Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-01-31 · Administracinė byla Nr. eI-1599-342/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-01-31Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-09-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-31
Bylos Nr.
eI-1599-342/2019
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02516-2018-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Aušrelė Mažrimienė
Atsakovas
P. L.
Pareiškėjas
viešosios įstaigos „Gargždų švara”
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1599-342/2019Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02516-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 31 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušrelė Mažrimienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,dalyvaujant atsakovei P. L.,

2019 m. sausio 29 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Gargždų švara” prašymą atsakovei P. L. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja VšĮ „Gargždų švara” (toliau – ir pareiškėja) prašymu prašo priteisti iš atsakovės 248,15 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Prašyme nurodo, jog atsakovė valdė nekilnojamojo turto objektą adresu, (duomenys neskelbtini). Prašymo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovė privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Nurodo, jog atsakovė nesumokėjo vietinės rinkliavos laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2017-12-31.

Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovė su pareiškėjos prašymu nesutinka (b. l. 6 – 8). Nurodo, kad ginčo nekilnojamojo turto vertė yra nedidelė, namas yra antikvarinis. Atsakovė teismo posėdžio metu su pareiškėjos reikalavimais nesutinka, prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėtina ir sprendimas priimtinas pareiškėjos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (žr., pvz., 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011 ir kt.).

Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšminga LVAT 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija sprendė klausimus, susijusius su vietinės rinkliavos mokėjimu inter alia (liet. tarp kitko, be kita ko) ir dėl vietinės rinkliavos mokėtojo (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis, ABTĮ 13 straipsnis). LVAT 2014-01-28 nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo” sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011-10-27 sprendimu Nr. T11-672 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus ir Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (su vėlesniais pakeitimais), kurių pagrindu pareiškėja apskaičiavo atsakovei rinkliavos dydį. Vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka”.

Vadovaujantis aptartu reguliavimu, galima spręsti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad atsakovė nuosavybės teisės pagrindu ginčo laikotarpiu valdė nekilnojamojo turto objektą adresu, (duomenys neskelbtini). Vertinant šias aplinkybes, atsakovė yra ginčo vietinės rinkliavos mokėtoja Nuostatų prasme.

Atsakovė su vietinės rinkliavos įsiskolinimu nesutinka iš esmės nurodydama, kad ginčo nekilnojamojo turto vertė yra nedidelė; paslaugos nebuvo teikiamos. Atsakovei ginčijant pareigą mokėti vietinę rinkliavą, pažymėtina, jog ginčo atveju konkretaus asmens mokėtinos rinkliavos dydis priklauso nuo jo turimo, valdomo, disponuojamo nekilnojamojo turto naudojimo paskirties. Iš Nuostatų matyti, kad juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia (liet. tarp kitko, be kita ko) savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo” sąvoką minėtų Atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, Nuostatų prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011-09-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012-06-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, 2014-01-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog jei objektyvūs duomenys patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) komunalinės atliekos nesusidaro, toks asmuo negali būti pripažintas atliekų turėtoju minėtų Nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų (žr., pvz., LVAT 2014-01-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2015-09-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-20 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015 konstatuota, jog naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti. Tik tokių atliekų nesukūręs, jei įrodo, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali būti pripažintas neturintis aptariamos pareigos.

Atsakovė į bylą neteikia įrodymų, kurie patvirtintų faktą, kad ginčo pastatu ginčo laikotarpiu faktiškai nesinaudojo, ar kad komunalinės atliekos nesusidarė. Kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ginčo laikotarpiu atsakovė buvo ginčo pastato savininkė, darytina išvada, jog atsakovei vietinė rinkliava paskaičiuota pagrįstai.

Iš priminimų sumokėti vietinę rinkliavą ir pažymų apie skolą dėl vietinės rinkliavos mokėjimų matyti, jog atsakovei mokėtinas vietinės rinkliavos dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis Nuostatais (už vieną namų valdą kaime/gyvenamąjį namą kaime). Atitinkamai atsakovei vietinė rinkliava apskaičiuota už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2017-12-31 ir yra lygi 248,15 Eur. Ginčo dėl apskaičiuoto rinkliavos dydžio byloje nėra. Duomenų, jog atsakovė nurodytą skolą už komunalinių atliekų tvarkymą sumokėjo arba kreipėsi nustatyta tvarka dėl vietinės rinkliavos lengvatų, byloje taip pat nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Byloje nustačius, kad atsakovė yra nesumokėjusi 248,15 Eur ginčo rinkliavos sumos už 2013-01-01 - 2017-12-31 laikotarpį, ši suma priteistina pareiškėjai.

ABTĮ 85 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Pagal Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad atsakovė šiuo metu nedirba; yra pensininkė; pajamos – 240,50 Eur per mėnesį (iki 2019-01-01 – po 223,44 Eur per mėnesį). Atsižvelgiant į tai bei atsakovės paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad atsakovės turtinė padėtis sunki, todėl teismo sprendimo įvykdymą dėl vietinės rinkliavos sumokėjimo išdėsto 18 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 13,50 Eur, o paskutinį mėnesį – 18,65 Eur. Manytina, kad išdėstant teismo sprendimo vykdymą nurodytu būdu, nebus pažeista abiejų šalių interesų pusiausvyra, pareiškėjos interesai nenukentės, inter alia (liet. tarp kitko, be kita ko) nenukentės likę vietinės rinkliavos mokėtojai ir visa komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistema. Pažymėtina, jog atsakovė turi teisę priteistiną vietinę rinkliavą sumokėti ir per trumpesnį laikotarpį ar iš karto.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį prašymas dėl išlaidų atlyginimo turi būti pateiktas raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymo, atitinkančio šiuos reikalavimus, pareiškėja nepateikė. Tai ji gali padaryti per keturiolika dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vadovaujantis koncentruotumo, ekonomiškumo principais, atsižvelgiant į tai, kad nepateiktas prašymas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, prašymas dėl patirtų išlaidų nenagrinėtinas šioje proceso stadijoje.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos „Gargždų švara” prašymą tenkinti.

Priteisti iš atsakovės P. L. pareiškėjai viešajai įstaigai „Gargždų švara” 248,15 Eur (du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir 15 euro centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjos viešosios įstaigos „Gargždų švara” reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Teismo sprendimo įvykdymą dalyje dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo išdėstyti 18 mėnesių laikotarpiui, jį skaičiuojant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant po 13,50 Eur (trylika eurų ir 50 euro centų), o paskutinį mėnesį – 18,65 Eur (aštuoniolika eurų ir 65 euro centus).

Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė