- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-02
- Bylos Nr.
- eI3-4972-428/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00624-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolanta Medvedevienė (pirm.), Asta Urbonienė, Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- K. M. K., V. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, K. M. K., V. M. dėl praleisto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą terminą pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į F. K. valdytą nuosavybės teise 10,53 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) .
Pareiškėjas prašyme nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas advokatas paaiškino, kad pareiškėjo senelis F. K. turėjo asmeninės nuosavybės teise 10,53 ha žemės (duomenys neskelbtini). Jis turėjo septynis vaikus: A. K. (K.), pareiškėjo motiną, gimusią (duomenys neskelbtini) mirusią (duomenys neskelbtini).; U. K. (K.), gimusią (duomenys neskelbtini) metais, mirusią (duomenys neskelbtini); S. K., išvykusią prieš II pasaulinį karą į užsienį ir žinių apie ją nėra; I. K., išvykusią prieš II pasaulinį karą į užsienį ir žinių apie ją nėra, L. K., gimusį (duomenys neskelbtini) metais, išvykusį prieš II pasaulinį karą į užsienį ir apie jį jokių žinių nėra; J. K., gimusį (duomenys neskelbtini) metais, mirusį (duomenys neskelbtini) metais; I. K., gimusį (duomenys neskelbtini) metais, 1946 m. išvežtą į Sovietų Sąjungos Vorkutos lagerį ir ten mirusį. Pareiškėjo motina A. K. (K.) turėjo vienintelį sūnų – pareiškėją. Motinos sesuo U. K. turėjo du vaikus – V. K. (M.), gimusią (duomenys neskelbtini)., ir K. M. K., gimusį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pusbrolis K. M. K. ir jo sesuo, pareiškėjo pusseserė V. M., pateikė 1991 m. lapkričio 20 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į visą F. K. valdytą nuosavybės teise 10,53 ha žemę.
Būdami nesąžiningi K. M. K. ir V. M. prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nenurodė pareiškėjo motinos pavardės, nors pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 4 dalį, piliečiai kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises atitinkamoms institucijoms turėjo pateikti pilietybę patvirtinantį dokumentą ir pridėti visus nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę visų nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo pateikti Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, piliečiams, praleidusiems anksčiau nurodytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas.
Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių. Ar Atkūrimo įstatyme nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas nustato kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo subjektyvių ir objektyvių aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-870/2007 pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatyti terminai prašymams atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) pateikti reiškia, kad gali būti atnaujinti dėl svarbių priežasčių, dėl kurių buvo praleisti, minėti terminai iki šių terminų pasibaigimo, priežastys, kurios atsirado po minėtų terminų pasibaigimo, įtakos terminų praleidimui neturi.
Pareiškėjas 2016 m. vasario 24 d. kreipėsi į advokato A. P. kontorą dėl senelio F. K. turėtos žemės susigrąžinimo. Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus 2016 m. kovo 10 d. pažyma, nuosavybės teisės į visą turėtą senelio žemę – 10,53 ha – Kauno apskrities viršininko administracijos 2001 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 9-13602 ir 2005 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 9-18266 buvo atkurtos K. M. K. ir V. M.. Pareiškėjui 2016 m. birželio 1 d. nuvykus pas K. M. K. kartu su advokatu, buvo pateikti dokumentai apie tai, kad jis atsiėmė senelio F. K. 9,13 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., ir žadėjo atsiskaityti, konfliktą išspręsti taikiai, tačiau pažado neįvykdė. Pareiškėjas 2018 metais kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl savo teisių gynybos, teismas ieškinį atmetė, nurodė, kad reikia kreiptis į teismą dėl terminų atnaujinimo atkurti nuosavybės teises į turtą.
Pareiškėjo motina A. K. nuo 1983 m. gyveno Kupiškyje, visą gyvenimą dirbo darbininke, buvo silpnos sveikatos, buvo garbaus amžiaus ir neturėjo patirties tvarkyti nuosavybės teisės dokumentus, todėl jai įgyvendinti savo teises į nuosavybės teisių atkūrimą buvo per daug sudėtinga. Pareiškėjas po mamos mirties buvo aktyvus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, tačiau niekas nepaaiškino – nei teisininkai, nei žemėtvarkos specialistai, kad reikalinga kreiptis į teismą dėl terminų atnaujinimo.
Pareiškėjas terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes neturėdamas išsilavinimo nesuvokė ir nežinojo, kaip tvarkyti dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu. Nuosavybės teisių atkūrimo proceso tinkamo suvokimo pareiga neturėtų būti perkeliama pretendentui.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, jog pareiškėjo prašymo patenkinimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, jog Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai suvisuomenintas, nuosavybės teisių atkūrimą nuo 1991 m. liepos 31 d. iki 1997 m. liepos 9 d. reglamentavo Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Atstatymo įstatymas), o nuo 1997 m. liepos 9 d. reglamentuoja Atkūrimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atkūrimo tvarka), bei kiti teisės aktai.
Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktu nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Atsižvelgiant į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį – jeigu kiti turto savininko vaikai (įvaikiai), jų sutuoktiniai ir vaikai (įvaikiai) yra taip pat mirę arba iki 2001 m. gruodžio 31 d. nepateikia prašymo atkurti nuosavybės teises, piliečių prašymu gali būti atkuriamos nuosavybės teisės į visą savininko išlikusį nekilnojamąjį turtą.
Atkūrimo įstatymo 10 straipsnis reglamentuoja prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikimo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Atkūrimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodoma piliečio, turinčio teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, išlikusio nekilnojamojo turto savininko vardas, pavardė ir to turto rūšis, dydis, buvimo vieta, nuosavybės teisių į šį turtą pagrindas, dabartinis turto valdytojas, nuosavybės teisių netekimo laikas ir būdas.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti institucijai, vykdančiai nuosavybės teisių į žemę, mišką ar vandens telkinius atkūrimo darbus. Šis terminas nėra pratęstas.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad piliečiai, praleidę nustatytuosius prašymų padavimo ir dokumentų pateikimo terminus, negali pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi. Teismui atnaujinus praleistą terminą, institucijai, vykdančiai nuosavybės teisių į žemę, mišką ar vandens telkinius atkūrimo darbus, pateikiama įsiteisėjusi teismo nutartis dėl termino atnaujinimo, prašymas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pilietybę patvirtinantis dokumentas ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai.
Pareiškėjas J. K. savo prašyme teigia, kad Atkūrimo įstatyme nustatytą terminą praleido dėl svarbių priežasčių – nesuvokė ir neišmanė, kaip reikia tvarkyti reikalus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu, kreipėsi į institucijas, kad išsiaiškintų dėl nuosavybės teisių atkūrimo, vėliau paaiškėjo, kad jo pusbrolis K. M. K. ir pusseserė V. M. pateikė prašymus dėl F. K. žemės atkūrimo ir pan.
Patikrinus Nacionalinės žemės tarnybos archyvinius dokumentus, nustatyta, kad prašymą susigrąžinti F. K. 10,53 ha žemę, valdytą (duomenys neskelbtini)., 1991 m. lapkričio 20 d. pateikė K. M. K. ir V. M.. Pareiškėjo motina A. K. (K.) nebuvo įrašyta į prašymą dėl buvusio savininko F. K. žemės grąžinimo.
Prašymą atkurti nuosavybės teises į tą patį turtą keli piliečiai gali pateikti kartu arba atskirai. Prašymą pasirašo jį pateikęs pilietis, o tais atvejais, kai prašymą pateikia kartu keli piliečiai, – visi bendrą prašymą pateikę piliečiai. Visų įpėdinių prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo neprivaloma įrašyti, svarbu, kas pateikė tuos prašymus ir ar laiku pateikė. A. K. (K.) prašymo susigrąžinti minėtąją žemę nebuvo pateikusi.
Kauno apskrities viršininko administracijos 2001 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 9-13602 K. M. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 9,13 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., žemę grąžinant natūra. V. M. Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 9-18266 atkurta nuosavybės teisė į 1,40 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą atkurti nuosavybės teises, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą; 2) konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) taip pat įvertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą nuosavybės teisėms į nekilnojamąjį turtą atkurti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl termino nuosavybės teisėms į nekilnojamąjį turtą atkurti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų nuosavybės teisėms atkurti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1209/2010). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes.
Trečiasis suinteresuotas asmuo K. M. K. prašė pareiškėjo prašymo netenkinti ir termino nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti neatnaujinti.
Prašymas netenkintinas.
Byloje sprendžiamas termino atnaujinimo klausimas dėl nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo, siekiant pareiškėjui atkurti nuosavybės teises į jo senelio F. K. valdytą nuosavybės teise 10,53 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo senelis F. K. iki nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise valdė 10,53 ha žemės (duomenys neskelbtini). Buvusio žemės savininko F. K. dukra A. K. (K.), pareiškėjo motina, mirusi (duomenys neskelbtini) metais, nebuvo pateikusi prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos tėvo F. K. valdytą žemę iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto 2001 m. gruodžio 31 d. termino, taip pat nebuvo pateikusi giminystės ryšį ir nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto 2003 m. gruodžio 31 d. termino.
Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į F. K. valdytą žemę 1991 m. lapkričio 20 d. kreipėsi F. K. dukros U. K. (K.), mirusios 1991 m. balandžio 18 d., įpėdinis – sūnus K. M. K., kuris savo prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo nurodęs dar kitą įpėdinę, savo seserį – V. K. (M.), U. K. (K.) dukrą. Kiti įpėdiniai minėtame prašyme nurodyti nebuvo. Kauno apskrities viršininko administracijos 2001 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 9-13602 K. M. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 9,13 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., žemę grąžinant natūra. Kitai pretendentei – V. M. Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 9-18266 buvo atkurta nuosavybės teisė į 1,40 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini)., perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui.
Pažymėtina, jog nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas laikantis Atkūrimo įstatyme įtvirtintų reikalavimų. Įstatymų leidėjas yra nustatęs galutinius prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo motina Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu iki 2001 m. gruodžio 31 d. nebuvo pateikusi prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos tėvo F. K. iki nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise valdytą 10,53 ha žemę (duomenys neskelbtini), taip pat nepateikė ir giminystės ryšį su žemės savininkais bei nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į F. K. valdytą žemę iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto 2003 m. gruodžio 31 d. termino pabaigos.
Nuosavybės teisės atkuriamos ne visiems asmenims. Nuosavybės teisės atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie yra išvardyti Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje bei kurie prašymus atkurti nuosavybės teises padavė iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytų terminų pabaigos.
Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte, visų pirma, yra numatyta turto savininko teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2–4 punktus, ši turto savininko teisė, savininkui mirus, pereina įstatyme išvardytiems turto savininko įpėdiniams, jei nurodyti asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui.
Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatyta teisė piliečiams kreiptis į teismą dėl praleistų terminų prašymams atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo. Teismas gali šiuos terminus atnaujinti, jeigu šie terminai praleisti dėl svarbių priežasčių.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mirusio žemės savininko F. K. dukra A. K. (K.), būdama pretendente pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktą, mirusi 2006 metais, nebuvo pateikusi prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nebuvo pateikusi nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančių dokumentų iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų pabaigos, t. y. prašymo atkurti nuosavybės teises iki 2001 m. gruodžio 31 d. ir nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančių dokumentų iki 2003 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėjas, būdamas mirusio žemės savininko F. K. vaikaitis, bei iki Atkūrimo įstatyme nustatyto prašymų ir dokumentų pateikimo termino pabaigos esant gyvai buvusio savininko F. K. dukrai, pareiškėjo motinai A. K. (K.), kuri nebuvo pateikusi prašymo ir nuosavybės teisę bei giminystės ryšį įrodančių dokumentų iki pirmiau nurodytų terminų pabaigos, neįgijo savarankiškos subjektinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose numatytais pagrindais.
Pareiškėjo teisė pretenduoti į nuosavybės atkūrimą atsirado tik po jo motinos A. K. (K.) mirties (duomenys neskelbtini)metais. Pareiškėjo motina nesikreipė dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, nepateikė per Atkūrimo įstatyme nustatytus terminus, kaip pirmiau buvo minėta, pareiškėjas neįgijo subjektinės teisės pagal Atkūrimo įstatymą atkurti nuosavybės teises į jo senelio F. K. išlikusį nekilnojamąjį turtą, todėl neturi teisės prašyti atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas administracinių teismų praktiką tokio pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog svarbu nustatyti, ar asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl praleistų terminų pateikti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki įstatymu nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d.) įgijo subjektinę teisę pagal Atkūrimo įstatymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį savininko nekilnojamąjį turtą. Praleisto termino atnaujinimo institutas negali būti taikomas situacijai, kai teisė, kuriai realizuoti nustatytą terminą prašoma atnaujinti, atsirado ne šio termino eigoje, o jam pasibaigus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-1235/2006, 2010 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-87/2010, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1617/2010).
Taigi, Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyti terminai gali būti atnaujinami tik tiems piliečiams, kuriems subjektinė teisė į nuosavybės teisių atkūrimą atsirado iki įstatymu nustatyto termino pabaigos, t. y. iki 2001 m. gruodžio 31 d. ir iki 2003 m. gruodžio 31 d. Kadangi, kaip jau buvo minėta, pareiškėjui tokia teisė iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų pabaigos neatsirado, pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti negali sukurti jokių teisinių pasekmių.
Pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys bei liudytojos A. K. parodymai teisme, kad pareiškėjas nežinojo apie nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus ir juose numatytus terminus, tai, kad kreipėsi į įvairias institucijas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kad kiti pretendentai K. M. K. ir V. M., kuriems atkurtos nuosavybės teisės į visą buvusio žemės savininko F. K. žemę, apgavo pareiškėją, nagrinėjamos bylos atveju neturi teisinės reikšmės, todėl pareiškėjo prašyme nurodytos termino praleidimo priežastys nėra reikšmingos ir teismo nevertintinos.
Pažymėtina, jog pareiškėjas galėtų pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą būdamas iki nacionalizacijos buvusio turto savininko F. K. dukros A. K. (K.), mirusios (duomenys neskelbtini) metais, įpėdiniu ir jos teisių perėmėju tik tuo atveju, jei pretendentė, pareiškėjo motina A. K. (K.), būtų laiku padavusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tokiu atveju pareiškėjas turėtų teisę prašyti atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus. Tačiau prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. K. (K.) nebuvo pateikusi ir nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje nedalyvavo. Pretendento K. M. K. pateiktame prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo į F. K. valdytą žemę pareiškėjo motina nebuvo nurodyta kaip įpėdinė, pati asmeniškai prašymo dėl nuosavybės atkūrimo nebuvo pateikusi, todėl pretendento K. M. K. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo negali būti laikomas tinkamu pareiškėjos motinos prašymu, atitinkančiu Atkūrimo tvarkos reikalavimus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, įvertinus nurodytas aplinkybes ir nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo netenkintinas, nes pareiškėjas subjektinės teisės į nuosavybės atkūrimą neįgijo.
Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundas yra atmestas, teismas nevertina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir nesprendžia klausimo dėl išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo J. K. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.