- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2006-09-21
- Bylos Nr.
- N-756-962-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Vaida Urmonaitė (pran.)
- Advokatai
- Irma Janonytė, Irma Ranonytė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G. įgaliotos atstovės advokatės Irmos Janonytės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. vasario 8 d. nutarimo A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir Institucija) Vilniaus skyriaus pareigūnas 2005 m. gruodžio 5 d. A. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad ši, būdama darbdaviui uždarosios akcinės bendrovės ,,VP Market“ (toliau - ir UAB ,,VP Market“) atstovaujamas asmuo, neįvykdė teisėto Valstybinės darbo inspekcijos 2005 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo Nr. 318-535, įpareigojančio iki 2005 m. lapkričio 15 d. pašalinti nustatytus darbo įstatymų pažeidimus (t. y. derinti darbo grafikus ir darbo tvarkos taisykles su darbuotojų atstovais, taikyti suminę darbo laiko apskaitą ir sudarinėti visiškos materialinės atsakomybės sutartis su darbuotojais vadovaujantis įstatymo nustatyta tvarka). Inspekcijoje iki šiol negautas atsakymas apie minėto reikalavimo įvykdymą, nepateikti dokumentai, patvirtinantys reikalavimo įvykdymo faktą, reikalavimas nėra įvykdytas. Tuo pažeidė Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnio 6 punktą. A. G. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41² straipsnį.
II.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2006 m. vasario 8 d. nutarimu A. G. pripažino kalta padarius pažeidimą, numatytą ATPK 41² straipsnyje, už kurį jai paskyrė 300 Lt baudą. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimą, administracinio teisės pažeidimo protokolą, padarė išvadą, jog A. G. veiksmuose yra pažeidimo sudėtis, numatyta ATPK 41² straipsnyje. Teismas konstatavo, kad Valstybinės darbo inspekcijos 2005 m. rugsėjo 30 d. reikalavimas UAB ,,VP Market“ direktorei A. G. buvo teisėtas, nes jis pagrįstas Darbo kodekso normomis. Su šiuo reikalavimu A. G. buvo supažindinta pasirašytinai ir jai išaiškinta jos apskundimo tvarka. Šio reikalavimo pastaroji neapskundė bei per nurodytą terminą nepašalino inspekcijos reikalavime išvardintų pažeidimų. Teismas nenustatė A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
III.
A. G. įgaliota atstovė advokatė Irma Janonytė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. vasario 8 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pagal Darbo kodekso (toliau – ir DK) 147 straipsnio 1 dalį darbo grafikai, kuriuos tvirtina administracija, turi būti suderinti su įmonės darbuotojų atstovais (DK 19 str.) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. UAB ,,VP Market“ nėra veikiančios profesinės sąjungos ir tai patvirtina tiek Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimas, tiek 2006 m. sausio 16 d. pažyma Nr. 75, todėl darbuotojų atstovams turėtų atstovauti darbo taryba. Atsižvelgiant į tai, jog UAB ,,VP Market“ dirba daugiau kaip 701 darbuotojas, darbo tarybą turėtų sudaryti 15 narių (Darbo tarybų įstatymo 4 str. 1 d. 7 p.). Darbdavys gali skelbti darbo tarybos rinkimus, tik gavęs rašytinį ne mažiau kaip vieno penktadalio įmonės darbuotojų pasirašytą pasiūlymą dėl darbo tarybos sudarymo (Darbo tarybų įstatymo 6 str.). Tokio pasiūlymo darbdavys iš įstatyme nustatyto skaičiaus darbuotojų nėra iki šiol gavęs ir skelbti apie darbo tarybos rinkimus darbdavys neturi pagrindo. Todėl inspekcijos reikalavimas suderinti darbo grafikus su įmonės darbuotojų atstovais nebuvo teisėtas, nes nėra nei darbo tarybos, nei profesinės sąjungos.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m gegužės 14 d. nutarimas Nr. 587 ,,Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio ypatumų ekonominės veiklos srityse, darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ numato darbų sąrašą ir sąlygas, kurioms esant galima įvesti suminę darbo laiko apskaitą. Viena iš jų - nepertraukiamai veikiančiose įmonėse ar nepertraukiamai veikiančių įmonių cechuose ar baruose. Atsižvelgiant į tai, kad UAB ,,VP Market“ būtent taip darbas ir organizuojamas: yra padalinių, kurie turi nepertraukiamai dirbti, iškilo būtinybė įvesti suminę darbo laiko apskaitą. Kadangi nėra tinkamų darbuotojų atstovų, suminė darbo laiko apskaita įvesta UAB ,,VP Market“ generalinio direktoriaus 2003 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 01-139. Minėtame įsakyme numatyta, kuriuose padaliniuose būtent įvedama suminė darbo laiko apskaita. Suminė darbo laiko apskaita buvo įvesta tiksliai laikantis minėto nutarimo Nr. 587 reikalavimų. Kol UAB ,,VP Market“ nėra tinkamų darbuotojų atstovų, nėra realių galimybių įgyvendinti DK, Vyriausybės nutarimo Nr. 587 nuostatų. Todėl A. G. veiksmuose nėra pažeidimo sudėties.
3. DK 256 straipsnis nustato, kad konkrečių darbų ir pareigų, kurias dirbant galima sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartis, sąrašas nustatomas kolektyvinėje sutartyje. Tačiau DK nepasisako, ką daryti darbdaviui, kai įmonėje nėra kolektyvinės sutarties, o 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių 23 punkte yra nustatyta, kad ūkio subjektas privalo su kasininku sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartį. UAB ,,VP Market“ yra daug darbų, kurie tiesiogiai susiję su materialinių vertybių apskaita, saugojimu, realizavimu. Taigi darbdaviui atsiranda pagrindas įvesti visišką materialinę atsakomybę, nes darbuotojų materialinės atsakomybės paskirtis yra užtikrinti darbdavio galimos materialinės žalos atlyginimą. Įmonės lokaliniais aktais - generalinio direktoriaus įsakymais patvirtinamas sąrašas pareigų ir darbų, kuriuos dirbant gali būti sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Iš UAB ,,VP Market“ materialinės atsakomybės sutarčių pavyzdžių matyti, kad aiškiai nustatyta už kokias materialines vertybes darbuotojai prisiima visišką materialinę atsakomybę. Šioje sutartyje greta darbuotojų pareigų yra nustatytos ir darbuotojų teisės bei paties darbdavio pareigos, susijusios su materialinių vertybių išsaugojimu, kontrole, todėl šia sutartimi nėra pažeista sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Administracinė atsakomybė pagal ATPK 41² straipsnį gali būti taikoma už Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Teisėtais reikalavimais šio straipsnio prasme laikytini tik tokie reikalavimai, kurie duodami reikalaujant vykdyti teisės norminiuose aktuose aiškiai suformuluotas pareigas. Sprendžiant administracinės atsakomybės pagal ATPK 41² straipsnį taikymo klausimą, jokios reikšmės neturi tai, ar buvo bandoma apskųsti darbo inspekcijos pareigūno duotą reikalavimą, ar tai nebuvo daroma.
Valstybinė darbo inspekcija 2005 m. rugsėjo 30 d. surašė reikalavimą UAB ,,VP Market“, kuriame nurodė šiuos norminių aktų pažeidimus: DK 147 straipsnio 1 dalies (darbo grafikai nesuderinami su DK 19 straipsnyje išvardintais darbuotojų atstovais – profesine sąjunga arba darbo taryba); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 patvirtintos ,,Suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos“ 6 punkto (įmonėje taikoma suminė darbo laiko apskaita nesuderinus su profesine sąjunga ar darbo taryba, taip pat nesant kolektyvinės sutarties, kurioje gali būti nustatoma suminės darbo laiko apskaitos įvedimo tvarka); DK 230 straipsnio (įmonės darbo tvarkos taisyklės nesuderintos su darbuotojų atstovais); DK 256 straipsnio (su įmonės darbuotojais sudaromos visiškos materialinės atsakomybės sutartys, nesant kolektyvinės sutarties ir joje numatyto konkrečių darbų ir pareigų, kuriuos dirbant galima būtų sudaryti materialinės atsakomybės sutartis, sąrašo). Šiuo reikalavimu UAB ,,VP Market“ žmoniškųjų išteklių departamento direktorė A. G. buvo įpareigota pašalinti nurodytus pažeidimus ir pranešti Institucijai iki 2005 m. lapkričio 15 d.
DK 19 straipsnyje numatyta, kad atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti esant darbo santykiams gali profesinės sąjungos. Jei įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jei darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, darbuotojams atstovauja darbo taryba. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB ,,VP Market“ nėra veikiančios profesinės sąjungos, nėra duomenų ir apie darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijų perdavimą atitinkamos veiklos šakos profesinei sąjungai. Darbo taryba bendrovėje taip pat neišrinkta. Darbo tarybų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo tarybos rinkimus skelbia darbdavys, gavęs rašytinį ne mažiau kaip vieno penktadalio įmonės darbuotojų pasirašytą pasiūlymą dėl darbo tarybos sudarymo. Tad darbo tarybos rinkimų iniciatyvos teisė priklauso ne darbdaviui, o patiems darbuotojams. Duomenų, kad bendrovės darbuotojai būtų iniciavę darbo tarybos rinkimus, byloje nėra. Pagal DK 60 straipsnio 1 dalį įmonės kolektyvinės sutarties šalys yra įmonės darbuotojų kolektyvas ir darbdavys, kuriems, sudarant kolektyvinę sutartį, atstovauja įmonėje veikianti profesinė sąjunga ir įmonės vadovas arba įgalioti administracijos pareigūnai. Nesant įmonėje veikiančios profesinės sąjungos, kolektyvinė sutartis gali būti sudaroma tarp darbdavio ir darbo tarybos. Bendrovėje nesant nei veikiančios profesinės sąjungos, nei darbo tarybos, nesudaryta ir kolektyvinė darbo sutartis.
Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būtina nustatyti keturis organiškai tarp savęs susijusius objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, jo sudėties elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą, subjektyviąją pusę. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą, A. G. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų nenagrinėjo. Subjektyviosios pažeidimo pusės struktūrą, kuri aktualiausia nagrinėjamos bylos kontekste, sudaro administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, motyvas ir tikslas. Kaltė – tai psichinis santykis su padaryta veika ir jos padariniais. A. G. kaltinama neatlikusi tam tikrų lokalinių teisės aktų derinimo su UAB ,,VP Market“ profesine sąjunga ar darbo taryba ir nesant kolektyvinės sutarties, tačiau ji objektyviai neturėjo galimybės įvykdyti aukščiau aptarto Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimo, kadangi nei profesinė sąjunga, nei darbo taryba bendrovėje nebuvo išrinkta, kolektyvinė darbo sutartis sudaryta taip pat nebuvo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė jai inkriminuoto pažeidimo padaryme nenustatyta. Nesant vieno iš būtino subjektyviosios pusės struktūrinio elemento – kaltės, negali kilti ir teisinės pasekmės.
Apeliacinis skundas tenkintinas. Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41² straipsnyje, bylos teisena A. G. nutrauktina, nesant jos veikoje šio pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. G. įgaliotos atstovės advokatės Irmos Ranonytės apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. vasario 8 d. nutarimą panaikinti, bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.