- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-13
- Bylos Nr.
- 1-404-1118/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04820-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Žemgulienė
- Kaltinamasis
- T. T.
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Civilinis ieškovas
- D. M.
- Advokatai
- Modestas Švažas, Virginija Vainorienė
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
- 2.3.6.8Kiti su nuosprendžio priėmimu susiję klausimai
- 2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorei Editai Ročytei,
nukentėjusiojo A. M. atstovui pagal įstatymą ir civiliniam ieškovui D. M., nukentėjusiojo A. M. įgaliotai atstovei advokatei Virginijai Vainorienei,
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajone atstovei N. N.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsituokęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. T. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. vasario 13 d., apie 0.41 val., gyvenamajame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip penkis kartus skirtingu laiku, tyčia sudavė ranka ne mažiau kaip po du kartus per užpakalį, kartu gyvenančiam mažamečiui A. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), taip mušdamas sukėlė fizinį skausmą kartu gyvenančiam šeimos nariui – mažamečiui A. M..
Kaltinamasis T. T. teismo posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Parodė, kad su sugyventine M. D. gyveno kartu apie tris metus, gal truputį daugiau. Gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyveno jos du nepilnamečiai vaikai A. D. ir A. M., kuriuos jis mylėjo daugiau nei savo vaikus. Pripažįsta, kad sudavė A. M. per užpakalį, tačiau kiek kartų ir kada negali pasakyti, nes neprisimena. Neginčija, jog galėjo ranka suduoti jam penkis kartus skirtingu laiku, ne mažiau kaip po du kartus per užpakalį. Jis jam suduodavo už tai, kad jis mušdavo mažametį brolį A. D. M. D. buvo mačiusi kaip jis suduoda per užpakalį A. M. Kai pamatydavo M. D. tokius jo veiksmus, jie susipykdavo. Šiuo metu jis nebegyvena kartu nei su M. D., nei su jos nepilnamečiais vaikais. Jie išsiskyrė. Prisiima atsakomybę už padarytą veiką ir dėl to labai gailisi. Prašo teismo patvirtinti jo su nukentėjusiojo atstovu pagal įstatymą pasirašytą susitaikymo ir susitarimo dėl civilinės žalos atlyginimo protokolą bei jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nepilnamečio A. M. atstovu pagal įstatymą D. M. Taip pat prašo panaikinti jo atžvilgiu taikytas kardomąsias priemones nuo nuosprendžio priėmimo dienos, kadangi jis yra susiradęs darbą Norvegijoje ir nori kuo greičiau išvykti dirbti, kad galėtų greičiau atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą.
Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas, nukentėjusiojo atstovai ir prokurorė. Minėti asmenys pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme įrodymai nebuvo tiriami, apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo T. T. kaltė padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
nukentėjusiojo A. M. parodymais, duotais pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kad tėtis pakvietė mamos brolį D. gerti alų. Tėtis prisigėrė. Mama nieko nesakė, o tėtis pradėjo kalbėti. T. pradėjo mušti mamą M. Tėtis nustūmė mamą nuo kėdžių. T. T. su lazda mušė į ranką, buvo kraujo, suvyniojo ranką. Atvažiavo policininkai ir daktarai. Jis ėjo atsigerti ir į tualetą. Paskui ėjo su broliu pas močiutę, nes taip sakė mama. Močiutė vardu R. Brolis ėjo pas kitą močiutę, tokiu pat vardu – R. Kai pareidavo iš darželio, su mama žiūrėdavo televizorių. T. pajungdavo filmukų. Visada klauso mamos. Kai su broliu išdykauja, ateina mama ir su diržu jam ir broliui „deda į subinę“, daužė 1 kartą jam ir 1 broliui. Trenkė į subinę. Nieko nepajuto, neskaudėjo, pasijungė filmukus. Broliui skaudėjo, žino, nes A. jam taip sakė. Kai neklauso, tėtis T. mušasi – su ranka „dėjo į subinę“. Trenkė jam ir broliui. Stipriai, stipriai – labai skaudėjo. Trenkė 2 kartus. Kai tėtis jam trenkė, pasakė mamai, o mama tėčiui sakė, kad nebelystų. Tėtis mamos neklausė. Nebemušė, nes jie buvo geri. Į klausimą: Ar mama mušė tik su ranka? atsako: Su vyte. Buvo lauke, pasiėmė vytę ir skaudžiai dėjo. Dar su laidu. Jį davė mamos mama. Vytę pasiimdavo iš lauko. Pataikė į subinę – skaudėjo. Į klausimą: Ar tėtis T. mušė tik su ranka? atsakė: Nebenori ką sakyti. Į klausimą: Ar kas nors atsitiko ausytei? atsakė: Tėtis darė skaudžiai, buvo „popa“. Nežino kada taip nutiko (1 t., b. l. 77-79);
liudytojo A. D. parodymais, duotais pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kad į klausimą apie mamos vardą atsakė: D. M.. Į klausimą apie tėčio vardą atsakė: T. T. Namuose su mama žiūrėdavo Simpsonus, žaisdavo lego žaidimą. Su tėčiu namuose valgydavo, žaisdavo su mašinomis. Gyvena kartu su močiute, mama ir tėčiu. Turi brolį M. Su broliu žaisdavo lego, šokinėja – tėtis leidžia. Su tėčiu išdykauja, mama irgi žaidžia. Kai labai išdykauja su broliu, mama ir tėtis nieko nedaro. Jam nepatinka namuose rinkti šiukšles. A. suplėšė žurnalą ir jį kaltina. Mama jam liepia surinkti šiukšles. Kai mama yra pikta, sako baik. Kai neklauso, mama liepia baigti, surinkti šiukšles. Nežino ką daro mama, kai A. neklauso. Jis klauso. K. A. neklauso, T. irgi sako baigti, stato į kampą. Sako atsisėsk ir nieko nedaryk. Jis visada klauso tėčio T. Į klausimą: Ar mama kada nors mušė brolį A.? atsakė: Taip (parodo į koją), daugiau su niekuo. Tėtis nemušė A. Į klausimą: Ar tėtis T. yra pešęs A. už plaukų? atsakė: Ne. Į klausimą: Ar tėtis T. yra mušęs A. su pagaliuku, lazda? atsakė: Ne. Į klausimą: Ar tave mama M. yra mušusi? Ar tėtis yra mušęs? atsakė: Ne. Į klausimą: Ar tau kas nors sakė, ką čia reikės kalbėti? atsakė: Ne. Į klausimą: Ar tėtis T. yra padaręs ką nors, kad tau skaudėtų? atsakė: Ne. Į klausimą: Ar mama yra padariusi ką nors, kad tau skaudėtų? atsakė: Ne. Į klausimą: Ar tave mama kada nors mušė per „subinę“ su vyte? atsakė: Ne. Į klausimą: O brolį ar mušė? atsakė: Ne. Į klausimą: Ar tave tėtis kada nors mušė per „subinę“ su vyte? atsakė: Ne. Į klausimą: O brolį mušė? atsakė: Ne. Į klausimą: Su kuo čia atėjai? atsakė: Su močiute, mama ir tėčiu. Į klausimą: Apie ką kalbėjote ateidami? atsakė: Nieko. Sakė ateiti ir žiūrėti į televizorių. Šiandien ėjo valgyti, valgė namuose. Su tėčiu kalbėjo apie stebuklą. Į klausimą: Ar mama ir tėtis pažadėjo ką nors nupirkti? atsakė: čiulpinį, nes aš pasakiau, kad noriu. Įklausimą: Ar tiesą pasakojai, nemelavai? atsakė: Taip. Į klausimą: ar nori ką nors papasakoti apie mamą? atsakė: Ne. Į klausimą: Ar nori ką nors papasakoti apie tėtį? atsakė: Ne. (1 t., b. l. 106-108);
liudytojos M. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad su T. T. susipažino prieš tris metus, susitikinėjo su juo, jis išvažiavo į užsienį, buvo grįžęs, po to vėl išvyko į užsienį. Jam pasiūlė grįžti pas save, tada gyveno (duomenys neskelbtini) buto nepamena. Tas jos nuomojamas butas vieno kambario jame pagyveno su T. ir vaikais apie mėnesį ir susirado jau kartu išsinuomoti didesnį butą, adresu (duomenys neskelbtini). Ji turi du vaikus A. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. D., (duomenys neskelbtini)., T. nėra nė vieno iš jos vaikų tėvas. Kol gyveno (duomenys neskelbtini) name, T. A. nėra mušęs. (duomenys neskelbtini) jie apsigyveno (duomenys neskelbtini) metų vasarą, tiksliau datos nepamena. K. A. ir A. buvo mažesni su jais lengviau buvo susitvarkyti, tada T. A. nemušdavo, kiek ji pamena T. A. pradėjo mušti 2020 metais, tiksliau datos nepamena. Per tuos 2020 metus, būtent namuose yra mačiusi kaip T. jos sūnui A. M. ne mažiau atskirų penkių kartų trenkė per užpakalį plaštaka. Vieno mušimo metu suduodavo dažniausiai po du kartus, yra buvę kai ir vieną kartą sudavė. A. T. mušė už tai, nes A. mušdavo mažąjį brolį A. A. po suduotų smūgių neverkdavo, būdavo nusiminęs, ji jį guosdavo ir T. šaukdavo, kad jos vaiko nemuštų. Ji mano, kad T. kaip vaikui, tai skaudžiai suduodavo ranka per užpakalį, suduodavo per rūbus. N. T. suduotų smūgių jokių sužalojimų nepalikdavo. T. A. mušė auklėjimo tiksliais, A. apsiraminęs, po T. jam suduotų smūgių, prieidavo pats prie T., atsiprašydavo, pažadėdavo brolio daugiau nemušti. Kartais ryte T. vesdavo A. į darželį, tai iš auklėtojos V., pavardės nepamena ne iš karto sužinojo, kad A. jai pasakė, kad T. jam tempė ausį. Auklėtoja jai papasakojo, kad A. jam pasakė, kad jam kažkas namuose ar tai T. ar brolis tempė ausį. P. A. iš darželio ji pasikalbėjo pirma su A., kas buvo su jo ausim, jis jai vieną kartą pasakė, kad brolis patempė, o kitą kartą pasakė, kad T.. Ji nematė, kad A. ausis būtų sužalota. Ji apie tai pasakė T., kad A. sako, kad jis jam pešė už ausies, T. jai pasakė, kad nenusišnekėtų, tai daugiau ir nieko nesiaiškino, nes jei dar būtų ką T. sakiusi, jis būtų susinervinęs. Ji A. dar paklausė kodėl jis jai nieko nesakė apie ausį, tai vaikas jai pasakė, kad buvo pamiršęs. A. T. nėra mušęs, jį už neklausymą statydavo į kampą. Yra buvę, kai po to trenkimo A., ji prieidavo prie A., jį apsikabindavo, jis pradėdavo verkti, ne visais kartais verkė, yra buvusi klaususi A. ar jam skauda, jis sakydavo, kad ne. Ji su mama yra kalbėjusi, kad T. muša A., nepamena ar yra su savo broliu D. D. kalbėjusi apie A. mušimą. Ji daug kartų yra D. prašiusi pabūti vienam su jos vaikais, kai turėdavo reikalų. D. jai nieko nėra pasakojęs, kad A. jam būtų sakęs, kad jis yra T. mušamas. (1 t. b. l. 181-183; 2 t., b. l. 18-21);
liudytojos V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad dirba Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje vyriausiąja specialiste budėtoja ir budėjimo metu 2021 vasario mėnesį, naktį iš 12 d. į 13 d., kartu su budėtoja N. B. gavo iš vaiko teisių tarnybos koordinatoriaus pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) yra akivaizdžiai neblaivi mama ir du mažamečiai jos vaikai. Nuvykus šiuo adresu buvo du policijos pareigūnai, dvi močiutės iš tėvų pusės, nors A. D. tėvystė nenustatyta, bet močiutė buvo galimo jo tėvo ir motina buvo. Bute aplinka buvo netvarkinga, buvo kraujo, daiktai išmėtyti, virtuvė prirūkyta ir matėsi girtavimo pėdsakai: buvo viskio ar brendžio butelis, stikliukai stipriam alkoholiui vartoti. Vaikai atvykus nemiegojo. Tuo metu buvo apie 1 valanda nakties, vaikai buvo apsirengę, tik be striukių jie laukė jų, močiutės atvažiavusios jų buvo pasiimti, kartu jos negyvena. Ji kalbėjosi M. D., paprašė jos pasitikrinti neblaivumą, nes pareigūnams jinai buvo atsisakiusi pasitikrinti, nustatė 1.51 promilių neblaivumą. Matė, kad vaikai yra pavargę, nori miego. A. D. močiutė išsivedė pas save, močiutės vardo pavardės nepamena, jinai minėjo, kad dirba registrų centre. M. D. paklausė kur yra A. tėtis, pastaroji atsakė, kad su juo visai nebendrauja, kad vaikui bus stresas, tai A. perduotas jo mamai M., kurią su vaiku parvežė į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur gyvena. A. sakė, kad nenori su močiute, minėjo, kad nori likti su mama, tačiau jam paaiškino, kad mama gali vykti kartu pas močiutę, bet M. D. vykti kartu atsisakė, pasiliko viena bute. A. M. D. veido, po dešine akim matė kraujosruvą, jos paklausė, kad įvyko, M. D. pasakė, kad sugyventinis T. T. jai trenkė. M. D. taip pat papasakojo, kad sugyventinis ir anksčiau prieš ją yra smurtavęs, kad muša ne tik ją, bet ir jos vaikus. Vaikai apie mušimą nieko nesakė. Ant vaikų sužalojimų nematė. Informaciją perdavė tarnybai, kad specialistės toliau pasiaiškintų situaciją. M. D. paklausė ar ji parašė policijai pareiškimą, kad ją mušė sugyventinis, jinai pasakė, kad pareiškimo iš jos niekas neėmė, nežinojo kur jos sugyventinis išvežtas. M. D. nurodė, kad tą vakarą išgertuvių metu buvo pas juos jos brolis D. D., T. T. pradėjo jai priekaištauti, kad jos vaikai yra nuo skirtingų vyrų, tarp jų įvyko konfliktas, o jos brolis pakvietė kažkokį draugą, kuris vaikų akivaizdoje sumušė T. T.. Pati M. D. sakė, kad vaikai buvo išsigandę ir verkė. Kai jie atvyko vaikai buvo nurimę. Ryte telefonu susisiekė su A. M. tėvu D. M., kuris pasakė, kad iš M. D. brolio D. D. sužinojo, kad jo sūnų muša T. T. ir jis dėl to buvo kreipęsis į policiją, sakė, kad apie atliktą tyrimą turi kažkokius dokumentus, jo žodžiais, kad jis pats buvo apkaltintas, kad melagingai pranešė. Su vaikais kitą dieną bendravo vyriausioji specialistė budėtoja V. B. A. M. perduotas tėvui D. M. (1 t., b. l. 148-149);
liudytojos N. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2021 m. vasario 13 d., apie 2 val., nakties dirbant kartu su V. B., iš Valstybės vaiko teisių apsaugos koordinatoriaus gavo pranešimą, kad reikia nuvykti adresu, (duomenys neskelbtini), kur vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Abi su kolege V. nuvyko nurodytu adresu. Su vaikais dėl vėlaus paros meto nebuvo galimybės pabendrauti, tačiau pastebėta, kad vaikų gyvenamoji aplinka buvo netvarkinga, ant stalo virtuvėje buvo taurelės su alkoholiu, cigarečių nuorūkos, kambaryje išmėtyti daiktai, žaislai. Kraujo dėmių matė ant grindų virtuvėje, kambaryje. Vaikų mama M. D. buvo neblaivi, jai buvo nustatytas 1,51 promilės neblaivumas. Ant jos veido matėsi paraudimas, kaip mėlynė, bet matėsi, kad sužalojimas yra šviežias, gal net truputėlį kaip ir prakirsta buvo. M. tiesiog verkė, jai buvo sudėtinga kalbėti, pergyveno dėl konflikto su sugyventiniu. M. sakė, kad buvo atvykęs jos brolis iš (duomenys neskelbtini) ir jie vartojo alkoholį. Tuo metu, kai jie vartojo alkoholį, vaikai buvo kitame kambaryje, o apie 21:30 val., ji vaikus paguldė miegoti. Vaikams miegant ji toliau vartojo alkoholį ir prasidėjo tarp jų visas konfliktas. M. nurodė, kad sugyventinis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, yra buvę, kad ją puolė peiliu, neaiškiai prasitarė, kad yra naudojęs smurtą prieš jos vaikus. Daugiau nesitikslino ir neklausė M., kaip sugyventinis smurtauja prieš vaikus. Laukė kol atvyks vaikų senelės ir vaikus perdavė joms. Informaciją perdavė kolegoms, su vaikais dienos metu bendravo V. B. ir surašė pranešimą policijai. Tą naktį joms atvykus su V. B. vaikai nieko nesakė, kad prieš juos yra smurtaujama. Kai jos atvyko į butą, jame A. sugyventinio nebebuvo. Kieno kraujas, kurį matė ant grindų nežino. Patikslina, kad su M. bendravo V.B., ji pati buvo su vaikais, dėjosi daiktus su jais, ji tiesiog girdėjo ką kalba kolegė Vida su mama ir į jų pokalbį nesiterpė (1 t., b. l. 152-154);
liudytojos V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotasi parodymais, kad ji dirba Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje vyriausiąja specialiste budėtoja ir 2021 m. vasario 13 d., nuo 12 val., pradėjo darbą ir kolegės perdavė informaciją, kad naktį buvo įvykis, neblaivi mama, buvo konfliktas su sugyventiniu, šeimoje nepilnamečiai vaikai, (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino. Tada kartu su vyriausiąja specialiste V. S. vyko pas A. M., jis (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) metų gimimo, vaikas buvo perduotas naktį močiutei M. Keičiant pamainas jų budėjimo, naktį reagavusios kolegės pateikė duomenis, kad vaiko mama prasitarė apie smurtą prieš vaiką, tai važiavo pakalbėti su vaiku ir su mama. Nuvykus pas M., buvo ji su A., mamos, kurios vardo ir pavardės nepamena, nebuvo. Močiutė buvo kitame kambaryje, ji su kolege dviese kalbėjo su A. Vaikas tylus, su juo iš pradžių užmezgė kontaktą, pakalbėjo apie neutralius dalykus. A. sakė, kad jam patinka būti pas močiutę, namuose negali žaisti kompiuteriu, nes tėtis žaidimus ištrynė. Vaikas savo biologinio tėvo nepažinojo, jis kalbėjo apie patėvį T. T. Vaikas pasakojo, kad naktį namuose buvo storas dėdė, kuris metaline lazda mušė tėtį ir tėčiui bėgo daug kraujo iš rankos, o mama tuo metu slėpėsi tualete ir jis girdėjo, kad mama verkė. Daugiau nesakė ar buvo dar kas bute, tuo metu. A. nurodė, kad jis gulėjo tuo metu lovoje ir verkė, nes labai bijojo, po to atvažiavo policija, kurios jis nebijojo ir išvažiavo pas močiutę. Berniukas sakė, kad turi mažesnį brolį su kuriuo dažnai pasipyksta, kai jis su broliu negerai pasielgia, tai mama dažnai pasiima vytę ir jį muša. Jei jis būna dar negeresnis mama pasiima iš lauko vytę su lapais ir vėl jį muša. Ir kai jį muša vyte su lapais jam būna skaudžiau. Per kur muša neįvardijo. A. taip pat sakė, kad tėtis T. jam tempia už plaukų, muša su lazda, kuri visada būna padėta aukštai ant spintos. Darželyje yra padėta skundų knyga ir jei auklėtoja ją parodo tėčiui ar mamai, jie jį muša. A. taip pat sakė, kad tėtis ant jo šaukia, geria alų, o kai prigeria alų, muša mamą. Taip pat sakė, kad ir mama netyčia išgeria alaus, nes jai tėtis liepia gerti. Dar sakė, kad vakar girdėjo, kad mama cypė kitame kambaryje, nes tėtis jai tempė už plaukų. A. lanko lopšelį darželį „(duomenys neskelbtini)“. Su A. mama pakalbėti nepavyko, jinai telefonu neatsiliepė, važiavo prie laiptinės durų, skambino laiptinės durų skambučiu, bet niekas neatsiliepė. A. A. veido, rankų sužalojimų nematė, jis pats kalbėdamas sakė, kad parodyti sužalojimų neturi, tuo metu sužalojimų nebuvo, nežino nuo kada jis yra mušamas ir kada paskutinį kartą buvo muštas neįvardijo. A. neužsiminė, kad nuo mušimo jam butų buvę kokie sužalojimai. A. perdavė jo biologiniam tėvui. A. nežinojo, kad jis yra jo tėvas, jį pavadino vyresniuoju broliu. A. tėvas pasakė, kad su vaiku nebendravo, nes vaiko motina neleido. Taip pat pakalbėjo su A. D., jis A. brolis ir buvo perduotas kitai močiutei. A. sakė, kad jo nemuša, tik muša brolį A. tėtis T. T. su kumščiu ir pagaliuku, kai brolis jo neklauso. A. sakė, kad matė dėdę pliką be plaukų, kuris mušė metaline lazda tėtį T. T. (1 t., b. l. 156-157);
liudytojos V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji dirba Telšių vaiko teisių apsaugos skyriuje Plungės rajone, 2021 m. vasario 13 d. buvo budėjime ir su budėtoja V. B. gavo užduotį, jai kolegė paskambino apie pietus ir išvažiavo iš Telšių skyriaus į Mažeikius, adreso nežino tikslaus, nes Mažeikių nelabai pažįsta. Kai V. B. jai papasakojo, kad informacija gauta iš vakaro, kad kolegės buvo nuvykusios, bet jos su vaikais nepabendravo, todėl jos važiavo dienos metu pas vaikus su jais pasikalbėti. Susiskambino su A. močiute, kuriai jis ir buvo perduotas. Nuvykus joms, buvo močiutė ir A.. Vėliau atvyko vaiko tėvas. Ji ir V. kalbėjo su vaiku. Kalbėjosi trise virtuvėje, močiutė išėjo į kitą kambarį, ką tiksliai pasakė vaikas nepamena, bet sakė, kad naktį vyko konfliktas, kad kažkoks nepažįstamas vyras sumušė tėvą, kuris iš tikrųjų yra patėvis, bet jį vadina tėvu. Apie tai kalbat, vaikas taip pat pasakė, kad yra patyręs nuo patėvio smurtą, kad patėvis geria alų. A. dar sakė, kad kažkur aukštai, virš spintelės laiko kažkokią lazdą su kuria jis yra gavęs nuo patėvio mušti. Dar vaikas sakė, kad ir patėvis muša jo mamą. A. dar minėjo, kad jis ir nuo mamos yra gavęs mušti, bet kada, kiek kartų ir kuo buvo mušamas neatsimena, kaip vaikas sakė. Kolegė V. B. vaiko pasakytus žodžius užsirašė ir esant reikalui bus galima tai pateikti, ji pati iš atminties kiek atsimena, tiek papasakojo. Su jo mažesniu broliu A. D. kalbėjo, pas jį nuvažiavusios po pokalbio su A.. Su juo buvo sunkiau kalbėti, dėl mažo amžiaus. Atsimena, kad vaikas įvardijo, kad dvi beždžionės, kaip suprato tos beždžionės mama su tėčiu ir jie tarpusavyje mušasi. A. pasakė, kad jo nemuša, bet pakonkretinti jo atsakymo joms neišėjo dėl jo mažo amžiaus, nes jis, kad tėvai mušasi įvardijo pasinaudodamas pasaka apie dvi besimušančias beždžiones. Ant abiejų vaikų neuždengtų kūno dalių: veido, rankų sužalojimų nematė, galimai sužalojimų nematė ir ant kitų kūno vietų, bet dabar nepamena. Parodo, kad sužalojimų ant vaikų nematė, jei būtų mačiusios, būtų juos užfiksavusios ir pristačiusios į gydymo įstaigą (1 t., b. l. 169-171);
liudytojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad A. M., gimęs (duomenys neskelbtini). yra jo sūnus. Su jo mama M. D. nebuvo susituokęs. Gyveno kartu pas jo tėvą (duomenys neskelbtini), kai A. buvo apie pusę metų išsiskyrė, A. liko gyventi su mama, o jam teismas priteisė vaiko išlaikymą. Išsiskyrė, nes ji girtam iškvietė policiją ir pasakė, kad prieš ją smurtavo, buvo sulaikytas dviem paroms. Po išsiskyrimo, su vaiku mažai bendravo, per jo gimtadienius, per Naujus metus, nes dažniau bendrauti su vaiku neleido M.. 2021 m. vasario mėnesį, praėjusį savaitgalį mama D. M. paskambino ir pasakė, kad A. yra pas ją, nes vaiko namuose buvo konfliktas ir vaiką atidavė jai. Po kelių minučių paskambino iš vaiko teisių ir jis vyko pas mamą į Mažeikius ir vaiko teisių darbuotojos perdavė A., kuris dabar gyvena su juo. 2019 metais, buvo šiltas metas, datos tiksliau nepamena, Mažeikiuose, prie "(duomenys neskelbtini)", sutiko M. brolį D. D. ir jis pasakė, kad sūnui A. buvo paplėšta ausis, kad tą ausį paplėšė A. sugyventinis T. D. sakė, kad darželio auklėtoja pamatė paplėštą ausį ir M. aiškinosi, kas tą ausį paplėšė. Iš D. pasakojimo suprato, kad M. pasakė, kad jos mažasis sūnus paplėšęs ausį A. Apie šį įvykį policijai nepranešė. 2020 m. rudenį paskambino A. mama ir sakė, kad pas ją yra M. su vaikais ir T, kad T. mušė M., tai iškvietė pareigūnus ir pats nuvažiavo kartu. Tada vaikai miegojo, prieš juos nežino, kad butų tada smurtauta. A. lanko darželį mikrorajone prie „(duomenys neskelbtini)“, žada perrašyti (duomenys neskelbtini) į darželį. P. A. nieko nepasakojo ar jis buvo mušamas, o jo neklausė. K. A. parsivežė į namus, ant jo kūno sužalojimų nebuvo (1 t., b. l. 145-146);
liudytojo D. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad M. D. yra jo sesuo, ji turi du vaikus, A. D., (duomenys neskelbtini) metų ir A. M., kuriam (duomenys neskelbtini) metai. M. gyvena su savo dviem vaikais ir sugyventiniu T. T., kuris nėra jos vaikų tėvas. Jie gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini) gatvėje, adreso tiksliai nežino. Tame bute gyvena apie du-tris metus, iki tol M. su vaikais gyveno kaime pas mamą Reginą D. R., (duomenys neskelbtini). Tuo metu jinai gyveno be sugyventinio. Su T. T. M. susipažino prieš tris-keturis metus, jis dirbo užsienyje, tada išsinuomojo butą ir apsigyveno kartu. T. dirba užsienyje. 2021 m. vasario mėnesį naktį iš 12 d. į 13 d., buvo pas seserį bute, vartojo alkoholį, T. su M. sukonfliktavo, buvo iškviesta policija. Jis iš buto išėjo dar nesulaukęs, kol atvažiuos policijos pareigūnai, tik vėliau sužinojo, jog sesuo pranešė, kad buvo policijos pareigūnai atvažiavę. Taip pat M. sakė, kad vaikus pasiėmė jų močiutės. Panašiai per mėnesį vieną kartą apsilanko pas seserį, pats savo akimis nėra matęs, kad A. M. ar A. D. muštų sesuo ar jos sugyventinis T. T.. A. M. maždaug prieš pusmetį laiko sakė, kad T. jam su ranka trenkė per galvą, tai jis pasakojo verkdamas, kai jis atėjo vaikas verkė, T. pasakė, kad A. krito ir į staktą susitrenkė. Jam atėjus M. su T. išėjo į parduotuvę, tuomet kiek atsimena buvo vasaros pradžia, A. paklausė kas jam nutiko, kad verkia ir vaikas pasakė, kad T. jam trenkė ranka per galvą, o už ką nesakė, be to jo ir neklausė už ką jį mušė. A. A. jokių sužalojimų nematė. Dar anksčiau, tik nepamena prieš kiek laiko, per telefoną M. sakė, kad T. A. buvo patempęs už ausies, buvo ausį sužalojęs. Tuomet nuėjęs pas juos į svečius, (duomenys neskelbtini) gatvėje, matė, kad A. ausis yra sužalota, buvo užsidėjęs šašas toje vietoje kaip prasideda ausis prie galvos, tai yra ausis buvo nuo apačios paplėšta. Daugiau mušimo atvejų nėra žinoma. Apie tai, kad T. muša A. buvo pasakojęs jo tėvui D. M.. Nežino, kad darželio auklėtoja būtų ką nors sakiusi apie sužalotą A., apie tai jam nėra žinoma. A. sakė, kad T. jį mušė tik su ranka, kad ir M. jį muštų nesakė. Nėra matęs, kad M. jį muštų ir pats vaikas nesakė, kad mama jį muštų (1 t., b. l. 159-160);?
2021 m. vasario 13 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) pranešim, kuriame užfiksuota, kad 2021 m. vasario 13 d., Skyriaus vyriausiosios specialistės V.B. ir N. B. reagavo į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą M. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) šeimoje. Policijos pranešime nurodyta, kad akivaizdžiai neblaivi motina ir du nepilnamečiai jos vaikai A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir A. D., gim. (duomenys neskelbtini) m. Specialistėms 2021-02-13 naktį įvykio vietoje bendraujant su neblaivia M. D., ši teigė, kad sugyventinis T. T. smurtauja prieš ją ne pirmą kartą, yra buvę, kad jis ją puolė su peiliu. Moteris taip pat užsiminė, kad sugyventinis yra naudojęs smurtą prieš jos nepilnamečius vaikus. kadangi moteris buvo neblaivi, jos nepilnamečiams vaikams buvo užtikrinta saugi aplinka ir jie laikinai apgyvendinti pas giminaičius. 2021-02-13 tęsdamos pranešimo, apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nagrinėjimą su vaiku A. M. bendravo Skyriaus vyriausiosios specialistės V. B. ir V. S. A. M. specialistėms papasakojo, kad jo mama M. D. „kai jis būna negeras“ jį muša su lauke nusiskinta vyte ir jam skauda. Patėvis, kurį berniukas vadina tėčiu, T. T., ant jo šaukia, peša už plaukų, muša su lazda, kurią laiko namuose. Specialistėms bendraujant su A. M. broliu A. D., šis taip pat teigė, kad A. muša tėtis, kurio vardas T. T. T. brolį muša su kumščiais ir pagaliuku, kai jis neklauso (1 t., b. l. 1-3);
2021 m. balandžio 16 d. / 2021 m. balandžio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėti kūno kameros Nr. BOF1EC6197FO vaizdo garso įrašai 2021 m. vasario 13 d. gauti pagal užklausą Nr. UZK-550418. Failo 2021_0213_005034_005 įrašo pradžia 2021 m. vasario 13 d. 00.50 val., policijos pareigūnams buto duris atidaro T. T. ir pasako, kad jį sumušė. Toliau bute T. T. pasakoja jo sumušimo aplinkybes, atvykta greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Faile 2021_0213_005035_006 užfiksuota, kaip greitosios medicinos pagalbos darbuotojai suteikia medicininę pagalbą T. T. 00:56 matoma, kad policijos pareigūnas M. K. yra atidaręs miegamojo duris ir kalbasi su M. D., kuri sėdi lovoje su dviem mažamečiais berniukais. M. D. šaukia T. T., kuris yra kitoje patalpoje ir jo nesimato: - tu mane mušai ir vaikus mušai, jie mane tik gynė. Faile 2021_0213_005034_007 laiku 01:02 pokalbiu metu dėl vaikų perdavimo, vienas iš berniukų sako: - mama negers, mama sakė mūsų nebegers. Faile 2021_0213_010749_009 laiku 01:09 M. D. pareigūnams nurodo, kad T. T. pats prisiprašė ir buvo sužalotas, nes jai: - spjaudė į veidą, trankė, numatė nuo kėdės, trankė į galvą iš kuloko, už plaukų tampė, trenkė tris kartus, skaudėjo. Skausmą vertina 8 balais, nurodo, kad skaudą galvą. M. D. tai sakant, kartu kambaryje yra mažojo vaiko močiutė (2 t., b. l. 61-63);
2021 m. gegužės 13 d. nutarimu nutraukti dalyje ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-04820-21, kuriame užfiksuota, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas įtariamosios M. D. atžvilgiu, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje (trys epizodai) padarymo (1 t., b. l. 4-19);
Nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą ir civilinis ieškovas civiliniu ieškiniu prašė iš kaltinamojo T. T. nukentėjusiojo A. M. naudai priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis T. T. pateikė 2021 m. gruodžio 7 d. pasirašytą susitaikymo protokolą su nukentėjusiojo A. M. atstovu pagal įstatymą D. M., kuriame nurodyta, kad „Aš D. M. ir kaltinamasis T. T. baudžiamojoje byloje dėl A. M. sukelto fizinio skausmo susitaikėme. Taip pat pareiškiame, kad sutariame dėl neturtinės žalos atlyginimo 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų), kurią T. T. įsipareigoja atlyginti iki 2022 m. kovo 31 d. D. M. vardu sąskaita Nr. LT39 7044 0600 0809 0263.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame straipsnyje nurodytos veikos padarymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o mažamečiui – pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas pripažįsta, kad T. T. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų ir nukentėjusiojo bei kiti duomenys, kurie buvo ištirti teismo posėdžio metu. Visi šie įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi. Šių įrodymų visuma patvirtina ir įrodo, jog kaltinamasis T. T. ne mažiau kaip penkis kartus, skirtingu laiku, tyčia sudavė ranka ne mažiau kaip po du kartus per užpakalį, kartu gyvenančiam mažamečiui A. M., taip jam sukeldamas fizinį skausmą. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas pripažįsta, jog inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, suprasdamas, kad dėl jo konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos, gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekė, o jeigu nesiekė šių konkrečių padarinių, tai sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos. Tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas „ad hoc“ (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusieji atleido nuteistajam, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, kaip jau minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti.
Spręsdamas ar yra galimybė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamąjį T. T., teismas atsižvelgia ir į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį – nusikalstama veika nesukėlė žymių pasekmių, kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiojo atstovu pagal įstatymą, susitarė dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo; kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesioginė tyčia; motyvus ir tikslus – netinkamas požiūris auklėjant nepilnametį vaiką, tai darant naudojant fizinį smurtą; kaltinamosios asmenybę – neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį (2 t., b. l. 70), paskutinį kartą administracine tvarka baustas 2020 m. spalio 1 d. (2 t., b. l. 72-74); UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centre“ nesigydė (2 t., b. l. 78), turintis pastovią gyvenamąją vietą. Teismas vertina ir tai, kad kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, ką teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, turi du nepilnamečius vaikus, suprato nusikalstamos veikos neigiamus padarinius, teismo manymu, padarė išvadas, susitaikė su nukentėjusiojo atstovu pagal įstatymą bei susitarė dėl nukentėjusiajam padarytos žalos dydžio bei tokio dydžio atlyginimo, teismas sprendžia, kad yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, todėl kaltinamasis T. T. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu ir baudžiamoji byla nutrauktina.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves ir nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais <...> gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas bei įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.
Nagrinėjamu atveju prokurorė prašė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose keturių mėnesių laikotarpiui. Pastebėtina, kad vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis T. T. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui A. M. Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis gyveno su nukentėjusiojo motina M. D., buvo sugyventiniai, todėl laikytina, kad nusikalstama veika padaryta ne tik prieš mažametį vaiką, bet ir prieš šeimos narį. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad fizinio skausmo sukėlimas – sudavimas ranka per užpakalį mažamečiui vaikui buvo ne pavienis atvejis, bet tai buvo padaryta ne mažiau kaip penkis kartus skirtingu laiku, kas atitinka sistemingumo požymius. Todėl, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį bei tai, kad kaltinamasis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismas daro išvadą, kad prokurorė pagrįstai pasiūlė kaltinamajam taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę ir šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas neprieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Ši baudžiamojo poveikio priemonė padės pasiekti prevencinius baudžiamojo poveikio priemonės bei BK 41 straipsnio 2 dalyje įvirtintus tikslus. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu bei BK 72² straipsniu, kaltinamajam T. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose keturių mėnesių laikotarpiui.
Kaltinamajam T. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuo nuosprendžio priėmimo dienos.
Kaltinamajam T. T. Telšių apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartimi bei Telšių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi pratęsta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), įpareigojant T. T. nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju A. M., nesilankyti A. M. gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini)., A. M. ugdymo įstaigose - (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) lopšelyje – darželyje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie nukentėjusiojo A. M. arčiau kaip 100 m atstumu, panaikintina nuo nuosprendžio priėmimo dienos.
Baudžiamojoje byloje yra pareikštas civilinis ieškinys dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. M. naudai, šią žalą priteisiant iš kaltinamojo T. T..
Minėta, kad teismo posėdžio metu kaltinamasis T. T. pateikė 2021 m. gruodžio 7 d. pasirašytą susitaikymo protokolą su nukentėjusiojo A. M. atstovu pagal įstatymą ir civiliniu ieškovu D. M., kuriame nurodyta, kad „Aš D. M. ir kaltinamasis T. T. baudžiamojoje byloje dėl A. M. sukelto fizinio skausmo susitaikėme. Taip pat pareiškiame, kad sutariame dėl neturtinės žalos atlyginimo 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų), kurią T. T. įsipareigoja atlyginti iki 2022 m. kovo 31 d. D. M. vardu sąskaita Nr. LT39 7044 0600 0809 0263.
Nukentėjusiojo A. M. atstovas pagal įstatymą ir civilinis ieškovas D. M. prašė patvirtinti jo su kaltinamuoju pasirašytą susitaikymo protokolą. Taip pat pažymėjo, kad nuo likusios civiliniu ieškiniu pareikštos 1000 Eur žalos dydžio atsisako. Atsisakymo teisinės pasekmės jam yra žinomos ir aiškios.
Nukentėjusiojo įgaliota atstovė Virginija Vainorienė palaikė šalių pasirašytą susitaikymo protokolą ir prašė jį patvirtinti.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajone atstovė N. N. neprieštaravo, kad šis susitaikymo protokolas būtų prijungtas prie baudžiamosios bylos ir teismo patvirtintas, kadangi mažamečio nukentėjusiojo interesai nebus pažeisti. Kaltinamasis kaltę pripažįsta, suvokia tokio elgesio pasekmes, todėl tikėtina, kad jis ateityje taip nebesielgs. Jis įsipareigoja atlyginti žalą iki numatyto termino, todėl prieštaravimų iš tarnybos pusės nėra.
Kaltinamojo T. T. ir nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą D. M. pateiktas susitarimas dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms nei viešajam interesui, nepažeidžia šalių bei nepilnamečio nukentėjusiojo teisių, susitarimu išsprendžiamas civilinis ieškinys, todėl patvirtintinas, o procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas, kadangi nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą nuo likusios 1000 Eur sumos, pareikštos civiliniu ieškiniu, atsisakė ir jam atsisakymo pasekmės yra žinomos (BPK 113 str., CPK 42 str., 140 str. 3 d.)
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. spalio 26 d. pažymoje Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.35Mr) PT-7454, nurodyta, kad teikiant antrinė teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. M. šioje baudžiamojoje byloje, susidarė 355,50 Eur suma, kuri būti priteista valstybės naudai.
BPK 106 straipsnyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kad prašymas priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. už pagalbą advokatui rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant mažametį nukentėjusįjį teisme buvo pareikštas laiku bei tai, kad nepaisant kaltinamajam taikytų BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką yra įrodyta, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas yra įrodytas ir tenkintinas, valstybės turėtos išlaidos nukentėjusiojo advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir 355,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma priteistina iš kaltinamojo T. T.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 kompaktinės DVD laikmenos su nepilnamečių vaikų apklausų įrašais, paliktini saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–305, 306, 307, 313 straipsniais,
nusprendžia:
T. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu bei BK 72² straipsniu, T. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose keturių mėnesių laikotarpiui. T. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo A. M., įpareigojant T. T. nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju A. M., nesilankyti A. M. gyvenamojoje vietoje, jo ugdymo įstaigose (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) lopšelyje – darželyje (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie nukentėjusiojo A. M. arčiau kaip 100 m atstumu, panaikinti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.
Patvirtinti kaltinamojo T. T. ir nukentėjusiojo A. M. atstovo pagal įstatymą D. M. 2021 m. gruodžio 7 d. susitarimą dėl nukentėjusiajam A. M. padarytos 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo D. M. ir kaltinamasis T. T. pareiškė, kad sutaria dėl neturtinės žalos atlyginimo 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų), kurią T. T. įsipareigoja atlyginti iki 2022 m. kovo 31 d., ją pervesdamas į D. M. sąskaitą Nr. LT39 7044 0600 0809 0263.
Priimti nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą D. M. civilinio ieškinio dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atsisakymą ir procesą dėl civilinio ieškinio šiuo nuosprendžiu nutraukti.
Priteisti iš T. T. 355,50 Eur (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus 50 ct) išlaidų už nukentėjusiajam šioje baudžiamojoje byloje teiktą antrinę teisinę pagalbą, šias išlaidas sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 kompaktinius DVD laikmenas su nepilnamečių vaikų apklausų įrašais, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.