- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-16
- Bylos Nr.
- I-896-121/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Artūras Drigotas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Leidykla Lilita“
- Atsakovas
- Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Leidykla Lilita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Leidykla Lilita“ skundą atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Leidykla Lilita“ (toliau – pareiškėjas, UAB ,,Leidykla Lilita“, apeliantas) skundu (b. l. 3 – 8) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – atsakovas, Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba, VTAKT) 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimą Nr. 3K08/304, kuriuo UAB „Leidykla Lilita“ už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus paskirta 10 000 Lt bauda; 2) jei bus nuspręsta, kad UAB „Leidykla Lilita“ pažeidė alkoholio reklamos draudimus, paskirti mažesnę piniginę baudą.
Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu nutarimu atsakovas paskyrė baudą už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11 punktų pažeidimus, t. y. už žurnalo FHM 2008 m. Nr. 55 74 ir 95 puslapiuose paskelbtą draudžiamą alkoholio reklamą. Teigė, jog VTAKT 2008 m. lapkričio 19 d. protokole Nr. 289 nebuvo remtasi jokiais įrodymais ir nenurodyti jokie argumentai dėl prie interviu pridėtoje nuotraukoje esančių vaizdų ir informacijos, todėl nutarimas priimtas pažeidžiant teisę į gynybą ir prieštaraujant Viešojo administravimo įstatyme numatytiems įstatymo viršenybės, objektyvumo principams bei neatitinka šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Atsakovas 2008 m. lapkričio 20 d. pranešime Nr. 3S-2378, kaip ir protokole, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad prie interviu pridėtoje alaus baro savininko V. V. nuotraukoje esanti vaizdinė ir rašytinė informacija (alaus „Jovarų Šnekutis“ etiketė, kaimiško gyvo alaus „Jovarų“ etiketė, alaus pilstymo stovas, alaus baro pavadinimas „Šnekutis“, mažmeninės prekybos licencijos Nr. 188V ir Nr. A425-116(3.25-EKD-6)) yra reikšminga ir bus vertinama, nustatant pažeidimo sudėtį. Šias aplinkybes VTAKT įvertino tik priėmusi nutarimą, kuriuo konstatavo, kad nuotraukoje esantys alaus pavadinimai bei jos nurodytos alkoholinių gėrimų prekybos vietos patvirtina, jog straipsnyje „Šnekutis“ paskelbta informacija yra komercinio pobūdžio, skirta skatinti įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Pabrėžė, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo sprendžiama nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Be to, procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytas teises. Administracinio teisės pažeidimo protokolu kaltinimas turi būti formuluojamas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, o priešingu atveju negali būti laikoma, kad jame yra nurodyta pažeidimo esmė; protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas, o būtinybę motyvuoti viešojo administravimo subjekto priimamus sprendimus ne kartą akcentavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Taigi viešojo administravimo subjektų aktai turi būti aiškūs, nedviprasmiški, nes priešingu atveju tai sukelia asmeniui teisinį neapibrėžtumą. Pareiškėjas dėl nutarimo išvadų, kad interviu „Šnekutis“ (FHM Nr. 55, 74 psl.) esančios citatos yra alkoholio reklama, paaiškino, jog VTAKT laisvu pasirinkimu cituoja tik jai parankias dalis iš V. V. atsakymų tekstų. Nutarime nurodytose citatose nėra jokių požymių, pagal kuriuos būtų galima teigti, jog pateikta informacija gali būti laikoma draudžiama alkoholio reklama pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, 29 straipsnio 1 dalies 4, 6 ir 7 punktus. Šiame interviu paskelbta informacija nėra komercinio pobūdžio, kuri kaip nors galėtų skatinti įsigyti ir (ar) vartoti alkoholinius gėrimus. UAB „Leidykla Lilita“ veikla yra išimtinai leidybinio pobūdžio, todėl paskelbtame interviu nurodyta informacija negali būti objektyviai laikoma susijusi su komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria galėtų skatinti įsigyti ir (ar) vartoti alkoholinius gėrimus. Pareiškėjas dėl nutarimo išvados, kad FHM 2008 m. Nr. 55 95 puslapio publikacijoje yra draudžiama alkoholio reklama, nurodė, jog VTAKT taip pat cituoja tik dalį paskelbto teksto, o visas publikacijos sakinys, kurį atsakovas cituoja pasirinktomis dalimis, nesudaro jokios bendros informacijos, kuri galėtų būti laikoma neigiamai atsiliepianti apie abstinenciją ir nesaikingumą. Paskelbta informacija yra pagrįsta medikų nustatytu alkoholio vieneto kiekiu per savaitę ir skaitant visą teksto informaciją akivaizdu, kad nutarime nurodyta citatos dalis bendrame sakinio kontekste negali būti laikoma draudžiama alkoholio reklama, neigiamai atsiliepiant apie saikingumą. Taip pat turėtų būti vertinama ir kita nutarime iš konteksto pateikta citata, kurioje pateikiami trumpalaikiai alkoholio efektai, kurie žinomi ir diskutuojami įvairioje medicininėje literatūroje apie alkoholio žalą, todėl ši informacija negali būti laikoma alkoholio reklama, taip pat ir draudžiama alkoholio reklama. Visa šio straipsnio informacija pateikta rubrikoje „Viskas išaiškinta“ ir joje nurodyti tik tyrimų nustatyti faktai, kuriuos viešindamas nesiekė reklamuoti alaus ar alkoholio vartojimo, taip pat neturėjo tikslo reklamuoti atliktų tyrimų ar juos atlikusių mokslo institucijų. Skyrelis „Nauda“, kuriame pateikta nurodyta informacija, skirtas tik pačiam skaitytojui suvokti, ar galima tokia aprašyta nauda. Remiantis Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimu, nesant paskelbtoje informacijoje jokių komercinių požymių, kurie būtų susiję su UAB „Leidykla Lilita“ ūkine, finansine veikla, kuria būtų siekiama skatinti įsigyti ir (ar) vartoti alkoholinius gėrimus, informacija apie alkoholio poveikio tyrimų rezultatus negali būti laikoma reklama. Tiek protokole, tiek nutarime kaltė nėra pagrįsta įrodymais. Kaltė konstatuota tik atsakovo laisvai iš publikacijų tekstų pasirinktomis citatomis, teigiant, kad šios citatos yra draudžiama alkoholio reklama, tačiau tokia forma konstatuota jo kaltė dėl padaryto pažeidimo yra nepagrįsta ir prieštarauja Viešojo administravimo įstatymui. Pareiškėjas dėl nutarimu paskirtos baudos nurodė, kad atsakovas neatsižvelgė į tai, jog ginčijamų publikacijų paskelbimas žurnale FHM negalėjo sukelti žalingų pasekmių, nuostolių ar padaryti žalos, taip pat į tai, kad UAB „Leidykla Lilita“ neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų trukdoma tyrimui. Pažeidimo VTAKT nagrinėjimo metu pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus, patvirtinančius, kad per 2007 m. patyrė 818 878 Lt nuostolių, todėl, skirdamas baudą, atsakovas turėjo įvertinti ir šią lengvinančią aplinkybę. Prašė atsižvelgti į tai ir, konstatavus, kad pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo nustatytus alkoholio reklamos draudimus, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, paskirti mažesnę baudą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 27 – 31) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad bylos nagrinėjimo dieną VTAKT pateiktas pareiškėjo paaiškinimas bei jį lydintys priedai buvo tinkamai įvertinti ir išnagrinėti priimant nutarimą, kuriame nurodyti motyvai dėl pareiškėjo argumentų. Protokolas kartu su pranešimu apie bylos nagrinėjimą pareiškėjui pasirašytinai buvo įteikti 2008 m. lapkričio 24 d. Protokole nurodyta visa Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo faktinė situacija, kiti tyrimo metu surinkti duomenys. Pareiškėjas pasinaudojo procesinėmis teisėmis pateikti rašytinį paaiškinimą ir dalyvauti bylos nagrinėjime VTAKT, kur jis taip pat pateikė žodinį paaiškinimą. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog pareiškėjas suprato jam inkriminuojamos veikos pobūdį ir pasinaudojo savo teisėmis, todėl procesinės teisės nebuvo pažeistos. Pažymėjo, jog straipsnyje paminėtas baras „Šnekutis“ ir alus „Jovarų“ bei „Jovarų šnekutis“ egzistuoja iš tikrųjų. A. V. individuali įmonė ((duomenys neskelbtini), Pasvalys) turi licenciją Nr. 188V verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais alaus bare „Šnekutis“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir licenciją Nr. A425-116(3.25-EKD-6) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais alaus bare „Šnekutis“ Vilniuje, Šv. Stepono g. 8. Nuoroda į konkrečius alaus pavadinimus ir alkoholinių gėrimų prekybos vietas patvirtina, kad straipsnyje „Šnekutis“ paskelbta informacija yra komercinio pobūdžio, skirta skatinti įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Be to, pačiame interviu taip pat kalbama ne tik apie alaus tradicijas, bet būtent apie pašnekovo, kuris yra konkretaus alaus baro atstovas, santykį su alumi, jo vartojimu. Taigi net ir tuo atveju, jeigu prie straipsnio ir nebūtų pridėta nutarime nurodyta nuotrauka, tai nepanaikintų Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo, nes jo sudėčiai pakanka, kad pateikta informacija sietų alkoholinių gėrimų vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, su psichinės veiklos pagerėjimu, su stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis, su socialine sėkme, pateiktų didesnę tūrinę etilo alkoholio koncentraciją kaip alkoholinių gėrimų privalumą, pateiktų neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus. Atkreipė dėmesį, kad alkoholio reklamą reglamentuoja ne tik Reklamos įstatymas, bet ir Alkoholio kontrolės įstatymas, kuris yra specialioji teisės norma paminėto įstatymo atžvilgiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-523/2003). Straipsnių „Šnekutis“ ir „Viskas išaiškinta“ turinyje esanti informacija atitinka Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje suformuluotą reklamos sąvoką, į kurią patenka informacija, siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, su psichinės veiklos pagerėjimu, su stimuliuojančiomis ir gydomosiomis savybėmis, neigiamai atsiliepianti apie abstinenciją, ir tokio pobūdžio straipsniais buvo daromas poveikis reklamos vartotojų pasirinkimams. Pareiškėjo argumentai, kad iš paskelbtų straipsnių jis negavo komercinės naudos, nagrinėjamu atveju veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-604/2004, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-637/2001), Alkoholio kontrolės įstatymas nereikalauja, kad alkoholio produktų reklama būtų atlygintina. Pažymėjo, jog vien ta aplinkybė, kad straipsnyje pateikta objektyvi medikų nustatyta informacija, nesuteikia teisės manyti, jog tokiai informacijai netaikomas Alkoholio kontrolės įstatymas. Be to, žurnalas FHM yra pramoginio turinio, tai nėra medicinos mokslo žurnalas, tokio žurnalo skaitytojas skaito jam pateikiamą lengvo turinio informaciją, norėdamas atsipalaiduoti ir neturėdamas tikslo gauti profesionalią medikų išvadą. Pareiškėjas, norėdamas pateikti straipsniuose medicininio pobūdžio informaciją apie alkoholį, turėjo pateikti tinkamo turinio mokslines publikacijas, atitinkančias metodologinius reikalavimus. Bet kokio alkoholinių gėrimų kiekio patekimas į organizmą toksikologine prasme jau yra apsinuodijimas, alkoholis slopina visų audinių ir organų gyvybinius procesus, nekenksmingo alkoholio kiekio nėra, todėl pareiškėjo pateikta informacija yra neadekvati alkoholinio gėrimo poveikiui žmogaus organizmui. Pareiškėjas nepagrįstai nurodė, jog informacijos pateikimas žurnalo rubrikoje „Viskas išaiškinta“ sudaro prielaidą, kad čia pateikiami tyrimų nustatyti faktai, tuo tarpu mokslinis tyrimas yra sistemingas ir kryptingas tikrovės objektų nagrinėjimas, taikant mokslo priemones bei metodus, tačiau jokių tyrimo požymių šioje rubrikoje nėra, jokiais nepriklausomais tyrimais nėra įrodyta, kad alkoholinių gėrimų vartojimas teigiamai veikia žmonių fizinę ar psichinę būklę. Atkreipė dėmesį, kad didžioji draudžiamos reklamos dalis paskelbta prie straipsnio skyrelio „Nauda“, todėl paminėti teiginiai vertintini kaip neteisinga ir klaidinanti informacija apie alkoholinius gėrimus. Atsakovas teigė, kad, priimdamas nutarimą, nei materialinės, nei procesinės teisės normų nepažeidė, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais ir baudą paskyrė atsižvelgęs į lengvinančias aplinkybes, t. y. į tai, kad pareiškėjas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą, taip pat atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį bei mastą, paskyrė minimalią baudą, todėl nėra pagrindo teigti, kad bauda yra per griežta ar neadekvati padarytam pažeidimui, ir panaikinti nutarimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 20 d. sprendimu (b. l. 135 – 142) pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad, pareiškėjo teigimu, atsakovo pareigūnai, surašydami tikrinimo protokolą, padarė procedūros pažeidimų, nes protokolas nepasirašytas, tikrinimo vietoje neįteikta jo kopija. Pažymėjo, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kontrolės institucijų tam įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę, kad šio įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) nustatyto turinio protokolą, tačiau Alkoholio kontrolės įstatymas nereikalauja, kad protokolas tikrinimo atlikimo vietoje būtų kieno nors pasirašytas, nes, skirtingai nuo administracinių teisės pažeidimų, šis protokolas yra surašomas juridiniam, o ne fiziniam asmeniui. Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 37 straipsnį, proceso šalims raštu pranešama apie nustatytus šio įstatymo pažeidimus, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su bylos medžiaga, raštu pateikti paaiškinimus, kas ir buvo padaryta aptariamu atveju. Teismas, spręsdamas bylą, vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo (nauja įstatymo redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.) 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 punktais (2008 m. spalio 14 d. įstatymo Nr. X-1750 redakcija), 29 straipsnio 6 dalimi, 2 straipsnio 4 dalimi, Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4, 6, 7 dalimis (2008 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. X-1414 redakcija), Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimu, Komisijos komunikatu Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui ,,ES strategija remti valstybes nares mažinant alkoholio daromą žalą“. Teismas, įvertinęs teisės aktus ir faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad tikrinimo protokolas surašytas nepažeidus procesinių reikalavimų. Tikrinimo protokolo bei skundžiamo nutarimo turinio ir formos analizė leidžia teigti, jog tikrinimo protokolu pareiškėjui nebuvo suformuluotas kaltinimas (t. y. nebuvo iškelta ekonominės sankcijos byla) už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą, pasireiškusį tuo, kad UAB „Leidykla Lilita“ žurnalo FHM Nr. 55 (2008 m. Nr. 11/08), 74 puslapyje, prie straipsnio „Šnekutis“ publikuodama fotonuotrauką (V. V. nuotrauka, kurioje jis laiko ir geria bokalą alaus, nuotraukoje taip pat matyti pilstymo įrangos stovas, iš kurio alus pilamas į bokalus, kuris apipavidalintas vaizdine ir rašytine informacija: „Jovarų Šnekučio“ alaus etikete, kurioje nurodyta, kad šis alus gaminamas 13 metų, 6 proc. alk. tūrio, „Jovarų“ kaimiško gyvo alaus etikete bei etikete, kurioje nurodytas baro pavadinimas „Šnekutis“), pateikė Lietuvos Respublikoje draudžiamą alkoholio reklamą, ir pareiškėjas skundžiamu nutarimu nėra nubaustas už šį pažeidimą. Abiejų straipsnių turinio visumos analizė leidžia daryti išvadą, kad juose yra draudžiamos reklamos elementų, t. y. alaus vartojimas siejamas su bendravimo sėkme, darbingumo skatinimu, abstinencijos („atsipagiriojimo“) palengvinimu ir pan. Pareiškėjas nepateikė įrodymų apie tai, kad Pasaulio sveikatos organizacija ar kita kompetentinga institucija yra patvirtinusi kokias nors „saugias“ alkoholio vartojimo normas, atvirkščiai, paskutiniuose Komisijos dokumentuose reiškiamas susirūpinimas vartojimu, kaip priklausomybe nuo alkoholio, neatsižvelgiant į kiekybę. Teismas, spręsdamas bylą, taip pat vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6, 7 dalimis (2008 m. spalio 14 d. įstatymo Nr. X-1750 redakcija), 34 straipsnio 8 dalimi. Teismas nurodė, kad atsakovas, atsižvelgęs į pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą, nutarimu paskyrė UAB „Leidykla Lilita“ minimalią Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 dalyje numatytą ekonominę sankciją – 10 000 Lt baudą. Aplinkybė, jog UAB „Leidykla Lilita“ šiuo metu yra susidariusi sunki finansinė padėtis (2007 m. patyrė 818 878 Lt nuostolį), teismo nuomone, nėra pagrindas sumažinti minimalią sankciją.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 146 – 153) prašo panaikinti arba pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Administracinio teisės pažeidimo protokolas turi būti surašomas dalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniui ir privalomai pasirašytinai supažindinant su juo asmenį (Alkoholio kontrolės įstatymo 35 str. 1 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 24 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N12-344/2004, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1673/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008, ATPK 260 str. 2 d.). Tai, jog 2008 m. lapkričio 19 d. protokolas Nr. 289 buvo surašytas jam nedalyvaujant ir jo nepasirašytas, bei įrodymai, kad VTAKT bylos nagrinėjimo metu bylos pažeidimo medžiagoje nebuvo surinkti visi įrodymai byloje, kuriais pagrįstas atsakovo nutarimas, teismo turėjo būti vertinami kaip esminių (pagrindinių) nutarimo priėmimo taisyklių pažeidimas ir skundžiamas nutarimas turėjo būti panaikintas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 p.). Alkoholio kontrolės įstatymo 35 – 37 straipsniuose nustatytos procesinės taisyklės, pagal kurias nagrinėjamos šio įstatymo pažeidimo bylos, skirtos užtikrinti juridinio asmens procesines teises ir pareigas. VTAKT, nenurodžiusi 2008 m. lapkričio 19 d. protokole Nr. 289 duomenų ir įrodymų (prie interviu „Šnekutis“ esančios alaus baro savininko V. V. nuotraukos vaizdinės ir kitos informacijos), nepateikė visų pažeidimo įrodymų, kurie buvo svarbūs bylos VTAKT nagrinėjimo metu. Įrodymai nebuvo surinkti ir pažeidimo nagrinėjimo dieną esančioje VTAKT medžiagoje, todėl skundžiamas nutarimas priimtas pažeidžiant jo teisę į gynybą ir prieštaraujant Viešojo administravimo įstatyme numatytiems įstatymo viršenybės, objektyvumo principams bei šio įstatymo 8 straipsnio 1 daliai.
2. Atsakovo pasirinktose citatose nėra jokių draudžiamos alkoholio reklamos elementų. Žurnalas FHM – visuomenės informavimo priemonė, todėl savo veikloje privalo vadovautis pagrindiniais visuomenės informavimo principais (Visuomenės informavimo įstatymo 3 str., Žurnalistų etikos kodekso 3 str.). FHM Nr. 55 interviu (74 psl.) autorius skaitytojams pateikė tikslius pašnekovo atsakymus ir jo nuomonę. Pašnekovo atsakymuose nėra jokių išreikštų draudžiamų alkoholio reklamos formų. Šiuo atveju yra reikšmingas Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarime pateiktas teisės aiškinimas. Teismo paminėtas komunikatas skirtas strategijos priemonėms dėl žalingo ir pavojingo alkoholio vartojimo. Jame yra nurodyta, kad piliečiai turi teisę gauti reikalingą informaciją apie poveikį sveikatai. Pateikė įrodymus apie ,,saugias“ alkoholio normas. Įvairioje medicinos literatūroje, kituose leidiniuose yra pateikiami praktiškai žinomi trumpalaikiai alkoholio efektai, kurie yra diskutuojami įvairioje medicininėje literatūroje apie alkoholio žalą. Teismas nepagrįstai FHM Nr. 55 (95 psl.) paskelbtą informaciją vertino kaip draudžiamą ir klaidinančią reklamą.
3. Teismas galėjo atsižvelgti ir į kitas Alkoholio kontrolės įstatyme numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. publikacijos nėra sukėlusios jokių žalingų pasekmių, jis netrukdė ir prisidėjo prie VTAKT tyrimo (pateikė paaiškinimus, publikacijų medžiagas, finansinės atskaitomybės dokumentus), bei papildomai įvertinęs esamą bendrą ekonominę situaciją galėjo skirti mažesnę piniginę baudą nei Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyta minimali piniginė bauda (Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 7, 8 d., Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 158 – 163) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo protokolo turiniui taikomos ATPK nuostatos, o protokolo įteikimą reglamentuoja pats Alkoholio kontrolės įstatymas (Alkoholio kontrolės įstatymo 35 str. 1 d., 37 str.). Nesutinka su kaltinimais procesinių teisės pažeidimų padarymu, nes griežtai laikėsi teisės aktų reikalavimų. Įstatymo garantuojama teisė į gynybą nebuvo pažeista. Atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-771/2008. Nutarime taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus turi būti nurodytos ne tik pažeidimo aplinkybės ir įrodymai, bet taip pat pateiktas atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų teisinis įvertinimas (Alkoholio kontrolės įstatymo 39 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo metu buvo vertinama įrodymų visuma. Ginčijamame nutarime pateikė teisinius motyvus, kuo remdamasis atmetė pareiškėjo paaiškinimus. Šie motyvai turi būti vertinami ne kaip pažeidimo įrodymai, be kurių negalima pareiškėjo atsakomybė, bet kaip teisinis pareiškėjo paaiškinimų įvertinimas. Nuoroda į konkrečius alaus pavadinimus ir alkoholinių gėrimų prekybos vietas patvirtina, kad straipsnyje ,,Šnekutis“ paskelbta informacija yra komercinio pobūdžio, skirta skatinti įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Pačiame interviu taip pat kalbama ne tik apie alaus tradicijas, bet būtent apie pašnekovo, kuris yra konkretaus alaus baro atstovas, santykį su alumi, jo vartojimu. Net jei prie straipsnio ir nebūtų pridėta nuotrauka, tai nepanaikintų Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo. Pareiškėjas nubaustas ne už vaizdinę medžiagą (fotonuotraukos pateikimą), bet už rašytinę medžiagą straipsniuose ,,Šnekutis“ ir ,,Viskas išaiškinta“.
2. Straipsnyje ,,Šnekutis“ interviu imamas iš V. V., kuris pristatomas kaip alaus baro šeimininkas, todėl jo nuomonė šio straipsnio kontekste negali būti vertinama kaip privati, jis reiškia nuomonę įmonės vardu ir jos interesais. Alkoholio verslo atstovo tikslas, be abejo, yra pateikti informaciją apie alų kuo palankiau, nes jis reklamuoja produkciją, kuria prekiauja jo vadovaujamas alaus baras ,,Šnekutis“. Nors šiame straipsnyje pateikiami istoriniai faktai apie alų, tačiau jais pagrindžiamas V. V. parduodamo alaus apibūdinimas. Straipsnyje ,,Viskas išaiškinta“ pateikiama komercinė informacija, kuria siekiama daryti poveikį kitiems asmenims, jiems renkantis ar įsigyjant alkoholinius gėrimus, kadangi alkoholio vartojimas siejamas su tam tikru teigiamu poveikiu vartotojų sveikatai (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-657/2001, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-604/2004, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-613/2004). Šio straipsnio teiginiai apie teigiamą alkoholio poveikį asmenims nebuvo pagrįsti konkrečiais moksliniais tyrimais.
3. Nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjo veiksmai nesukėlė žalingų pasekmių. Netrukdymas tyrimui nėra pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai yra pareiškėjo pareiga. Paaiškinimo pateikimas taip pat nėra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kadangi tai yra Alkoholio kontrolės įstatymo 37 straipsnyje numatyta pareiškėjo teisė. Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto ekonominio tikslingumo požiūriu (ABTĮ 3 str. 2 d.), todėl paskirta bauda negali būti mažinama pareiškėjo nurodytu ekonominiu motyvu – sunkia bendra ir jo ekonomine situacija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad alkoholio reklama – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. O šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas visų formų alkoholio reklamos Lietuvos Respublikoje draudimas. Tokiu būdu pateikti alkoholio reklamos sąvoka ir draudimai yra siejami tik su alkoholio produkcijos vartotojams adresuota (draudžiama) informacija ir šios informacijos prieinamumu šios produkcijos vartotojams. Tai reiškia, kad asmenys, nuo kurių valios priklauso vartotojų galimybė prieinamai gauti draudžiamą informaciją apie alkoholį (alkoholio reklamą), yra nurodyto draudimo veikimo, o tuo pačiu ir numatytos už šio draudimo nuostatų pažeidimą atsakomybės tinkami subjektai. Todėl nagrinėjant bylą pirmiausia yra būtina nustatyti ginčijamos informacijos (teksto ar kitokiu būdu išreikštos informacijos) atitikimą Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje pateiktai alkoholio reklamos sąvokai bei nustatyti, ar ši informacija (nustačius, kad tai yra alkoholio reklama) Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies taikymo prasme yra draudžiama.
Kolegija pažymi, kad nurodytų bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra siejamas su konkrečios informacijos ar tam tikros jos dalies (tariamos ir tariamai draudžiamos reklamos) įvertinimu taikant aukščiau nurodytus (Alkoholio kontrolės įstatymo 2 str. 4 d. ir 29 str. 1 d. nustatytus) kriterijus. Todėl toks bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas (ABTĮ 86 str. 2 d. taikymo požiūriu aplinkybių išaiškinimas) taip pat yra sietinas su byloje esančių įrodymų įvertinimu.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo (kaip leidėjo) žurnalo FHM Nr. 55 (2008 m. Nr. 11/08) 74 ir 95 puslapiuose pateikta vaizdinė ir rašytinė (teismo aptarta) informacija atitinka draudžiamos alkoholio reklamos kriterijus, kurie yra nustatyti Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4-11 punktuose, bei sutinka su sprendime pateiktu tokios išvados pagrindimu, dėl to pareiškėjas yra pagrįstai ir teisingai patrauktas atsakomybėn už minėto įstatymo reikalavimų pažeidimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme pareiškėjas (jo atstovė) iš esmės neginčijo nei padaryto pažeidimo fakto, nei atsakovo atliktos baudos skyrimo procedūros teisėtumo.
Taigi konstatuotina, kad nurodytos Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4-11 punktų nuostatos pareiškėjui pritaikytos pagrįstai.
Pasisakydama dėl skundžiamu atsakovo nutarimu pareiškėjui paskirtos baudos dydžio, kolegija pažymi, kad atsakovo pasirinktas minimalus Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 dalyje (2008-10-14 įstatymo Nr. X-1750 redakcija) nustatytas baudos dydis. Kaip matyti iš paties atsakovo nutarimo, tokį pasirinkimą atsakovas motyvavo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad pažeidimas padarytas pirmą kartą (pažymėtina, kad pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 8 d. atsakovas turėjo teisę pripažinti šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia). Tačiau kolegija kartu pažymi, kad Konstitucinio Teismo yra suformuota konstitucinė doktrina, kurioje nurodyta, jog konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).
Kolegija, taikydama šias nuostatas, pažymi, jog nagrinėjamoje situacijoje, be kita ko, yra būtina atsižvelgti ir į pareiškėjo padaryto teisės pažeidimo pobūdį bei jo mastą, pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - kad jis pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, pareiškėjo vykdomos veiklos nuostolingumą (pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę aptarė, tačiau į ją neatsižvelgė), taip pat į bendrą ekonominę situaciją šalyje (ši aplinkybė yra visuotinai žinoma). Atsižvelgdama į išvardintas aplinkybes ir vadovaudamasi teisingumo, protingumo kriterijais, kolegija mažina pareiškėjui paskirtą baudą iki 3 000 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. sprendimą pakeisti, sumažinant Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 3K08/304 pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei ,,Leidykla Lilita“ paskirtą baudą iki 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų).
Nutartis neskundžiama.