Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2017-04-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-109-1023/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-04-13
Bylos Nr.
1-109-1023/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15875-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Baumilė
Kaltinamasis
B. C.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-109-1023/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15875-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.8; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 13 d.Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje B. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pensininkas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. C. 2017 m. kovo 28 d., apie 20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, šeimos narei – sugyventinei L. M., gulinčiai lovoje, tyčia apdraskė veidą bei pilvą ir ranka sudavė nemažiau keturis kartus į veidą ir taip mušdamas nukentėjusiajai L. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies apatinio voko – kairio skruosto srityje ir kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimais dešinės akies viršutiniame voke, dešiniame skruoste, dešinėje pažandėje, kaklo dešinėje pusėje ir pilvo dešinėje pusėje. Šiais veiksmais B. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas įtariamuoju B. C. kaltu prisipažino ir parodė (b. l. 49, 55), kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus. Mano, kad jei būtų buvęs blaivus, taip būtų nesielgęs. 2017 m. kovo mėn., pabaigoje, tiksliai kurią dieną neprisimena, jo sugyventinė L. išėjo iš namų ir visą savaitę nebuvo sugrįžusi namo. 2017 m. kovo 28 d., vakare sugyventinė sugrįžo namo neblaivi. Kai ji atsigulė miegoti jis pradėjo priekaištauti, kad ji negrįžo namo ir, kad šiuo metu yra girta. Supykęs savo sugyventinei sudavė smūgius į veidą ir tuo pačiu nagais jai apdraskė veidą. Tiksliai negali pasakyti kiek sudavė smūgių, ar vieną, ar du. Dėl savo tokio poelgio labai gailisi, pasižada daugiau taip nesielgti ir atsiprašyti savo sugyventinės. Tuo metu kai jis sudavė smūgius L., jų sūnus miegojo kitame kambaryje.

Nukentėjusioji L. M. parodė (b. l. 6, 15), kad 2017 m. kovo 28 d., apie 20 val., jai kartu su sugyventiniu B. C. atsigulus į lovą, sugyventinis supyko dėl jos neištikimybės ir jai gulint lovoje pradėjo rankomis draskyti veidą bei pilvą. Draskymo veiksmai buvo penki, po to jis sudavė tris kartus jai į galvos sritį, vieną kartą pataikydamas į kairės pusės skruostikaulį. Ji bandė rankomis veidą užsidengti, kad neliktų sumušimo žymių. Po šio smurto protrūkio, sugyventinis nurimo, užmigo. Po šio įvykio, ji į gydymo įstaigą nesikreipė. Sugyventinis B. C. prieš ją smurtauja dažnai, tačiau ji niekam nieko nesakė, į policiją nesikreipė, jei kas pamato sužalojimus visada sako, kad pati susižalojo. Sugyventinis B. C. smurtauja tik prieš ją, vaiko jis nemuša. 2017 m. balandžio 3 d. atvykusi Jiezno socialinė darbuotoja į namus pamatė, kad ji sumušta. Ji savo sugyventiniui už tokį jo elgesį neatleis ir prašo jį nubausti. Ji išsikėlė iš sugyventinio namų kartu su sūnumi į savo motinos namus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo B. C. prisipažinimo, jo ir nukentėjusiosios L. M. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 5), kuriame užfiksuota įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name;

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-207), kurioje nurodyta, kad L. M. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies apatinio voko – kairio skruosto srityje ir kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimai dešinės akies viršutiniame voke, dešiniame skruoste, dešinėje pažandėje, kaklo dešinėje pusėje ir pilvo dešinėje pusėje. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturių trauminių poveikių pasėkoje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad B. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis, būdamas neblaivus, smurtavo artimoje aplinkoje prieš artimą asmenį – sugyventinę L. M., t. y. 2017 m. kovo 28 d., apie 20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, šeimos narei – sugyventinei L. M., gulinčiai lovoje, tyčia apdraskė veidą bei pilvą ir ranka sudavė nemažiau keturis kartus į veidą ir taip mušdamas nukentėjusiajai L. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies apatinio voko – kairio skruosto srityje ir kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimais dešinės akies viršutiniame voke, dešiniame skruoste, dešinėje pažandėje, kaklo dešinėje pusėje ir pilvo dešinėje pusėje. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už B. C. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis B. C. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 59-61).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą asmenį – sugyventinę. Kaltinamojo B. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo B. C. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis B. C. praeityje neteistas (b. l. 26), vieną kartą baustas administracine tvarka (b. l. 27-28), nedirbantis (b. l. 30), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 29), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas (b. l. 32). Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, nukentėjusiajai 2017 m. balandžio 5 d. išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 64). Kaltinamasis sutinka su prokurorės pasiūlyta 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir per 4 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ankstesnį kaltinamojo elgesį, aplinką, kurioje padaryta nusikalstama veika, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis pirmą kartą teisiamam asmeniui.

Pagal BK 64¹ straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

B. C., vadovaujantis BPK 119 straipsniu iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktinos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiąja (b. l. 57-58).

Į bausmės laiką B. C. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2017 m. balandžio 3 d. 12.30 val. iki 2017 m. balandžio 5 d. 11.15 val. (b. l. 37-38, 40) (BK 65-66 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia (įsako) :

B. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir B. C. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti B. C. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. balandžio 3 d. 12.30 val. iki 2017 m. balandžio 5 d. 11.15 val., t. y. 2 (dvi) paras, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienom.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nebendrauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, B. C. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam B. C. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti B. C., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Vaida Baumilė