- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-25
- Bylos Nr.
- eI3-4017-644/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00739-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Audrius Grauželis (pirm.), Janina Vitunskienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija
- Trečiasis asmuo
- Gečių žemės ūkio bendrovės, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“
- Atsakovas
- D. P., D. V.
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės,
dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui advokatui P. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovams D. P. ir D. V., tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“, Gečių žemės ūkio bendrovė, dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtus atsakovės nuosavybės teise valdomus žemės sklypus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pareiškimu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą prašydama nustatyti, kad atsakovams D. P. ir D. V. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 4 d. aktu Nr. ŽVP-62-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą 30/120 dalį 0,0120 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)dydis yra 12,50 Eur.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir nurodė, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 pripažino projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino šį projektą įgyvendinančia institucija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. sausio 11 d. priėmė nutarimą Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“, kuriuo patvirtino Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialųjį planą ir pagal jį pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Pareiškėja informavo turto paveldėtojus apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą M. P. bendrosios nuosavybės teise valdomo 1,3200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., atžvilgiu. Parengus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje projektą, pareiškėja informavo turto paveldėtojus apie visuomenės supažindinimą su projektu. Šiuo pranešimu turto paveldėtojai taip pat buvo informuoti apie tai, kad pagal projekto sprendinius iš jam priklausančio 1,3200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., visuomenės poreikiams bus paimama šio žemės sklypo dalis. UAB „Capital vertinimas“ parengė nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą Nr. 18-KP02-247, pagal kurią mirusiojo M. P. bendrosios nuosavybės teise valdyto naujai formuojamo 0,0120 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 247-2, esančio (duomenys neskelbtini)., rinkos vertė 2018 m. vasario 6 d. yra 50 Eur, nuostoliai nenustatyti. Turto vertinimo ataskaita yra nenuginčyta, todėl laikytina vieninteliu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą atsakovų žemės sklypą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2018 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1P-389-(1.17 E.) patvirtino projektą. NŽT direktorius 2019 m. sausio 4 d. aktu Nr. ŽVP-62-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje)“ paėmė visuomenės poreikiams M. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdytą 30/120 dalį 0,0120 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – nenustatytas, esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių dėl Žemės sklypo pagal Vertinimo ataskaitą paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 12,50 Eur, iš jų Žemės sklypo vertė – 12,50 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 0 Eur. Pareiškėja 2019 m. sausio 18 d. vietiniame Jonavos rajono laikraštyje „Naujienos” bei 2019 m. sausio 22 d. valstybiniame laikraštyje „Lietuvos žinios“ informavo mirusio M. P. turto paveldėtojus, kad NŽT priėmė 2019 m. sausio 4 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-62-(1.18.) ir pakvietė paveldėtojus per 30 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos pasirašyti šį aktą ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. M. P. turto paveldėtojai į prašymą pasirašyti aktą neatsiliepė. Todėl pareiškėja kreipėsi į teismą dėl akto patvirtinimo bei žemės sklypo atlyginimo nustatymo. Akte nurodyta suma pervesta į notaro depozitinę sąskaitą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Gečių žemės ūkio bendrovės atstovas neprieštaravo dėl pareiškimo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškimu sutiko. Pažymėjo, kad Turto vertinimo ataskaita yra teisinga, todėl teismui yra pagrindas nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą, nurodytą atlyginimo dydį. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų neatitikimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo - akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ atsiliepime su pareiškėjo pareiškimu sutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjo išdėstyti argumentai pagrindžia tiek žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, tiek atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydį. Pagal esamus duomenis visi atsakovo patirti nuostoliai yra įvertinti ir jų dydis apskaičiuotas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl už ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti visuomenės poreikiams paimto atsakovų D. P. ir D. V. 30/120 dalies 0,0120 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). atlyginimo dydžio nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – Žemės paėmimo įstatymas) 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi buvo patenkinta pareiškėjo pareiškimo dalis dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 4 d. akto Nr. ŽVP-62-(1.18.) teisėtumo patvirtinimo, leidimo pareiškėjai įregistruoti visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus valstybės vardu, išregistruojant juridinį faktą – 2005 m. gruodžio 18 d. privačios žemės nuomos sutartį, sudarytą su Gečių žemės ūkio bendrove, dėl 30/120 dalies 0,0120 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). nuomos bei pradėti žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas tik dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis).
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo Specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad iš atsakovų visuomenės poreikiams paimtas žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad žemės sklypui buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų, vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, žemės sklype nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių. Vertinimo ataskaitoje nurodyta naujai formuojamo 0,0120 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., vertė 2018 m. vasario 6 d. – 50 Eur. Tokių būdu, atsakovų bendrosios nuosavybės teise valdoma žemės 30/120 dalies vertė yra 12,50 Eur. Žemės sklypų vertės buvo paskaičiuotos proporcingai atsakovų nuosavybės teise valdomam žemės plotui, nustatyta taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau – Metodika). Žemės sklypų rinkos vertę nustatė UAB „Capital vertinimas“, atestuotas nekilnojamojo turto vertintojas D. G., turintis nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą.
Atsakovai nepasinaudojo savo teise ir per įstatymų nustatytą terminą neteikė jokių pastabų, pasiūlymų dėl turto vertinimo proceso bei sklypo ir nuostolių vertės nustatymo, taip pat neskundė teismui nei Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto, nei Turto vertinimo ataskaitos. Atsakovai nekelia ginčo dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.
Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Šiuo atveju nėra nustatytas nei vienas iš minėtų pagrindų.
Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų dėl Turto vertinimo ataskaitos Nr. 18-KP02-247 nuginčijimo įstatyme nustatyta tvarka, taip pat nėra jokių faktinių duomenų ir įtikinamų argumentų, leidžiančių abejoti jos turiniu.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą žemę pagrįstai nustatytas pagal Turto vertinimo ataskaitoje Nr. 18-KP02-247 nurodytą nekilnojamojo turto rinkos vertę ir nurodytas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte Nr. ŽVP-62-(1.18.), t. y. atsakovų paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo vertė yra 12,50 Eur.
Pareiškėja į bylą pateikė prašymą atlyginti 735,07 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato tiektas paslaugas, kurias sudarė pareiškimo parengimas, pasirengimas teismo posėdžiui, atstovavimas.
Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjai teikė advokatas P. J., AKJ Consultus advokatų profesinės bendrijos narys.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.
Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-25 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).
Vertinant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog ministerijoje veikia atskiras struktūrinis padalinys – Teisės ir personalo skyrius, kurio vienas iš uždavinių yra savarankiškai arba kartu su kitais ministerijos administracijos padaliniais atstovauti ministerijos ir valstybės (jei ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3P 131 patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Teisės ir personalo skyriaus nuostatų 5.3 p.). Šiame padalinyje dirba 10 darbuotojų (duomenys iš oficialios Susisiekimo ministerijos interneto svetainės). Darytina išvada, kad pareiškėjos vidiniai resursai buvo pakankami tinkamai atstovauti ministeriją viso teisminio proceso metu šioje byloje.
Vertindamas bylos pobūdį teismas atsižvelgia į tai, kad kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais, advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Kaip pagrindas pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o einamoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, žemės sklypo duomenys, NŽT priimtų aktų pavadinimai ir rekvizitai, atlyginimo už paimamą žemės sklypą suma, reikalavimo formuluotė ir kiti techniniai duomenys. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už žemės sklypų paėmimą, jėgomis. Byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos pareiškėjo administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, byla buvo tiesiogiai susijusi su jos vykdomomis funkcijomis.
Pažymėtina, kad atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui. Būtent jis, duodamas atitinkamus pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-01-20 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1331-520/2016). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėja nepagrindė aplinkybės, jog advokato pasitelkimas atstovauti jos interesus teisme šiuo atveju buvo būtinas, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad atsakovams D. P. ir D. V. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 4 d. aktu Nr. ŽVP-62-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą 30/120 dalį 0,0120 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., dydis yra 12,50 Eur.
Pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.