- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- AN2-223-1053/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00013-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Advokatai
- Ernestas Bušmovičius
- Kategorijos
- 16.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. J. įgalioto atstovo advokato Ernesto Bušmovičiaus (toliau ir – pareiškėjas) atskirąjį skundą administracinio nusižengimo byloje dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir savivaldybės administracija) 2025 m. vasario 24 d. nepradėti administracinio nusižengimo teisenos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. 2024 m. birželio 28 d. pareiškėjas pateikė skundą Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui Gžegožui Jurgo dėl M. R. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 359 straipsnio 1 dalį dėl savavališkai statomo statinio naudojimo ne pagal paskirtį. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2024 m. spalio 8 d. rašte Nr. S-(5.17E)-377 „Dėl skundo nagrinėjimo“, adresuotame pareiškėjui, nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 dalimi bei remiantis 2024 m. spalio 7 d. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimo aktu, gyvenamasis namas yra naudojamas pagal paskirtį ir jame yra nuolat gyvenama, statinys yra geros būklės, prižiūrimas. Rašte taip pat nurodyta, kad savivaldybė neturi įgaliojimų skirti nuobaudą už neteisėtą statybą, negali vertinti ir pastato teisėtumo, tokius įgaliojimus turi tik Lietuvos Respublikos statybos inspekcija.
2. Nesutikdamas su Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2024 m. spalio 8 d. raštu Nr. S-(5.17E)-377 „Dėl skundo nagrinėjimo“ pareiškėjas jį skundė Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, motyvuojant tuo, kad apylinkės teismui gali būti skundžiami ne bet kokie institucijų priimti sprendimai, bet tik ANK numatyta tvarka priimti nutarimai, o šiuo atveju savivaldybės administracijos raštą buvo galima skųsti Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
4. Nesutikdamas su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi pareiškėjas ją skundė Vilniaus apygardos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartimi pareiškėjo atskirasis skundas tenkintas, nutarta panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – grąžinti bylą Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai procesiniam sprendimui – nutarimui priimti.
6. 2025 m. vasario 24 d. Šalčininkų rajono savivaldybės administracija nutarimu atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.
7. Nesutikdamas su Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2025 m. vasario 24 d. nutarimu, pareiškėjas jį skundė Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, motyvuojant tuo, kad pareiškėjo atstovaujama J. J. nelaikytina asmeniu, turinčiu teisę paduoti skundą dėl nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo teisenos.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Nesutikdamas su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi, pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašo šią nutartį panaikinti.
9.1. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai susiaurino nepilnamečio vaiko motinos kaip įstatyminės atstovės procesines teises administracinio nusižengimo byloje, nepagrįstai prilygindamas ją tik pranešėjai ir atimdamas teisę skųsti procesinius sprendimus vaiko interesais. Pagal ANK 621 straipsnio 2 dalį teisę apskųsti nutarimą turi nukentėjusysis, jo atstovas. Tėvai yra savo nepilnamečių vaikų įstatyminiai atstovai, todėl jie turi teisę ir pareigą atstovauti savo vaikų interesams visose teisinėse procedūrose, įskaitant administracines bylas. Šis statusas suteikia pagrindą ne tik teikti paaiškinimus, bet ir skųsti teismų ar kitų institucijų procesinius sprendimus, jei jie gali turėti poveikį vaiko teisėms ar teisėtiems interesams. Teikdama skundus bei kitus procesinius dokumentus vaiko vardu motina neprivalo papildomai įrodinėti, kad pati asmeniškai patyrė žalą. Šioje byloje nustatytos akivaizdžios aplinkybės, jog vaiko tėvas savavališkai pastatytame ūkio paskirties pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai apgyvendino mažametį vaiką, todėl pastatas yra naudojamas ne pagal paskirtį, t. y. kaip gyvenamasis namas. Motina, kaip įstatyminė vaiko atstovė, turi teisę ginčyti tokį galimą jo interesų pažeidimą, laikyti ją vien „pranešėja“ yra teisiškai nepagrįsta. Teismas, palikdamas skundą nenagrinėtą vien dėl tariamai netinkamo procesinio statuso, pažeidė pareiškėjos ir jos nepilnamečio vaiko teisę į veiksmingą teisinę gynybą.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Teismas, spręsdamas dėl skundo palikimo nenagrinėtu, bylos nutraukimo ar kitų procesinių sprendimų, neturi apsiriboti formaliu proceso dalyvių statuso vertinimu, kai kyla grėsmė vaiko gerovei ar teisėms. Procesinės teisės (skundo padavimo teisės) ribojimas vien dėl to, kad nėra įvardinta konkreti padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, neturi tapti kliūtimi užtikrinti veiksmingą vaiko interesų apsaugą. Kai teisenos nutraukimas susijęs su galimu vaiko teisių pažeidimu ar viešojo intereso aspektais, reikalavimas detalizuoti konkrečią žalą nėra būtinas ir netgi prieštarauja vaiko teisių apsaugos principams. Motina gali ir turi teisę ginčyti sprendimus, kurie gali pažeisti jos vaiko teises, net jeigu vaikas dar nėra oficialiai pripažintas nukentėjusiuoju, ypač tais atvejais, kai yra pagrįstų duomenų, jog vaikas gyvena netinkamomis, nesaugiomis ar neteisėtomis sąlygomis, viešasis interesas – užtikrinti vaikui tinkamą aplinką ir teisėtą buvimo vietą – tokiais atvejais tampa lemiamu veiksniu. Reikalavimas pagrįsti „žalą“ siaurąja prasme tokio pobūdžio bylose neatitinka nei vaiko teisių apsaugos principų, nei proporcingumo, nei teisingumo.
9.3. ANK numato proceso dalyvių teises, tarp jų – teisę pateikti paaiškinimus. Ši teisė reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, turi galimybę raštu ar žodžiu išdėstyti aplinkybes, pagrindžiančias jo poziciją dėl žalos buvimo ir jos pobūdžio. Jeigu administracinio proceso metu institucijai kyla neaiškumų dėl asmens procesinės padėties, t. y. ar jis yra nukentėjusysis, pranešėjas ar suinteresuotas asmuo, tokia situacija nėra kliūtis tolesniam procesui ir gali būti išsprendžiama asmeniui pateikus paaiškinimą, kuriame nurodyta, kokią fizinę, turtinę ar neturtinę žalą patyrė jis ar jo atstovaujamas asmuo arba kokie viešieji ar vaikų interesai yra pažeidžiami.
9.4. Skundžiama teismo nutartis pažeidžia administracinio proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principus, kurie yra esminiai teisės į veiksmingą gynybą bei proceso efektyvumą aspektai. Vietoje to, kad teismas iš esmės įvertintų bylos faktines aplinkybes ir priimtų sprendimą dėl galimo administracinio nusižengimo, buvo pasirinkta nutraukti procesą remiantis tariamai netinkamu pareiškėjos procesiniu statusu. Tokiu būdu teismas ne tik nepriėmė realaus sprendimo dėl vaiko teisių galimo pažeidimo, bet ir dirbtinai vilkina situacijos sprendimą. Dėl tokio formalizmo pareiškėjai dar kartą teks inicijuoti procesą, t.y. pakartotinai teikti pareiškimą/skundą dėl tų pačių aplinkybių. Tai reiškia ne tik papildomą procesinę ir emocinę naštą pačiai pareiškėjai, bet ir bereikalingą viešųjų išteklių eikvojimą. Pažymėtina, kad skundas dėl galimo administracinio nusižengimo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai buvo pateiktas dar 2024 m. birželio 28 d., tačiau atsakingos institucijos iki šiol nesiėmė realių veiksmų, leidžiančių priimti sprendimą dėl galimos atsakomybės taikymo. Tokiu būdu administracinį nusižengimą galimai padariusiam asmeniui sudaromos prielaidos išvengti atsakomybės vien dėl proceso vilkinimo, o tai visiškai neatitinka ANK 1 straipsnyje įtvirtintų proceso tikslų.
9.5. Teismas nurodė, kad vaiko motina gali ginti vaiko teises kreipdamasi į vaiko teisių apsaugos tarnybą, tačiau toks požiūris yra nepagrįstai siauras ir nepašalina būtinybės spręsti administracinės atsakomybės klausimo pagal ANK nuostatas. Vaiko teisių apsaugos tarnyba pagal savo kompetenciją užtikrina vaiko saugumą ir priima sprendimus dėl vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos, tačiau tai yra socialinė apsauga, o ne teisinės atsakomybės priemonė. Administracinė atsakomybė – savarankiška teisinės atsakomybės rūšis, kurios paskirtis yra įvertinti ir užkardyti visuomenei žalingus teisės pažeidimus, įskaitant tuos, kurie padaromi prieš vaiką ar jo teisėtus interesus. Faktas, kad vaikas yra apgyvendintas nesaugioje aplinkoje, ne tik neišeliminuoja galimo administracinio nusižengimo buvimo, bet priešingai, gali būti netiesioginis įrodymas, jog buvo atlikti veiksmai, turintys teisinę reikšmę kvalifikuojant M. R. veiksmus kaip administracinį pažeidimą. Juo labiau, kad pastarasis ne tik neneigia, bet prisipažįsta padaręs ANK 359 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Skirtingai nei nurodo pirmos instancijos teismas, motinos, kaip įstatyminės vaiko atstovės, teisė ir pareiga yra ne tik inicijuoti socialinės apsaugos priemones per tarnybas, bet ir ginti vaiko interesus teisiniu būdu – per administracinį procesą. Tokių pažeidimų ignoravimas ar jų nevertinimas teisme, tikintis, kad situaciją „išspręs“ tik vaiko teisių apsaugos institucijos, paneigia prevencinę administracinės teisės funkciją ir sudaro prielaidas sisteminei nebaudžiamumo praktikai panašiose situacijose.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apygardos teismo argumentai ir išvados
11. Pareiškėjo J. J. įgalioto atstovo advokato Ernesto Bušmovičiaus atskirasis skundas netenkinamas.
12. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, skundu ir atsiliepimu į jį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, sprendimas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą dėl savivaldybės administracijos nutarimo priimtas surinkus pakankamai reikšmingų duomenų bei įsitikinus, kad egzistuoja ANK 626 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas atsisakymo priimti skundą pagrindas. Apygardos teismas, pritardamas skundžiamoje nutartyje išdėstytiems sprendimo motyvams, išsamiai jų neanalizuoja ir nebekartoja, tik atsako į esminius skundo argumentus.
13. Ne teismo tvarka priimtų nutarimų apskundimo tvarka reglamentuota ANK 622 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje atsisakymo priimti apylinkės teisme pagrindai: 1) kai skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jo paduoti; 2) skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba prašymas atnaujinti nustatytą skundo padavimo terminą nebuvo patenkintas. Nagrinėjamu atveju Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl savivaldybės administracijos 2025 m. vasario 24 d. nutarimo dėl to, jog skundą padavė asmuo, neturintis teisės jo paduoti.
14. ANK 621 straipsnyje, reglamentuojančiame teisę apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje, nurodyta, kad ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat ANK 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o ANK 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus ANK 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. ANK 621 straipsnio nuostata yra imperatyvi.
15. Nagrinėjamu atveju skundą dėl savivaldybės administracijos nutarimo padavė J. J. įgaliotas atstovas. Nei J. J., nei vaikas, kuriam ji, kaip nurodoma atskirajame skunde, yra atstovė pagal įstatymą, nagrinėjamoje byloje nėra asmenys, dėl kurių priimtas savivaldybės administracijos nutarimas, ji ir jos vaikas taip pat nepripažinti nukentėjusiaisiais. Pareiškėjas 2024 m. birželio 28 d. skunde savivaldybės administracijai nurodo: „Šiuo skundu Šalčininkų rajono savivaldybės administracija yra informuojama, kad neteisėtai pastatytas pagalbinio ūkio paskirties pastatas su priestatu pagal savo požymius ir techninius parametrus vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 2 lentelės 2 punkto reikalavimas yra priskirtinas I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Pagalbinio ūkio paskirties pastatas, nepakeitus jo paskirties, negali būti naudojamas nei kaip gyvenamasis namas, nei kaip pastatas komercinei veiklai vykdyti“. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, kaip pagrįstai nustatė apylinkės teismas, šiuo atveju pareiškėjas, atstovaudamas J. J., tik pranešė institucijoms apie galimai daromus administracinius nusižengimus. Visgi skunde nepateikiama jokios informacijos, kad pareiškėjo atstovaujamam asmeniui ar kitam asmeniui administraciniu nusižengimu, dėl kurio pareiškėjas kreipėsi, galėtų būti padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, nepateikiama ir jokių tai patvirtinti galinčių objektyvių duomenų. Vien pranešimas apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, nesant jokių duomenų apie juo asmeniui galimai padarytą žalą, savaime nesuteikia nei J. J., nei jos vaikui jokio procesinio statuso, kurio pagrindu būtų galima apskųsti apylinkės teismui savivaldybės administracijos priimtus nutarimus.
16. Nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad reikalavimas apie galimai padarytą administracinį nusižengimą pranešusiam asmeniui nurodyti, kokią konkrečią žalą jis patyrė, tam, kad jis galėtų skųsti nutarimus priimtus tiriant šį administracinį nusižengimą, laikytinas formaliu. Kaip minėta, ANK 621 straipsnio nuostata – imperatyvi. Ja, be kita ko, siekiama, kad būtų įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai. Administracinio nusižengimo tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme negali būti tęsiami nepagrįstai, tokiu būdu sprendžiant tarp asmenų kilusius asmeninio pobūdžio konfliktus, nesusijusius su administracinių nusižengimų padarymu.
17. Kita vertus, ANK 359 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas įtvirtintas ANK XXI skyriuje, kuriame įtvirtinti administraciniai nusižengimai, susiję su būsto ūkiu, aplinkos tvarkymu ir statyba. Apygardos teismo vertinimu, ANK XXI skyriuje įtvirtintais administraciniais nusižengimais, inter alia (be kita ko) ANK 359 straipsnio 1 dalyje numatytu administraciniu nusižengimu, tiesiogiai nesikėsinama į vaiko gerovę ar jo interesus. Kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, klausimai, susiję su vaiko teisių ir interesų užtikrinimu, spręstini Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visus nutarčiai atsisakyti priimti skundą priimti reikšmingus duomenis ir tinkamai pritaikius įstatymą. Naikinti nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. balandžio 24 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir pareiškėjo J. J. įgalioto atstovo advokato Ernesto Bušmovičiaus atskirojo skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.