- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-19
- Bylos Nr.
- e2A-1561-601/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19271-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- A. N.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Medžio stilius“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2556-1070/2021 pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Medžio stilius“ dėl trūkumų šalinimo išlaidų ir nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. N. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Medžio stilius“ 1 620,36 Eur trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą, 300 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. gruodžio 31 d. šalys sudarė Rangos sutartį, pagal kurią ieškovas užsakė pagaminti ir įrengti U formos laiptus, sumontuoti palanges, o atsakovė įsipareigojo pagaminti ir įrengti laiptus, sumontuoti palanges per nustatytus terminus, atlikti numatytus darbus vadovaujantis normatyviniais statybos dokumentų reikalavimais. Atsakovė prisiėmė atsakomybę už darbų kokybę ir saugumą ir suteikė atliktiems darbams bei prekei 5 metų garantiją. Šalys suderino laiptų projektą elektroniniais laiškais. 2019 m. gegužės 9 d. atsakovė patvirtino, jog visi projekto pataisymai atlikti ir laiptai pradedami gaminti. Pagal sutarties šalių suderintą projektą laiptų pakopų aukštis turėjo būti vienodas – 161,84 mm. 2019 m. lapkričio 25 d. laiptų ir palangių įrengimas buvo užbaigtas. Pradėjęs naudoti laiptus ir palanges ieškovas pastebėjo, kad laiptų pakopų ir palangių tarpelių sandarinimo medžiaga pradėjo kristi iš tarpelių, atsirado girgždėjimas, šiuo metu daugelyje laiptų pakopų ir palangių medžiaga yra visiškai iškritusi, matomi plyšiai. Šie plyšiai sudaro neestetišką laiptų ir palangių vaizdą. Siekdamas tinkamai užfiksuoti laiptų ir palangių kokybės trūkumus ieškovas pasamdė ekspertą. Atliekant ekspertinį tyrimą, paaiškėjo, kad laiptai yra nekokybiški. Ekspertas nustatė, jog laiptai į namo antro aukštą yra neteisingai sukonstruoti. Maksimalus laiptų pakopos aukštis 2 aukštų butuose (gyvenamuosiuose namuose) gali būti 0,18 m. Pirma laiptų pakopa, lipant iš pirmo aukšto, yra daug didesnė (0,195 m), o paskutinioji pakopa, lipant iš pirmo aukšto į antrą aukštą yra mažesnė (0,152 m). Laiptai yra nesaugūs naudoti, neatitinka STR 2.0201:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nustatytų reikalavimų. Atsakovės sumontuotose palangėse matomi neužsandarinti tarpai. 2020 m. rugsėjo 29 d. ieškovas išsiuntė pretenziją atsakovei dėl kokybės trūkumų pašalinimo, tačiau 2020 m. spalio 6 d. atsakymu į pretenziją atsakovė atsisakė šalinti trūkumus. Iki ieškinio parengimo teisme trūkumai nebuvo pašalinti. 2020 m. lapkričio mėnesį ieškovas kreipėsi į kitą rangovą ir gavo laiptų bei palangių kokybės trūkumų šalinimo išlaidų sąmatą, pagal kurią laiptų ir palangių kokybės trūkumų šalinimas ieškovui kainuos 1 620,36 Eur. Ieškovas taip pat turėjo 300 Eur išlaidų ekspertinei išvadai parengti. Ši suma laikytina ieškovo nuostoliais, kuriuos jis patyrė dėl atsakovės kaltės.
Atsiliepimas
3. Ieškovo teigimu, atsakovės atsiliepime minima palangė, kurią demontavo ieškovas, nėra šio ginčo objektas, t. y. atsakovė įvardija kitą palangę, nesusijusią su šioje byloje pareikštais reikalavimais. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-8220-1107/2020, neturi įtakos šioje byloje nustatytinoms aplinkybėms, nes minėtoje byloje nebuvo vertinama 2020 m. rugsėjo 3 d. eksperto išvada. Atsakovės parengtas ir su ieškovu suderintas laiptų įrengimo projektas yra neatsiejama sutarties dalis, kurioje numatyta, kad laiptų aukštis turi būti vienodas. Atsakovė parengė laiptų projektą prieš tai atvykusi į ieškovo namus ir išmatavusi ieškovo namuose buvusius betoninius laiptus. Atsakovė neinformavo ieškovo apie tai, kad negalės pagaminti laiptų pagal projektą išlaikant vienodą pakopų aukštį, nesuteikė ieškovui informacijos, susijusios su projekto įgyvendinimo kliūtimis. Todėl laikytina, kad atsakovė prisiėmė visą galimą riziką dėl pagamintų medinių laiptų neatitikties šalių suderintam projektui. Ieškovas yra vartotojas, užsakęs laiptus ir palanges pas atsakovę/verslininkę savo asmeninių/šeimos poreikių tenkinimui. Todėl jis gina savo teises, vadovaudamasis vartojimą rangą reguliuojančiomis normomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.678 straipsnio 1 dalis). Ieškovui nebuvo pateikta informacija, kad mediniuose gaminiuose turi susidaryti tarpai, iškristi sandarinimo medžiaga, kad gali atsirasti laiptų girgždėjimas, ir tai nėra trūkumas. Ieškovo nuomone, taip yra rangos darbų trūkumai.
4. Atsakovė UAB „Medžio stilius“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo užsakyti darbai buvo baigti 2019 m. spalio 15 d., atsakovė informavo apie tai ieškovą 2019 m. lapkričio 7 d. išsiųsdama atliktų darbų aktą. Ieškovas pagal sudarytą sutartį savanoriškai sumokėjo 2000 Eur avansą, o likusi darbų atlikimo suma buvo priteista iš jo atsakovei Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-8220-1107/2020 priimtu sprendimu. Nurodytoje civilinėje byloje nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovas dėl neveikiančios apsaugos sistemos kreipėsi į UAB „Ervolitas“, kurios darbuotojai nuėmė atsakovės sumontuotą palangę bei tvarkė nukirstą apsaugos sistemos kabelį. Tai reiškia, kad ieškinio dalis dėl palangės montavimo defektų atsakovei reiškiama nepagrįstai. Palangę po to, kai ją sumontavo atsakovė, ieškovas demontavo ir vėl sumontavo savarankiškai, tuo tarpu pati palangė yra kokybiška. Atsakovė sumontavo laiptus ant ieškovo parengtų betoninių pagrindų pagal prie ieškinio pateiktą laiptų projektą. Visi atsakovės pagaminti laiptų elementai atitinka projektą ir sutarties sąlygas. Eksperto nustatyta faktinė aplinkybė dėl pirmosios ir paskutinės pakopos aukščių skirtumo atsirado dėl laiptų betoninio pagrindo aukščių skirtumo, o ne dėl apdailos detalės (medinės dalies). Atsakovė nėra už tai atsakinga. Be to, ieškovas visiškai nebendradarbiauja su atsakove. Darbai atlikti nenukrypstant nuo sutarties sąlygų, byloje nėra duomenų, kad darbų rezultato ieškovas negali naudoti pagal paskirtį. Atsakovė pagamino laiptų pakopas ir palangę iš medžio. Mediniai gaminiai turi savybę įgerti ir išgarinti drėgmę, dėl to keičiasi tūris, t. y. dėl natūralaus medžio savybių jiems išdžiūvus natūraliai susidaro tarpai, kurie nėra trūkumas. Tarpai tarp pakopų yra akivaizdūs ir egzistavo jau darbų perdavimo metu. Ieškovas nereiškė pretenzijų dėl to po darbų rezultato priėmimo. Juolab, kad ir sutartyje yra pastaba, kad medis yra natūralus produktas ir galimi spalvos, faktūros, išvaizdos skirtumai. Anot atsakovės, ieškovas neįrodė, kad laiptų medinės dalys įrengtos ne pagal projektą. Visos laiptų pakopos yra vienodo aukščio, tačiau ieškovas, įrengdamas pirmo ir antro aukšto grindis sutaupė betono, įrengdamas per mažą jo sluoksnį. Todėl pirmojo aukšto grindų aukštis yra mažesnis nei projektinis. Dėl to pirma pakopa yra aukščiau nuo grindų, o antrojo aukšto grindų aukštis yra mažesnis. Dėl to paskutinės pakopos aukštis iki ieškovo įsirengtų grindų paviršiaus yra mažesnis. Atsakovė nekonstravo laiptų, nesitarė su ieškovu dėl laiptų sukonstravimo, o tarėsi tik dėl jau sukonstruotų betoninių laiptų medinių dalių gamybos ir montavimo. Pakeitus pirmosios medinės pakopos aukštį pirmojo aukšto grindų atžvilgiu neišvengiamai pasikeis aukštis tarp pirmos ir antros pakopos, o pakėlus viršutinę pakopą neišvengiamai pasikeis atstumai tarp priešpaskutinės pakopos ir viršutinės pakopos bei viršutinė pakopa iškils virš antrojo aukšto grindų. Atitinkamai bus pakeisti projektiniai pakopų medinių dalių storiai. Ne atsakovė, kuri sumontavo laiptų apdailos detales, o grindis ir laiptų betoninius pagrindus konstravę ir įrenginėję asmenys turėjo informuoti ieškovą apie galbūt netinkamą įrengimo aukštį. Byloje nėra įrodymų, kad dėl laiptų pirmosios ir paskutinės pakopų aukščio skirtumų kalta atsakovė.
5. Atsakovės įsitikinimu, šioje byloje nėra pagrindo taikyti vartojimo teisės normas, nes ieškovo nurodytos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) yra įsikūrusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovauja ieškovas. Todėl ieškovo supratimas apie rangą yra kur kas platesnis, nei vidutinio vartotojo. Be to, pagal CK 6.228³ straipsnį, vartojimo teisės normos netaikomos statybos rangos sutartims dėl naujo statinio statybos ar statinio rekonstrukcijos. Atsakovė įrenginėjo laiptus ir palanges naujame pastate, t. y. atliko vieną iš naujos statybos rangos darbų. Analogiškoje byloje Kauno apygardos teismas buveinės registravimą name ir naują statybą vertino kaip negalėjimą taikyti vartojimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas (civilinė byla Nr. 2A-11-480/2017). Ieškovas neįrodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-8220-1107/2020 buvo pasisakyta dėl kitos nei šioje byloje nurodoma palangės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas sprendė, kad kvalifikuojant šalių teisinius santykius, negali būti taikomas CK 6.228³ straipsnio 2 dalies 5 punktas, kadangi atsakovės atlikti darbai negali būti vertinami kaip naujo statinio statyba – nei palangės, nei laiptai nėra statinys (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalis). Be to, pati atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog vykdė iš esmės namo apdailos darbus. Kita vertus, byloje nustatęs, kad ieškovas užsakė statybos darbus, atliktinus jo ir jo šeimos gyvenamojoje patalpoje, teismas sprendė, kad ginčo santykiams turi būti taikomos vartojimo rangą reguliuojančios nuostatos (CK 6.672 straipsnio 1 dalis).
8. Teismas pripažino Rangos sutarties 3.2.1 punkto pažeidimą dėl to, kad atsakovė nukrypo nuo medinių laiptų projekto įrengimo sąlygų (pagal projektą visos atsakovės įrengtinų medinių laiptų pakopos turi būti vienodo aukščio). Ir, nors tas nukrypimas buvo sąlygotas to, kad ieškovo gyvenamajame name netinkamai buvo sukonstruoti laiptai, tai, anot teismo, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė atliko laiptų įrengimo darbus kokybiškai ir pagal projektą. Taigi, byloje nesant duomenų, kad atsakovė informavo ieškovą apie tai, jog medinių laiptų pirma ir paskutinė pakopa taip ir liks skirtingo aukščio, teismas padarė išvadą, kad atsakovė įrengė medinius laiptus su trūkumais (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). Be to, teismo vertinimu, atsakovės darbų trūkumą patvirtina ir tai, kad pirmos laiptų pakopos aukštis (0,195 m) viršija normatyvinių teisės aktų reikalavimus dėl maksimalaus pakopos aukščio (0,18 m) (STR 2.0201:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 198 punktas). Tačiau, anot teismo, ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad po 2019 m. lapkričio 25 d. atsakovės įrengtose palangėse taip pat buvo tarpai dėl iškritusios sandarinimo medžiagos (Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendime Nr. e2-8220-1107/2020 nustatyta, kad A. N. buvo pripažinęs faktinę aplinkybę, jog atsakovė taisė darbų trūkumus iki 2019 m. lapkričio 25 d.), todėl teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovės įrengtose palangėse po 2019 m. lapkričio 25 d. atsirado naujų atsakovės darbų trūkumų.
9. Teismas konstatavo, kad ieškovas turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės jo dar neturėtų, tačiau teismo sprendime konstatuotų atsakovės darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą. Kita vertus, šiame kontekste teismas laikė reikšmingomis aplinkybėmis tai, kad ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl medinių laiptų trūkumų neatlygintinio pašalinimo 2020 m. rugsėjo 29 d. pretenzija, t. y. po to, kai buvo priimtas Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimas, konstatuojantis, jog UAB „Medžio stilius“ pagrįstai reikalauja iš A. N. skolos už atliktus darbus. 2020 m. rugsėjo 28 d. teismo sprendimas nebuvo skundžiamas apeliacine tvarka, jis yra įsiteisėjęs, todėl darytina išvada, kad A. N. sutiko su juo. Po 2020 m. rugsėjo 28 d. teismo sprendimo ieškovas pasirinko savo teisių gynimo būdą pagal Rangos sutarties sąlygas – pareikalavo pašalinti atsakovės darbų trūkumus per 60 dienų neatlygintinai. Buvus tokioms aplinkybėms, atsakovė turėjo teisę sustabdyti savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą, tarp jų – ir galimų trūkumų šalinimo darbus, iki tol, kol A. N. įvykdys priešpriešinę prievolę atsiskaityti už jo užsakytus ir atsakovės atliktus darbus (CK 6.661 straipsnio 1 dalis). Ieškovui atsiskaičius su atsakove pagal 2020 m. rugsėjo 28 d. priimtą teismo sprendimą, atsakovė siekė atnaujinti savo prievolių pagal Rangos sutartį vykdymą, paaiškindama ieškovui, kad prieš tai jai būtina apžiūrėti laiptus. Ieškovas kategoriškai atsisakė įleisti atsakovės darbuotojus į namus bei nesudarė sąlygų atsakovei įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Teismas tokį ieškovo elgesį vertino kaip atsisakymą bendradarbiauti su atsakove, nesant teisinio pagrindo. Dėl to teismas, vadovaudamasis CK 6.691 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad ieškovas prarado teisę į nuostolių atlyginimą.
10. Teismas, atmetęs pagrindinį ieškinio reikalavimą, atmetė ir išvestinius reikalavimus dėl 300 Eur nuostolių atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovas A. N., atstovaujamas advokato D. P., Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.691 straipsnio 1 dalį bei pažeidė protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, kadangi nors ir nustatė, kad ieškovas yra vartotojas (silpnesnioji šalis), o atsakovė yra verslininkė, pažeidusi šalių Rangos sutartį, galiausiai atmetė ieškovo ieškinį, remdamasis vienintelio šalių telefoninio pokalbio turiniu, nevertindamas šalių santykių ir bendradarbiavimo istorijos. Apelianto įsitikinimu, būtent atsakovė, o ne ieškovas, pažeidė bendradarbiavimo pareigą, nes neveikė taip, kaip turėjo veikti, siekdama pašalinti nustatytus trūkumus. Priešingai, iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad atsakovė nesutiko su trūkumais ir neketino jų šalinti;
11.2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė esmines įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, o būtent: nesirėmė taisykle, jog įrodymai turi būti vertinami tiriant jų visetą, o ne atsietai, todėl sprendimą priėmė remdamasis vieno telefoninio skambučio turiniu. Be to, teismas visiškai nepagrįstai nustatė, jog ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, jog ginčo palangėse buvo nustatyti rangos darbų trūkumai – tarpai. Anot apelianto, ginčo palangių trūkumus ir jų egzistavimą dar 2020 m. rugsėjo mėnesį, patvirtina ta pati 2020 m. rugsėjo 3 d. eksperto pažyma, kuria ieškovas įrodinėja ginčo laiptų trūkumus; ekspertinio akto pabaigoje matyti nuotraukos ir eksperto komentarai apie palangėse esančius neužsandarintus tarpus.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Medžio stilius“, atstovaujama advokato G. D., apeliacinės instancijos teismo prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo A. N. atsakovei UAB „Medžio stilius“ apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 726 Eur advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Nors pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir be pagrindo taikė vartojimo teisines normas, tačiau iš esmės priėmė teisingą sprendimą atsakovės atžvilgiu, dėl ko atsakovė neskundė teismo sprendimo. Tačiau apeliacinės instancijos tikrinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsakovė atkreipia dėmesį, kad šioje byloje netaikytinos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, kadangi atsakovė rangovui įrenginėjo laiptus ir palanges naujame pastate, t. y. atliko vieną iš naujos statybos rangos darbų. Tuo tarpu CK 6.228³ straipsnis nustato, kad vartojimo teisės normos netaikomos statybos rangos sutartims dėl naujo statinio statybos ar statinio rekonstrukcijos;
12.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime ignoravo tris esmines faktines aplinkybes, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog darbai atlikti nekokybiškai: (1) laiptų apdailos detales atsakovė sumontavo ant ieškovo įrengto betoninių laiptų pagrindo, nuo kurio ir priklauso apdailos detalių parametrai, kurie šiuo atveju, be kita ko, atitinka projekte numatytus matmenis; (2) pirmosios ir paskutinės pakopos aukščiai yra pamatuoti pirmojo aukšto ir antrojo aukšto grindų atžvilgiu, t. y. pakopų aukščiai pamatuoti nuo grindų paviršiaus, tačiau tarp pakopų atstumas (pakopų aukštis) atitinka projektą ir yra vienodas. O tai reiškia, kad ieškovas per žemai sumontavo pirmojo ir antrojo aukšto grindis, o taip atsitikti galėjo dėl kelių nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių: arba ieškovas nesilaikė projektinių sprendinių ir išliejo per ploną betono sluoksnį ant pirmojo ir antrojo aukšto grindų, arba ieškovas pakeitė sprendimą dėl grindų dangos, (jo pasirinkta ir įrengta grindų danga yra per plona), arba konstruojant ir montuojant betoninius laiptus padaryta klaida ir jie sumontuoti per aukštai, dėl ko pirmoji pakopa tapo aukštesne, o paskutinė žemesne grindų atžvilgiu; (3) eksperto pažymoje nurodyta, kad laiptai yra blogai sukonstruoti, tačiau atsakovė neatliko laiptų konstravimo, nes laiptai prieš ant jų sumontuojant medines detales, jau buvo sukonstruoti. Taigi, kadangi atsakovė laiptų nekonstravo, o laiptų pakopas sumontavo tuomet, kai jau grindis ieškovas buvo įsirengęs, atsakovė negalėjo pakeisti grindų lygio taip, kad paskutinė ir pirmoji pakopa būtų lygios, t. y. pakelti pirmojo ir antrojo aukšto grindis arba nuleisti betonines laiptų konstrukcijas.
Žemesnės instancijos teismas
12.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą, todėl pagrįstai taikė CK 6.691 straipsnio 1 dalies nuostatas. Iš byloje esančios ieškovo pretenzijos ir 2020 m. lapkričio 25 d. telefoninio pokalbio turiniu akivaizdu, kad ieškovas raštu pareikalavo pašalinti trūkumus ir neleido atsakovei vykdyti sutartinių įsipareigojimų bei pateikė ieškinį motyvuodamas tuo, kad atsakovė nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų;
12.4. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl palangių trūkumų, kadangi civilinėje byloje Nr. e2-8220-1107/2020 nustatytas prejudicinis faktas, kad ieškovas dėl neveikiančios apsaugos sistemos kreipėsi į UAB „Ervoltas“, kurios darbuotojai nuėmė UAB „Medžio stilius“ sumontuotą palangę bei tvarkė nukirstą apsaugos sistemos kabelį. Tai reiškia, kad ieškovas reiškia nepagrįstas pretenzijas atsakovei dėl palangės montavimo defektų, kadangi palangę po to, kai ją sumontavo atsakovė, ieškovas demontavo ir vėl sumontavo savarankiškai. Ir, nors dublike ieškovas nurodė, kad ieškinys pareikštas dėl „kitos“ palangės, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų ir iki šiol nėra aišku dėl kokios palangės ieškovas pareiškė ieškinį, o atsakovė to nustatyti negali, nes nėra įleidžiama į objektą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
14. Vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą sprendimą ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Faktinės bylos aplinkybės
15. Nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 31 d. apeliantas (ieškovas) ir atsakovė (rangovė) sudarė Rangos sutartį Nr. K-02589 (toliau – Sutartis), kurioje kaip sutarties objektas nurodytas laiptų U montavimas ant betono, palangių montavimas (Sutarties 1 punktas). Sutarties objekto kaina – 4313,35 Eur su PVM (Sutarties 4.1 punktas). Atsakovė įsipareigojo visus šioje Sutartyje numatytus darbus atlikti vadovaudamasi normatyviniais statybos dokumentų reikalavimais, šia Sutartimi bei jos priedais (Sutarties 3.2.1 punktas); užbaigti visus darbus, juos perduoti užsakovui pasirašant Darbų perdavimo-priėmimo aktą (Sutarties 3.2.8 punktas). Sutarties 5.2 punkte numatyta, kad atsakovė atsako už savo naudojamų medžiagų kokybę bei už tuos ieškovo perduotų medžiagų trūkumus, kuriuos buvo galima pastebėti jų perdavimo metu ir apie kuriuos neinformavo ieškovo. Sutarties 7.2 punktu atsakovės atliktiems darbams ir parduotai prekei suteikta 5 metų garantija. Pagal šalių suderintą laiptų projektą, įrengtų ant betono laiptų pakopos aukštis turi būti 161,84 mm; pakopos storis – 38,00 mm, priešpakopio storis – 20 mm.
16. 2020 m. rugpjūčio 25 d. apeliantas pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, kad pagal sutartį įrengti gaminiai deformavosi, tarp jų atsirado 2-5 mm plyšiai, tam tikrose gaminių vietose naudota sandarinimo medžiaga deformavosi, išlindo iš sandarintų tarpų. Įrengti gaminiai (laiptai, palangės) nestabilūs, liečiant skleidžia nemalonius garsus – girgžda, traška. Tam tikrų gaminių paviršius skirtingos faktūros, tai nulemta UAB „Medžio stilius“ meistrų veiksmų. Ieškovas pareikalavo pašalinti įrengtų gaminių trūkumus per garantinėse sąlygose nurodytą laiką. Atsakovas nereagavo į šią pretenziją.
17. Apeliantas kreipėsi į ekspertą V. Š., kuris 2020 m. rugsėjo 3 d. pažymoje nurodė, kad jam nuvykus į ieškovo namus (duomenys neskelbtini), jis nustatė laiptų į namo II aukštą sukonstravimo broką: maksimalus laiptų pakopos aukštis 2 aukštų butuose (gyvenamuosiuose namuose) galimas 0,18 m pagal reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“. Nustatyta, kad pirma pakopa lipant iš I aukšto yra daug didesnė, t. y. 0,195 m. Nustatyta, kad paskutinioji pakopa lipant iš I aukšto į II aukštą yra mažesnė, t. y. 0,152 cm. Pažymoje nurodyta, kad laiptų pakopos per visą laiptų maršą privalo būti vienodo aukščio. Negalima konstruoti laiptų taip, kad visos pakopos turėtų po 16 cm, o pirmoji ar paskutinioji būtų 19 cm ar 15 cm aukščio. Tai – viena esminių saugumo sąlygų. Norint teisingai sukonstruoti laiptus, būtina labai tiksliai pažymėti laiptų pradžioje viename aukšte ir laiptų pabaigoje kitame aukšte ant sienos planuojamų įrengti grindų lygius. Šiuo atveju nusižengta reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimams. Pažeista pagrindinė žmonių saugumo sąlyga. Laiptai privalo būti saugūs, todėl laiptus, adresu (duomenys neskelbtini) būtina perkonstruoti pagal esminius saugumo reikalavimus. Sumontuotuose gaminiuose – laiptų pakopose – aptikti matomi, neužsandarinti tarpai. Taip pat ekspertas nurodė, kad sumontuotose palangėse aptikti matomi, neužsandarinti tarpai (6 paveikslėlis).
18. 2020 m. rugsėjo 29 d. pretenzija apelianto atstovas kreipėsi į atsakovę, nurodydamas pirmiau minėtoje pažymoje nurodytus trūkumus. Pretenzijoje buvo prašoma pašalinti laiptų trūkumus per 60 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos neatlygintinai. 2020 m. spalio 6 d. atsakymu atsakovė pranešė, kad laiptai buvo sumontuoti ant ieškovo parengtų pagrindų, atsakovė nekonstravo laiptų, todėl pakopų aukščiai skiriasi dėl neteisingai įrengtų pagrindų. Atsakovė nurodė, kad apeliantui nesumokėjus už jos darbus, ji sustabdo savo įsipareigojimų vykdymą iki tol, kol apeliantas sumokės už atsakovės atliktus darbus.
19. 2020 m. lapkričio 25 d. telefoninio pokalbio tarp apelianto ir atsakovės pardavimų vadybininko M. T. stenogramos (atsiliepimo priedas) nustatyta, kad atsakovės vadybininkas siekė susitarti su ieškovu dėl laiptų sutvarkymo. Atsakovės vadybininkas nurodė, kad, ieškovui sumokėjus skolą, atsakovė siekia sutvarkyti laiptus pagal pateiktą pretenziją. Apeliantas kategoriškai atsisakė įleisti atsakovės darbuotojus į savo namus, nurodydamas, jog kreipsis į kitus meistrus dėl trūkumų pašalinimo bei pateiks ieškinį.
20. Apeliantas pateikė į bylą UAB „Bevel“ komercinį pasiūlymą dėl bendrastatybinių darbų jo name (duomenys neskelbtini), atlikimo, kuriame nurodyti tokie darbai, medžiagos ir kt. išlaidos: 1) užsidengimas, paruošiamieji darbai 40 Eur be PVM, 2) plėvelės, lipnios juostos, popierius – 30 Eur, 3) laiptų ir palangės sutrukimų glaistymas – 160 Eur, 4) glaisto kaina – 50 Eur, 5) laiptų ir palangės sutrukimų alyvavimas – 160 Eur, 6) alyvos kaina – 70 Eur, 7) pirmų pakopų perdarymas – 170 Eur, 8) medžiagų kaina – 100 Eur, 9) transportavimo, sandėliavimo, pakrovimo-iškrovimo išlaidos – 10 proc. nuo medžiagų vertės, t. y. 25 Eur, 10) linijinio personalo išlaidos – 10 proc., nuo darbo užmokesčio, t. y. 53 Eur; 11) socialinis draudimas (31 proc.) – 180,73 Eur, 12) pridėtinės išlaidos 35 proc. nuo darbo užmokesčio 174,90 Eur, 13) kuras 50 Eur,14) pelnas (4,5 proc.) – 55,51 Eur, 15) pridėtinės vertės mokestis – 281,22 Eur. Viso paskaičiuota trūkumų šalinimo sąmata yra 1620,36 Eur, kuria apeliantas prašo priteisti iš atsakovės.
Dėl ginčo esmės
21. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo teisiniams santykiams turi būti taikomos ir vartojimo rangą reguliuojančios nuostatos (CK 6.672 straipsnio 1 dalis).
22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo ginčo teisinių santykių kvalifikacija. CK 6.672 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ir sudarantis sutartis.
23. Nagrinėjamu atveju apeliantas Sutartį su atsakove sudarė kaip fizinis asmuo dėl statomo gyvenamojo namo vidaus apdailos darbų. Atsakovė sudarydama sutartį ir vykdydama sutartus darbus neabejotinai suprato (turėjo suprasti), kad užsakovas yra vartotojas, nes buvo statomas gyvenamasis namas, o ne komercinės patalpos, bei duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog sutartis sudaryta ne su vartotoju nebuvo ir nėra. Aplinkybė, kad apeliantas gyvenamąjį namą šiuo metu naudoja ir savo darbui (įregistruota apelianto įmonės buveinė), nepaneigia fakto, kad Sutartis sudaryta su vartotoju ir gyvenamasis namas buvo statomas apelianto šeimos poreikių tenkinimui.
24. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad CK 6.228³ straipsnio 2 dalies 5 punktas (statybos rangos sutartims dėl naujo statinio statybos ar statinio rekonstrukcijos netaikomos rangos sutartis reglamentuojančios nuostatos) nėra taikytinas ginčo atveju. Pažymėtina, kad minėtas punktas galėtų būti taikomas, jeigu būtų sudaryta statybos rangos sutartis dėl viso naujo statinio statybos su atsakove, bet ne dėl atskirų namo apdailos darbų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nei palangės, nei laiptai (jų medinės dalys, uždėtos ant jau sukonstruotų laiptų) nėra statiniai (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalis).
25. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovė nukrypo nuo projekto, įrengdama laiptus, nes nustatyta, kad medinių laiptų pirma ir paskutinė pakopa skirtingo aukščio (ne pagal projektą). Teismas pagrįstai nurodė, kad nors nukrypimas buvo sąlygotas to, kad apeliantės gyvenamajame name netinkamai buvo sukonstruoti laiptai, tai nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė atliko laiptų įrengimo darbus kokybiškai ir pagal projektą. Byloje nesant duomenų, kad atsakovė, kaip savo srities specialistė, informavo apeliantę apie tai, jog medinių laiptų pirma ir paskutinė pakopa taip ir liks skirtingo aukščio (aukščiai nesutaps su vidurinėmis pakopomis), darytina išvada, kad atsakovė įrengė medinius laiptus su trūkumais. Atsakovės darbų trūkumą patvirtina ir tai, kad pirmos laiptų pakopos aukštis (0,195 m) viršija normatyvinių teisės aktų reikalavimus dėl maksimalaus pakopos aukščio (0,18 m) (STR 2.0201:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 198 punktas).
26. Taigi, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs atsakovės atliktų darbų trūkumus, atmetė apeliantės ieškinį tuo pagrindu, kad ji nebendradarbiavo su atsakove (CK 6.691 straipsnio 1 dalis), t. y. telefoninio pokalbio metu atsisakė atsakovės darbuotojus įsileisti apžiūrėti darbų trūkumų, tuo užkirsdama galimybę trūkumus pašalinti.
27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės nustatytas nebendradarbiavimas (neleidimas atsakovei apžiūrėti darbų trūkumų ir jų ištaisyti) nėra pakankamas pagrindas ieškinį atmesti. CK 6.691 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą“.
28. Dėl sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos turinio kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai universalus prievolių teisės principas, reikalaujantis, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Bendradarbiavimo pareiga, sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo kitai sutarties šaliai, reikšminga įvertinant tai, ar nuostolių patyrusi šalis neprisidėjo savo veiksmais ar neveikimu prie jų atsiradimo ir (ar) padidėjimo, o nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas konstatuoti jo kaltę, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014).
29. Nagrinėjamu atveju apeliantas atsisakė atsakovės darbuotojus įsileisti į gyvenamąjį namą apžiūrėti darbų trūkumus ir atsisakė atsakovės paslaugų ištaisant trūkumus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks apelianto elgesys (nebendradarbiavimas su atsakove) nėra priežastiniame ryšyje su atliktų darbų trūkumais ir iš to kilusiais nuostoliais, t. y. darbų trūkumai atsirado ne dėl to, kad apeliantas neleido jų apžiūrėti ir ištaisyti. Tai, kad apeliantas nesutiko su tuo, kad atsakovė šalintų savo darbų trūkumus, nepašalina darbų trūkumų buvimo fakto. Toks apeliantės elgesys turėtų būti įvertintas sprendžiant trūkumų išlaidų dydžio klausimą (t. y. ar tokiais veiksmais apeliantas nesiekia nuslėpti realų atliktų darbų trūkumų mąstą), bet ne pagrindas atmesti ieškinį.
30. CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad rangovui pažeidus vartojimo rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose. Rangovui neatlikus ar netinkamai atlikus vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas savo teises gali ginti vienu šių būdų: pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų; reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis); pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis (CK 6.680 straipsnis). CK 6.334 straipsnio normos, įtvirtinančios pirkėjo teises, vartojimo rangos santykiams taikytinos mutatis mutandis, t. y. su būtinais vartojimo rangos santykių specifikos – sutarties dalyko ir subjektinės sutarties šalių sudėties – lemtais pakeitimais. Pagal šias teisės normas, jei rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad: darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012).
31. Taigi, įstatymų nuostatos leidžia būtent apeliantui (užsakovui) pasirinkti savo teisių gynimo būdą, todėl apelianto atsisakymas leisti apžiūrėti atsakovei darbų trūkumus bei juos ištaisyti, vertintinas kaip vartotojo (apelianto) teisių gynimo būdo pasirinkimas, t. y. ne reikalavimas neatlygintinai pašalinti trūkumus, o reikalavimas atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.
32. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs atliktų darbų trūkumus, nepagrįstai sureikšmino apelianto telefoninį pokalbį su atsakovės atstovu (kurio metu apeliantas išreiškė nepasitikėjimą atsakovės darbų kokybe ir galimybe juos kokybiškai ištaisyti bei atsisakė atsakovės paslaugų) ir tuo pagrindu (dėl nebendradarbiavimo) ieškinį atmetė.
33. Pripažinus, kad ieškinys pirmosios instancijos teismo nurodytu pagrindu atmestas nepagrįstai, turėtų būti nustatyta, kokius darbų trūkumus padarė atsakovė, ar už juos atsakinga atsakovė ir kokia jų šalinimo kaina. Apeliacinės instancijos teismas, pagal byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, negali išnagrinėti bylos iš esmės, nes:
33.1. nėra išsiaiškintos ir neįvertintos aplinkybės susijusios su darbų trūkumais dėl palangių. Pirmiausia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime (31 punktas) nurodė, kad apeliantė nepateikė įrodymų, kad palangės įrengtos su trūkumais ir šioje dalyje ieškinį atmetė kaip neįrodytą, nors eksperto pažymoje nurodyta, jog sumontuotuose gaminiuose – palangėse – aptikti matomi, neužsandarinti tarpai (pažymos 5 psl., 6 paveikslėlis). Antra, visiškai neaiški apelianto pozicija dėl palangių kiekio, kurios įrengtos su trūkumais, t. y. vienur apeliantas nurodo, kad palangės įrengtos su trūkumais, kitur nurodo, kad palangė (vienaskaita) įrengta su trūkumais. Apeliaciniame skunde kalbama apie palanges, eksperto pažymoje nurodyta „palangėse“, nors pateikta tik viena nuotrauka, o pateiktoje sąmatoje (pagal kurią prašoma priteisti išlaidas) nurodyta „laiptų ir palangės sutrūkimų glaistymas“ „laiptų ir palangės sutrūkimų alyvavimas“. Taigi, apeliantas turėtų tikslinti ieškinio pagrindą, aiškiai nurodant, ar dėl vienos palangės yra ginčas, ar dėl visų palangių yra ginčas ir pateikti su tuo susijusius įrodymus. Jeigu ginčas yra dėl vienos palangės, apeliantas turėtų pateikti įrodymus, kad eksperto pažymoje nufotografuota yra ne ta palangė, kuri atsakovei ją įrengus buvo demontuota UAB „Ervoltas“ (kaip nurodo atsakovė);
33.2. pripažinus, kad neįrodyta, jog palangė įrengta su trūkumais, nėra galimybės nustatyti trūkumų šalinimo išlaidų dydžio, nes sąmatoje (pagal kurią prašoma priteisti išlaidas) nėra išskirta, kokia dalis trūkumų šalinimo išlaidų tenka dėl laiptų trūkumų, kokia dalis dėl palangės. Todėl apeliantas turėtų pateikti įrodymus (patikslinti), pagrindžiančius tiek palangių įrengimo trūkumų šalinimo išlaidas, tiek laiptų įrengimo trūkumų šalinimo išlaidas;
33.3. atmesdamas ieškinį ir nepriteisdamas trūkumų šalinimo išlaidų, pirmosios instancijos teismas nevertino, ar nėra abiejų šalių kaltės dėl netinkamo sutartinių santykių vykdymo (CK 6.259 straipsnis 1 dalis), kas galėtų lemti skolininko atsakomybės sumažinimą. Pažymėtina, kad šiuo atveju buvo du darbų objektai (laiptai ir palangės), todėl kas atsakingas, kokia apimtimi už atsiradusius darbų trūkumus turėtų būti įvertinta dėl kiekvieno objekto atskirai. Nustačius, jog tik dėl vieno objekto trūkumų yra atsakingos abi šalys, dėl ko priteistinos išlaidos galėtų būti mažintinos, vėl kiltų klausimas kaip jas paskaičiuoti, jeigu apelianto sąmatoje jos neišskirtos (pagal darbų objektus), kas tik patvirtina 33.2. punkte nurodytą būtinumą jas išskirti.
34. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės teisės normas (CK 6.691 straipsnis), tiek procesinės teisės normas (CPK 185 straipsnis), dėl ko liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
35. Skundžiamą teismo sprendimą panaikinus ir nusprendus, kad byla turi būti nagrinėjama iš naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini.
36. Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šį klausimą privalės išspręsti pirmosios instancijos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą (CPK 93 str.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti š naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.