- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-08-22
- Bylos Nr.
- 1-2469-957/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35629-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- V. Z.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkų tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) – šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – keturių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; dalyvauti ar pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 4 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - vienerių metų laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant bausmės laikotarpiu vartoti, turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus bei įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka, per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kartu su bausme taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. Z. 2017 liepos 15 d., apie 12.40 val., būdamas name, adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, priėjęs prie ant sofos sėdinčios savo motinos L. Z., dešine ranka prispaudė jai kaklą, o kairėje rankoje laikytą peilį įrėmė pastarajai į kairiąją krūtinės pusę sakydamas: „pradurti širdį ar kepenis?“, taip sudarė jai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. Z. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad šiuo metu jis su motina gyvena (duomenys neskelbtini), vieno kambario name. Minėtame name yra virtuvė ir kambarys. Su motina jie dažnai kivirčijasi, motina ne kartą yra kvietusi policiją dėl jo elgesio. 2017 m. liepos 14 d. vakare su draugu vartojo alkoholinius gėrimus. Kai jis būna išgėręs alkoholio, tarp jo ir motinos įvyksta žodiniai konfliktai. Jis nusprendė vakare neiti namo, o likti nakvoti pas draugą, kad išvengtų eilinio barnio su motina. Kitą dieną, jam dar būnant pas pažįstamą V., atėjo jo mama. Atėjusi jo mama barėsi ant jo kito draugo, kad jis neva skatina jį girtuokliauti, daro jam blogą įtaką. Po to motina išėjo namo. Galimai apie 12.40 val. jis parėjo namo, buvo neblaivus. Namuose tarp jo ir jo motinos kilo žodinis konfliktas. Jie abu apsižodžiavo, konflikto metu jis virtuvėje pjaustė maistą. Stipriai susipykęs su motina, jis pasikarščiavo, būdamas įpykęs, jis nuėjo prie jos ir rankoje laikytą peilį prikišęs jai prie krūtinės pagrasino padurti. Priėjęs prie motinos, jis dešine ranka prispaudė jai kaklą, o kairėje rankoje laikytą peilį įrėmė motinai į krūtinę. Tai padaręs paklausė motinos, ar jai širdį perdurt, ar kepenis. Po jo tokių žodžių, motina pastūmė jį ir atsistojusi nuo sofos išbėgo į lauką kviesti policijos. Mama sakė jam, kad ji eina kviesti policijos. Jis tada nuėjo ir atsigulė į lovą. Atvažiavę policijos pareigūnai jį sulaikė. Jis prisipažįsta, kad grasino savo motinai ją padurti, dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Taip pasielgė, nes buvo neblaivus, o be to buvo įsikarščiavęs dėl tarp jos ir motinos įvykusio žodinio konflikto. Supranta, kad tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, labai išgąsdino savo motiną, dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Prašo esant galimybei skirti jam viešųjų darbų, kuriuos sutinka atidirbti (b. l. 35, 41-42).
Nukentėjusioji L. Z. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji turi sūnų V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), kuris kartu su ja gyvena jos name, (duomenys neskelbtini). Sūnus dažnai grasina jai ir smurtauja, kai yra išgėręs ar girtas. 2017 m. liepos 15 d., šeštadienį, sūnus su draugu vartojo alkoholį. Jis nuo penktadienio išėjo pas draugą ir ten vartojo alkoholinius gėrimus. 2017 m. liepos 15 d. į namus atvyko pareigūnai iš probacijos, patikrinti sūnaus, tačiau namuose sūnaus nerado. Kadangi ji žinojo, kur sūnus yra, ji nuėjo jo pakviesti į namus, norėjo, kad sūnus eitų namo miegoti. Sūnų rado pas draugą. Pas draugą ji pradėjo barti sūnų, liepė eit namo ir nustoti gerti. Taip pat barėsi ant sūnaus draugo, sakė, kad jis atstotų nuo jos sūnaus, nes per jį sūnus vartoja alkoholį. Pasibarusi grįžo į namus. Galimai po pusės valandos į namus grįžo sūnus. Tai buvo apie 12.40 val. Ji tuo metu sėdėjo kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Sūnus grįžęs pradėjo priekaištauti jai, kad ji suvalgė visus karbonadus. Kaip suprato, sūnus į namus grįžo alkanas, nes buvo dvi dienas nevalgęs. Išgirdusi sūnaus priekaištus, dėl suvalgyto karbonado, ji jam atsakė: „negi tavęs lauks karbonadas“. Vieną karbonadą buvo jam palikusi, todėl liepė pasižiūrėti ant stalo, kur jis ir gulėjo. Tuo metu sūnus buvo virtuvėje, o ji kambaryje. Ką sūnus veikė virtuvėje ji iš kambario nematė. Taip pat sūnus grįžęs į namus pradėjo jai priekaištauti, kad ji jo draugus įžeidinėja, sakė, kad jis nepadės jai statyti namo, kad tegul dukra jai tai padės daryti. Į tai ji atsakė necenzūriniais žodžiais. Po to sūnus supykęs įbėgo pas ją į kambarį. Kairėje rankoje jis laikė peilį, apie 15 cm ilgio geležte, medine rankena. Šį peilį ji atidavė pareigūnams, kurie atvyko pas juos į namus. Sūnus pribėgęs prie jos, kambaryje, dešine ranka (ta ranka, kuri yra neišsivysčiusi), prispaudė ja jai kaklą. Kairėje rankoje atsinešęs peilį, jis įrėmė peilio smaigalį jai į kairiąją krūtinės pusę grasindamas padurti, sakydamas: „pradurti širdį ar kepenis?“. Ji jam atsakė: „davai, ko lauki?“ Po to jį rankomis staigiai atstūmė nuo savęs ir išbėgo į lauką, kur išsikvietė policiją. Tokio sūnaus elgesio ji labai išsigando. Sūnus ne pirmą kartą smurtauja prieš ją, ji ne kartą dėl to kreipėsi į policiją, tačiau iki šio karto sūnus niekados nesigriebė peilio. Sūnus grasindamas ją padurti savo dešine ranka jai spaudė kaklą, jai trūko oro, tačiau fizinio skausmo šiuo savo elgesiu nesukėlė. Sūnus peilį laikė įrėmęs jai į krūtinę, jautė, kad peilio galiukas jai remiasi į kūną, tačiau dėl to fizinio skausmo taip pat nejuto, jokios žymės dėl įdūrimo peilio prirėmimo jai prie kūno neliko, rūbų nepradūrė. Mano, kad sūnus galėjo savo grasinimus įvykdyti, kadangi sūnus buvo labai agresyvus ir girtas. Tokio sūnaus elgesio ji labai išsigando, patyrė moralinę žalą. Būdamas girtas sūnus nuolat būna agresyvus ir ji stengiasi neužkabinti. Blaivas sūnus būna paslaugus ir geras. Iki kol atvyko policijos pareigūnai, ji į namus nėjo, tik atvykus pareigūnams, ji kartu su pareigūnais užėjo į namus. Kai su pareigūnais užėjo į namus, sūnus miegojo savo lovoje. Pareigūnai pažadino sūnų ir jį iš namų išsivedė. Prie pareigūnų sūnus nieko apie išsakytus grasinimus jai nesakė. Po šio įvykio ji kalbėjosi su V. tėvu. Prašo leisti sūnui gyventi kartu su ja, kadangi reikia statyti namą, o be to, ji pradės dirbti ir jos visą dieną nebus namuose, todėl jie praktiškai nesimatys. Taip pat mano, kad paleistas iš policijos, jis bus apsiraminęs, nes taip jis elgdavo anksčiau, kai būdamas paleistas iš laikino sulaikymo. 2017 m. liepos 15 d. metu ji buvo blaivi (b. l. 12-13, 15-16).
Šalies argumentai
L. Z. savo rašytiniame 2017 m. liepos 15 d. protokole-pareiškime nurodė, jog 2017 m. liepos 15 d., apie 12.50 val. jos sūnus V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), atėjo namo būdamas girtas ir pradėjo jai be priežasties grasinti, po to paėmęs peilį laikė jį jai prie krūtinės, pasakė, kad ją nudurs, smaugė dešine ranka. Jai paprašius paleisti, sūnus paleido ir nuėjo miegoti. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 6-7).
Iš 2017 m. liepos 15 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), rastas virtuvinis peilis medine rankena (b. l. 9-10).
Iš 2017 m. liepos 18 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas peilis: rankenos ilgis - 11.3 cm, geležtės ilgis - 15.3 cm, smaigalys nėra smailus, trikampio formos (b. l. 18-19).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. V. 2017 m. liepos 15 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. liepos 15 d., apie 13.00 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gauta užduotis vykti į (duomenys neskelbtini), kur neblaivus sūnus smurtauja savo motinos atžvilgiu. Atvykus minėtu adresu kreipėsi L. Z., kuri pranešė, kad jos neblaivus sūnus V. Z. viena ranka iš už nugaros griebė ją už kaklo, o kitoje laikydamas peilį prispaudė jį prie L. Z. krūtinės bei grasino nužudyti. Įėjus į namą V. Z. buvo aptiktas miegantis lovoje. Jį pažadinus ir paaiškinus, kad yra sulaikomas už smurtą artimoje aplinkoje, buvo pasodintas į tarnybinį automobilį bei apie 14 val. pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato patalpas (b. l. 25).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2017 m. liepos 15 d., apie 12.51 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas L. Z. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), jos neblaivus sūnus V. Z. puolė ją mušti grasindamas peiliu, ji vos išvengė dūrio į krūtinę (b. l. 8).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio A. S. 2017 m. liepos 15 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato patalpose V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), tikrintis girtumą alkotesterio pagalba atsisakė, tačiau nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, judesiai nekoordinuoti (b. l. 26).
Motyvuojamoji dalis
V. Z. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad V. Z. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, jog pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Kaltinamasis V. Z. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. liepos 15 d., galimai apie 12.40 val., jis, būdamas neblaivus, atėjo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose jis gyvena su motina. Kaltinamojo teigimu, tarp jo ir jo motinos kilo žodinis konfliktas. Jis stipriai susipykęs su motina pasikarščiavo, būdamas įpykęs, nuėjo prie jos ir rankoje laikytą peilį prikišęs jai prie krūtinės pagrasino padurti. Priėjęs prie motinos, jis dešine ranka prispaudė jai kaklą, o kairėje rankoje laikytą peilį įrėmė motinai į krūtinę. Tai padaręs paklausė motinos, ar jai širdį perdurt, ar kepenis. Po jo tokių žodžių, motina pastūmė jį ir atsistojusi nuo sofos išbėgo į lauką kviesti policijos. Taip pasielgė, nes buvo neblaivus, o be to buvo įsikarščiavęs dėl tarp jos ir motinos įvykusio žodinio konflikto (b. l. 35, 41-42). Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios L. Z. parodymai, taip pat kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Nukentėjusioji L. Z., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino kaltinamojo nurodytas aplinkybes apie tai, kad 2017 m. liepos 15 d., apie 12.40 val., į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo jos sūnus V. Z., jis buvo neblaivus, tarp jų kilo konfliktas. Nukentėjusiosios teigimu, sūnus supykęs įbėgo pas ją į kambarį. Kairėje rankoje jis laikė peilį, apie 15 cm ilgio geležte, medine rankena. Pribėgęs prie jos, sūnus kambaryje, dešine ranka prispaudėjai kaklą. Kairėje rankoje atsinešęs peilį, jis įrėmė peilio smaigalį jai į kairiąją krūtinės pusę grasindamas padurti, sakydamas: „pradurti širdį ar kepenis?“. Ji jam atsakė: „davai, ko lauki?“ Po to jį rankomis staigiai atstūmė nuo savęs ir išbėgo į lauką, kur išsikvietė policiją. Nukentėjusiosios teigimu, tokio sūnaus elgesio ji labai išsigando. Sūnus ne pirmą kartą smurtauja prieš ją, ji ne kartą dėl to kreipėsi į policiją, tačiau iki šio karto sūnus niekados nesigriebė peilio. Mano, kad sūnus galėjo savo grasinimus įvykdyti, kadangi sūnus buvo labai agresyvus ir girtas. Tokio sūnaus elgesio ji labai išsigando. Būdamas girtas sūnus nuolat būna agresyvus ir ji stengiasi neužkabinti (b. l. 12-13, 15-16). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusioji L. Z. nurodė ir savo rašytiniame 2017 m. liepos 15 d. protokole-pareiškime (b. l. 6-7). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. V. 2017 m. liepos 15 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. liepos 15 d., apie 13.00 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gauta užduotis vykti į (duomenys neskelbtini), kur neblaivus sūnus smurtauja savo motinos atžvilgiu. Atvykus minėtu adresu kreipėsi L. Z., kuri pranešė, kad jos neblaivus sūnus V. Z. viena ranka iš už nugaros griebė ją už kaklo, o kitoje laikydamas peilį prispaudė jį prie L. Z. krūtinės bei grasino nužudyti. Įėjus į namą V. Z. buvo aptiktas miegantis lovoje. Jį pažadinus ir paaiškinus, kad yra sulaikomas už smurtą artimoje aplinkoje, buvo pasodintas į tarnybinį automobilį bei apie 14 val. pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato patalpas (b. l. 25). Tokias policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtina policijos įvykių registro išrašo duomenys, iš kurių matyti, kad 2017 m. liepos 15 d., apie 12.51 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas L. Z. pranešimas apie tai, kad duomenys neskelbtini), jos neblaivus sūnus V. Z. puolė ją mušti grasindamas peiliu, ji vos išvengė dūrio į krūtinę (b. l. 8), taip pat 2017 m. liepos 15 d. ir 2017 m. liepos 18 d. apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), rastas virtuvinis peilis medine rankena, kuris buvo apžiūrėtas (b. l. 9-10, 18-19).
Pažymėtina, kad BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis, taigi kaltinamojo nusikaltimo tikslai (nagrinėjamu atveju – siekio nužudyti neturėjimas) įtakos jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Teismų praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K–287/2014). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nukentėjusioji L. Z. paaiškino, jog ji savo sūnaus elgesio labai išsigando. Nukentėjusiosios teigimu, sūnus ne pirmą kartą smurtauja prieš ją, ji ne kartą dėl to kreipėsi į policiją, tačiau iki šio karto sūnus niekados nesigriebė peilio. Nukentėjusiosios manymu, sūnus galėjo savo grasinimus įvykdyti, kadangi buvo labai agresyvus ir girtas. Pats kaltinamasis V. Z. paaiškino, kad po tokio jo elgesio motina išbėgo į lauką kviesti policijos. Teismo vertinimu, nukentėjusioji L. Z. pagal grasinimo išraišką bei kitas aplinkybes (jos sūnus anksčiau tris kartus teistas už smurtavimą jos atžvilgiu, įvykio metu jis buvo neblaivus, anksčiau nėra niekada jai grasinęs) turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas.
Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes V. Z. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. Z. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 77-78).
Nukentėjusiajai L. Z. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 76), skundų bei prašymų negauta.
Dėl V. Z. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę V. Z. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas prieš šeimos narį, pavojingas jo gyvybei ir sveikatai. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs anuo alkoholio ir tai, be abejonės, turėjo įtakos veikos padarymui, ką nurodė ir pats kaltinamasis (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. Z. – jauno amžiaus, nedirbantis (b. l. 74), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 75), baustas administracine tvarka, turi galiojančia nuobauda (b. l. 65-73), teistas tris kartus, visais atvejais – dėl smurtavimo prieš savo motiną (b. l. 50-52, 53-64), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus laisvės apribojimo bausmę su BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytu draudimu, bei BK 48 straipsnio 6 dalies 4 (kaltinamasis gydytis sutinka) ir 5 punktuose numatytais įpareigojimais, jos dydį nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam šios rūšies bausmės vidurkiui. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu, atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti. Kartu su bausme V. Z. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per bausmės atlikimo laiką (BK 72² straipsnis).
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam V. Z. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Z. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. liepos 15 d., 14.00 val. iki 2017 m. liepos 17 d., 13.40 val. (b. l. 29-30, 43). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam V. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 44) paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant jam turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, taip pat įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laiką gydytis nuo alkoholizmo bei per pirmuosius tris bausmės atlikimo mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. Z. paskirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant jam turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, taip pat įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laiką gydytis nuo alkoholizmo, bei per pirmuosius tris bausmės atlikimo mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. liepos 15 d., 14.00 val. iki 2017 m. liepos 17 d., 13.40 val. (t. y. dvi dienas), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Paskirti V. Z. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – ir įpareigoti V. Z. per visą bausmės atlikimo laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kaltinamajam V. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).
Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.