindo netikėti tiek pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis, tieks pareiškėjo atstovo bei liudytojų paaiškinimais, kad pareiškėja po motinos mirties atvyko į Lietuvą ir prižiūrėjo motinai priklausiusį žemės sklypą kaip savo, rūpinuosi juo, tvarką kartu su savo pusbroliu V. L., nurodė pusbroliui leisti pageidaujantiems asmenims naudotis ganykloms. Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių, kad pareiškėja po motinos mirties likusį palikimą – 0,1500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/634944, priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti.

Suinteresuoti asmenys, prieštaravimų dėl pareiškimo patenkinimo nepareiškė, prašė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra.

Byloje esantys tiek Latvijos notaro, tiek Lietuvos notarės raštai patvirtina, kad nei Lietuvoje, nei Latvijoje nėra užvestos pareiškėjos motinos paveldėjimo bylos, neregistruotas palikėjos palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti faktas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar nesikreipė į teismą dėl turto aprašo sudarymo, bet faktiškai savo atliktais veiksmais jį priėmė (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis).

Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad nors pareiškėja po motinos N. L. mirties dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą įstatymo nustatytu laiku nesikreipė, paveldėjimo byla pradėta nebuvo, į teismą dėl turto aprašo sudarymo nesikreipė, tačiau mirusios motinos palikimą priėmė faktiškai atliktais veiksmais, t. y. juo rūpinosi kaip savo turtu (valdė, naudojo ir prižiūrėjo), pradėjusi jį valdyti. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels pareiškėjai asmeninių ir turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą, t. y. ji galės kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, o kitokia tvarka juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja gauti negali. Teismas pripažįsta, kad yra pakankamai duomenų pareiškėjos prašymą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja T. P. po N. L. mirties priėmė jos palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisių įgyvendinimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 268, 443, 444 ir 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos N. L. (L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisių įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Edita Gailienė