Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja Teresėlė Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-521/2011

Teisėja Aldona Tumelionytė Teisminio proceso Nr. 1-13-1-01978-2010-4

2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu:

pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteistas 30 parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne paskirta bausme apimant švelnesnę paskirtą bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta 2010-02-08 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė - ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Nuosprendžiu civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2010-07-13 apie 12.20 val., dėl menkavertės dingsties – K. A. atsisakius jį pavežti, viešoje vietoje degalinės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, elgdamasis itin įžūliai iš chuliganiškų paskatų kitų žmonių akivaizdoje tyčia sudavė K. A. rankomis ir kojomis ne mažiau septynių smūgių į sprandą, rankos pirštą, šoną, petį, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. A. kairės plaštakos naginio pirštikaulio išnirimą - nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei nuo smūgių K. A. griuvus ant žemės nubrozdinimus nugaroje, dešinio peties srityje, dešinės alkūnės ir dešinio kelio srityje. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nuėjęs prie degalinės pastato mėtė į K. A. akmenis, kurių vienas pataikė į K. A. automobilį VW „Passat“ galines keleivio pusės dureles ir jas įlenkė, t.y. tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, paniekino elementarias moralės ir elgesio normas bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais R. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.

Nuteistasis R. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nuosprendį, taikant BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl veikos kvalifikacijos, apimties ir jo kaltės neskundžiamas, tačiau nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teismas pripažino, kad jo atsakomybę lengvina kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, o sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatė, taip pat konstatavo, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo nepagrįstas įrodymais, todėl netenkinamas, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalą pateiktas pažeidžiant BPK 112 str. nuostatas, nurodančias, kad ieškinys pareiškiamas ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Tokiu būdu, jam nebuvo žinomas nukentėjusiojo reikalavimas atlyginti jam padarytą žalą, priešingu atveju, kadangi kaltę pripažįsta, jis būtų dėjęs visas pastangas nukentėjusiajam patirtą žalą atlyginti.

Apelianto skunde pažymėta, kad LAT Senato nutarimas Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ nurodo, kad kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga ir įpareigoja teismus atkreipti dėmesį į kaltininko asmenybės požymius iki nusikaltimo padarymo (ankstesni nusikaltimai, polinkis į girtavimą ar narkotikų vartojimą, vertybines orientacijas, požiūrė į darbą, charakteristikas ir pan.). nusikaltimo padarymo metu (nusikaltimo padarymo būdas, naudoti įrankiai ar priemonės) kilusių pasekmių sunkumas, nusikaltimo tikslas, motyvas ir pan.) bei po nusikaltimo padarymo (pozicija dėl kaltinimo, prisipažinimas, gailėjimasis, atsiprašymas, žalos atlyginimas ir pan.). Nors jis yra ne kartą teistas, du kartus dar būdamas nepilnamečiu, kartą – būdamas 18 metų, tačiau šie teistumai jau išnykę. Neišnykęs teistumas yra pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-02-08 nuosprendį, kuriuo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino pilnai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, o ne dėl surinktų įrodymų, jo padarytos nusikalstamos veikos nesukėlė nepataisomų padarinių.

Skunde nuteistasis nurodo, kad jo padarytos veikos priskiriamos prie apysunkio ir nesunkaus nusikaltimo, tačiau viena veika buvo pasikėsinta į du skirtingus objektus. BK 75 str. nereikalauja, kad asmuo būtų teisiamas pirmą kartą ir nedraudžia bausmės vykdymą atidėti esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. Apylinkės teismas, svarstydamas jam skirtinos bausmės klausimą, nesvarstė galimybės paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, nebuvo, kadangi jis teistas du kartus būdamas nepilnamečiu, o 2006 m. buvo teistas būdamas vos 18 metų amžiaus. Šie teistumai yra išnykę. Paskutinį kartą jis teistas 2010-02-08 nuosprendžiu, kuriuo jam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Būtent šio atidėjimo laikotarpiu jis padarė nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Esant vienam neišnykusiam teistumui pripažinti jį recidyvistu arba netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo, nebuvo pagrindo.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde, neginčydamas veikų kvalifikacijos, apimties bei savo kaltės jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, nesutinka dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir prašo pakeisti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011-03-04 nuosprendį (b/b Nr. 1-182-170/2011), taikyti LR BK 75 str. bei paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo R. J. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Kolegija pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 1, 2 dalys). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. J. bausmę, išanalizavęs byloje esančių aplinkybių visumą, atsižvelgė į tai, kad: jis padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus, vieną – apysunkį (LR BK 138 str. 2 d. 8 p.), kitą – nesunkų (LR BK 284 str. 1 d.); sukeltas pasekmes – nesunkų sveikatos sutrikdymą; kaltės formą – nusikaltimus padarė tiesiogine tyčia; motyvą – chuliganiškas paskatas; asmenybę – baustas administracine tvarka bei teistas keturis kartus; nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

LR BK 27 str. 1 d. numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Pažymėtina, kad nuteistasis R. J. anksčiau minėtas tyčines nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniam teistumui, todėl pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. J. yra recidyvistas. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinio skundo argumentas, jog esant vienam neišnykusiam teistumui pripažinti nuteistąjį recidyvistu nebuvo pagrindo, yra nepagrįstas.

LR BK 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip minėta anksčiau, nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde nesutinka dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir prašo pakeisti skundžiamą teismo nuosprendį, taikyti LR BK 75 str. bei paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Sisteminis BK bendrosios dalies normų aiškinimas leidžia teigti, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes (pavyzdžiui, labai teigiamai apibūdinama nuteistojo asmenybė, nusikalstama veika padaryta ypač nepalankiai susiklosčius situacijai) bei kitus bylos duomenis. Atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro naują tyčinį nusikaltimą, sukėlusį sunkias pasekmes, ar kelis tyčinius nusikaltimus, vertintini kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 16 d. „Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą“ apžvalga (Baudžiamojo kodekso 75 ir 92 straipsniai)). Kolegija pažymi, kad nuteistasis R. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad nuteistasis yra recidyvistas, taip pat į kitas anksčiau minėtas aplinkybes, kolegija pažymi, kad nuteistajam nėra pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, taip pat pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad nuteistasis nenori taisytis, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nepadarė jokių išvadų, todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. J. paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, nes byloje esantys duomenys liudija, jog nuteistasis negali būti pataisytas ir perauklėtas kitaip, nei tik izoliavus jį nuo visuomenės. Tokiu būdu, apeliacinio skundo argumentas, kad esant vienam neišnykusiam teistumui netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo nebuvo pagrindo, yra nepagrįstas.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. J. galutinę subendrintą bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., pagrįstai vadovavosi LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. subendrindamas bausmes apėmimo būdu, griežtesne paskirta bausme apimant švelnesnę paskirtą bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, taip pat LR BK 75 str. 4 d. 4 p., 64 str. 1 d., 3d., prie pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę – ir galutinę subendrintą bausmę paskiriant 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, kadangi minėtos nusikalstamos veikos buvo padarytos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R. J. (R. J.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo.