Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-62-366/2009

Teisėjas Nijolė Bražiūnienė Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.8.1., 1.1.8.11., 1.1.11.9., 1.2.14.3., 2.4.1., 2.4.2.1., 2.4.6.

NUTARTIS

2009 m. vasario 9 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Vadimo Lisnevskio ir nuteistojo Edgaro Belovo gynėjo advokato Vytauto Sketerio apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

Vadimas Lisnevskis pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu dviems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str.1d., 3d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2008-06-30 ir 2008-07-10 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos ir 2008-10-30 teismo nutartimi subendrinta bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trims metams.

Edgaras Belovas pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu dviems metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1d., 3d., 65 str. 1 d. 1 p. “b“ p.p. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2008-10-30 ir 2008-07-10 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos ir 2008-10-31 teismo nutartimi subendrinta bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dviems metams trims mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas Rytis Kavaliauskas, tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadimas Lisnevskis ir Edgaras Belovas nuteisti už tai, kad 2008 m. liepos 10 d., apie 23.00 val., Juodupės g. 11, Lukštų k., Juodupės sen., Rokiškio r., veikdami bendrininkų grupėje su Ryčiu Kavaliausku, V.Lisnevskiui ir R.Kavaliauskui atlenkus vinis ir išėmus langą, pro lango angą abiems įsibrovus į Prano Šniokos garažą, iš kurio, E.Belovui atidarius lauko duris, ir visiems išstūmus V.Lisnevskio vairuojamą automobilį į lauką, pagrobė P.Šniokai priklausantį automobilį „Peugeot 309", valst. Nr. GPG 966, tuo padarydami nukentėjusiajam P.Šniokai 1000 litų turtinę žalą.

Atsikirtimų BPK 317 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

Teismo posėdyje gynėjas prašo apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo V.Lisnevskio ir E.Belovo gynėjo apeliaciniai skundai atmestini (BPK 326 str. 1d. 1p.), 2008 m. lapkričio 18 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendis paliktinas nepakeistu. Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 str. 3d.). Teisėjų kolegijos nuomone, baudžiamoji byla dėl V.Lisnevskio ir E.Belovo padarytos nusikalstamos veikos išnagrinėta išsamiai ir visapusiškai, apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Dėl paskirtų bausmių

Tiek V.Lisnevskis, tiek E.Belovo gynėjas iš esmės analogiškais motyvais prašo švelninti paskirtą bausmę.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes abiems nuteistiesiems, t.y. parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį tiek už padarytą nusikalstamą veiką, tiek ir galutinę subendrintą bausmę, tinkamai taikė BK 54, 61, 90 str. nuostatas. Teismas įvertino tai, kad nuteistųjų padarytas nusikaltimas asmens nuosavybei yra apysunkis tyčinis ir baigtas nusikaltimas. Buvo atsižvelgta į jų skunduose nurodomą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – abu jie prisipažino padarę nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, atsižvelgta į tai, kad auga nepilnoje šeimoje, todėl dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes ir tuo pagrindu švelninti bausmes nėra jokio pagrindo. Skiriant bausmes taip pat buvo atsižvelgta į apeliantų atsakomybę sunkinančią aplinkybę – abu jie šią veiką padarė bendrininkų grupėje. Teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad abu nuteistieji, nepaisant jų jauno amžiaus, charakterizuojami neigiamai – E.Belovas nelanko mokyklos, abu anksčiau teisti, kas rodo, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jokios teigiamos įtakos nepadarė, jie toliau daro nusikaltimus. Atkreiptinas dėmesys, kad šį nusikaltimą E.Belovas ir V.Lisnevskis padarė tą pačią dieną (2008 07 10) kai jiems buvo paskelbtas nuosprendis už ankstesnes nusikalstamas veikas. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jų atžvilgiu gali būti pasiekti jiems paskiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. V.Lisnevskis ir E.Belovas šią nusikalstamą veiką padarė turėdami neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už analogiškų nusikaltimų padarymą. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaręs vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra laikomas recidyvistu. BK 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismas nuteistiesiems už šią nusikalstamą veiką paskyrė mažesnę nei įstatymo sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl nėra jokio pagrindo laikyti ją aiškiai per griežta.

E.Belovo gynėjo skundo motyvas, kad E.Belovas nebuvo aktyvus šio nusikaltimo dalyvis: į garažą nesibrovė, prie lango išėmimo neprisidėjo, automobilio nevairavo, yra nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, E.Belovas aktyviai dalyvavo pagrobiant automobilį - jis stovėjo lauke prie garažo ir saugojo, vėliau ištraukė garažo durų spyną ir atidarė garažo duris, o V.Lisnevskiui ir R.Kavaliauskui išstūmus mašiną iš garažo, uždarė garažo duris ir padėjo stumti mašiną iš kiemo ant keliuko, kur V.Lisnevskiui užvedus automobilį, visi susėdo į jį ir nuvažiavo iki miško. Šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu patvirtino visi nuteistieji. Todėl laikytina, kad visi buvo nusikaltimo bendravykdytojai.

Įvertinus nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus abiems nuteistiesiems, jų nenorą keistis ir taisytis, kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo mažinti ar švelninti pirmos instancijos nuosprendžiu jiems paskirtas bausmes.

Bendrinant bausmes nuteistiesiems buvo taikytas palankesnis – dalinio bausmių sudėjimo būdas. Bendrinant V.Lisnevskiui paskirtas bausmes, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta tik šeši mėnesiai ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtos ir subendrintos bausmės dalis. E.Belovui prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta tik trys mėnesiai laisvės atėmimo ankstesniais nuosprendžiais paskirtos ir subendrintos bausmės dalis, kas atitinka šešis mėnesius laisvės apribojimo bausmės. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad ir paskirtos galutinės bausmės nuteistiesiems yra aiškiai per griežtos. Šios subendrintos bausmės atitinka bausmės paskirties nuostatas, ja nepažeidžiamas asmenų lygybės prieš įstatymą principas ir užtikrinamas teisingumo įgyvendinimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. teismas

nutarė:

Nuteistojo Vadimo Lisnevskio ir nuteistojo Edgaro Belovo gynėjo advokato Vytauto Sketerio apeliacinius skundus atmesti.