Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-07-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1435-946/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-07-08
Bylos Nr.
1-1435-946/2016
Teisminio proceso Nr.
1-03-6-00020-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Kaltinamasis
A. B.
Advokatai
Angelė Fominienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1435-946/2016Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00020-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.11; 2.10.2.7; 2.3.6.4.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m.liepos 8 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Rasai Baranauskaitei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Dedelienei,kaltinamajam A. B., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs 7 klases, nevedęs, nedirbantis, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, teistas:

1) 2008-12-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d.; 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m., vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 m., paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant visą nustatytą terminą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą;

2) 2009-06-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., nuteisiant laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius LR BK 92 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 m., paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant visą nustatytą terminą būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., išskyrus atvejus, jei tai susiję su mokslu ar darbu. 2009-11-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d., pagal 2009-06-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2008-12-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, taikytas LR BK 92 str. ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant visą nustatytą terminą būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., išskyrus atvejus jei tai susiję su mokslu arba darbu bei tęsti mokslus;

3) 2010-02-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta bausmė ir bausmės, paskirtos 2009-06-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 2008-12-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kurios subendrintos 2009-11-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, subendrintos, paskiriant galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Taikytas LR BK 92 str. ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant visą nustatytą terminą būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su mokslu arba darbu, tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti pataisos inspekcijos organizuojamose socialinės reabilitacijos programose;

4) 2010-04-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 187 str. 1 d. (2 veikos), 284 str. 1 d. (2 epizodai), 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2009-11-17 nutartimi, 2008-12-11 ir 2009-06-04 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. 2010-08-20 nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos 2010-04-07, 2010-02-01, 2008-12-11 ir 2009-06-04 nuosprendžiais, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, 2010-09-24 nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 1 metų 7 dienų;

5) 2011-02-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 2 d., laisvės atėmimu 2 metams 8 mėn. vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2010-04-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams;

6) 2012-12-06 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams. 2013-10-09 Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi 2012-12-06 nuosprendis subendrintas su 2011-02-24 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 4 m. 2 mėn. laisvės atėmimo. 2015-01-12 paleistas iš Alytaus PN atlikus bausmę.

7) 2016-03-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. (3 veikos), 178 str. 4 d.(2 veikos) laisvės atėmimu 2 metams.

8) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-10 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. jam paskirta 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta 2016-03-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 m. 3 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose (nuosprendis neįsiteisėjęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. laikotarpiu nuo 2015-02-03, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Kaune, direktoriumi ir žinodamas, kad pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 d. „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, atsakingu už apskaitos organizavimą, dokumentų išsaugojimą, aplaidžiai tvarkė įmonės apskaitą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų nuostatų 4 str. „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama 2) pateikiama laiku 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 19 str. 1 d., 2 d. „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turėjo numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, dėl to neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, nurodytų 2015-02-03 dokumentų priėmimo-perdavimo akte, dėl ko negalima buvo nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros už 2013-01-01 – 2015-02-03 laikotarpį.

Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu pagal pateiktą jam kaltinimą prisipažino visiškai ir parodė, kad nusipirko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pas draugą pasidėjo dokumentus, nes pas jį nebuvo vietos. Neturėjo laiko pasižiūrėti dokumentų. Draugas kraustėsi, dokumentai dingo. Su įmone susijusių sprendimų priimti neteko. Daug dokumentų pasirašinėjo, kuriuos ruošė buvęs įmonės direktorius M. M. ruošė dokumentus, kol nupirko įmonę, po to neberuošė. Jis buvo direktorius, tačiau nežino, kas jį juo paskyrė, kaip juo tapo. Nespėjo nieko nuveikti įmonėje, nes neturėjo laiko. Po įmonės pirkimo-pardavimo sandorio nepasirašinėjo jokių sprendimų. Sutartyje buvo, kad jis direktorius, tačiau sutarties nematė. Jis norėjo nusipirkti įmonę, surado per vieną žmogų. Įmonė užsiiminėjo statybų veikla. Priėmimo-perdavimo aktą pasirašė, duomenis gal ir sutikrino, tai yra kokius dokumentus jam perdavė, bet neprisimena. Jau Klaipėdoje norėjo atiduoti finansininkams dokumentus, tačiau draugas kraustėsi ir dokumentų nebebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu specialiu liudytoju apklausto M. M. parodymais, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2013-01-02 iki 2015-02-02. Pagrindinė bendrovės veikla buvo statybos darbai. Įmonėje vienu metu dirbo apie 20 darbuotojų, kurie atliko įvairius vidaus statybinius darbus. Bendrovės kasininku įmonėje buvo jis pats. Į jo kaip direktoriaus pareigas įėjo tiekėjų, subrangovų paieška, susitarimų sudarymas su subrangovais, darbuotojų suradimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarinėti pradėjo nuo 2013 m. sausio mėn. Sandoriai buvo sudaromi dėl įvairių statybinių darbų atlikimo įvairiuose miestuose – Kaune, Kauno r., Vilniuje, Panevėžyje. Pagrindiniai objektai, kuriuose buvo atliekami darbai: Kauno mieste KTU pastatas, esantis Baršausko gatvėje, Kauno r. Akademijos mstl. A. Stulginskio universiteto III rūmai, Vilniuje Sereikiškių parkas, Panevėžyje siaurojo geležinkelio rekonstrukcija. Dėl šių darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė subrangos sutartis, generalinis šių darbų užsakovas buvo Vilniaus įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo laimėjusi darbų atlikimo konkursą. Šiuose objektuose priskirtus darbus, 60 procentų darbų atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės darbuotojai, kitiems likusiems darbams turėjo pasamdę kitus subrangovus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su visais subrangovais buvo sudariusi darbų atlikimo sutartis. Šiuo metu samdytų subrangovų neprisimena. Su subrangovais UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitydavo grynais pinigais ir bankiniais pavedimais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita buvo vedama pas buhalterį, kurioje vietoje jis tvarkė apskaitą, nežino. 2015 m. nusprendė parduoti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Apie tai, kad nori parduoti akcijas, jis buvo sakęs ne vienam asmeniui. Turbūt per kažkokius asmenis A. B. ir sužinojo jo telefoną, jam paskambino. Jis ankščiau A. B. nepažinojo. Buvo sutarta, kad akcijas parduos už 580 Eur. 2015-01-19 buvo sudaryta preliminarioji akcijų pirkimo-pardavimo sutartis Klaipėdos mieste, 2015-02-04 buvo sudaryta notarinė akcijų pirkimo*pardavimo sutartis, pinigus už akcijas jam padavė A. B. notarinėje kontoroje prie notaro. A. B. buhalterinius apskaitos dokumentus pagal dokumentų priėmimo-perdavimo aktą perdavė Klaipėdos mieste, šalia (duomenys neskelbtini). Dokumentų perdavime be jų dviejų daugiau niekas nedalyvavo. Po dokumentų perdavimo jam yra kelis kartus skambinęs A. B., kuris teiravosi Panevėžio objekto– siaurojo geležinkelio aktavimo klausimais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijas VMI teikdavo įmonės buhalteris, kurios būdavo pasirašytos jo kaip direktoriaus, tiksliai kokiai sumai buvo skolinga įmonė tiekėjams ir mokesčių administratoriui, pasakyti negali. Jis jokioje PVM grobimo schemoje nedalyvavo, jokių pinigų su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaisnesidalino ir jiems negražino (3 t. b. 1. 45-47).

FNTT prie VRM Klaipėdos apygardos Valdybos NVTS vyresniosios tyrėjos R. K. 2015-04-09 tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad FNTT prie VRM Klaipėdos apygardos valdyba 2015-03-23 gavo iš FNTT prie VRM Kauno apygardos raštą Nr. 1/4-1-40-879 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriaus A. B. neįprastos finansinės veiklos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Lt, Eur) esančios Danske bank a. s. Lietuvos filiale laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2014-09-10 išgrynino – 1240000 Lt. Šio rašto pagrindu 2015-03-27 FNTT Klaipėdos apygardos valdyba pavedimu Nr. 04/12-12-2665 atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą. Patikrinimo metu atlikus analizę nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2013-01-08 iki 2015-02-05 buvo registruota K. Donelaičio g. 62-1, Kaune, akcininkas – direktorius M. M. Akcininkas M. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas 2015-02-04 pardavė A. B. už 580 Eur. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį 2015-02-04 patvirtino Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro notaras E. S. Pagal CIS duomenis A. B. registruotas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Minėtas butas pagal VĮ Registrų centro duomenis priklauso A. B.. Pagal Sodros duomenis A. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2015-02-03. A. B. ne kartą teistas už plėšimus, vagystes. Patikrinimo metu 2015-03-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. B. paaiškino, kad 2015 m. vasario mėnesį gėrė bare, prie jo priėjo vyras ir pasiūlė tapti direktoriumi, už šią paslaugą pažadėjo sumokėti 500 Lt. Kitą dieną jie susitiko prie VĮ Registrų centro. Vyras priėjo prie A. B. ir pasakė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. Prie VĮ Registro centro pasirašė dokumentus. Ten M. jam davė segtuvą, telefoną su kortele ir sumokėjo 500 Lt. Po to, kartu su M. nuėjo pas notarą (duomenys neskelbtini). Ten jis pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pinigų už pirktas akcijas M. M. nemokėjo. Patikrinimo metu 2015-03-27 pagal dokumentų ir daiktų paėmimo aktą Nr. 04/12-12-2665D1 išimti dokumentai: UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko M. M. 2015-01-27 akcininko sprendimas Nr. 2015/1, 2015-02-04 akcijų pardavimo-pirkimo sutartis, 2013-10-05 tiekimo ir rangos sutartis Nr. 2013/10/05-01, darbų vertė – 1322685,01 Lt, darbų atlikimo aktai, SIM kortelė Nr. 8008 (kurią davė M. M.). 2015-03-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. B. įpareigotas pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus iki 2015-03-31 (2015-03-27 įpareigojimas Nr. 25/12-1-12-5863), tačiau A. B. buhalterinių dokumentų FNTT prie VRM Klaipėdos apskrities valdybai nepateikė. (1 t. b. l. 5).

2015-01-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko M. M. sprendimu, kuriuo nuspręsta nuo 2015-02-03 bendrovės vadovu – direktoriumi paskirti A. B. (1 t. b. l. 19, 70).

2015-01-19 preliminaria akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi, pagal kurią A. B. ir M. M. sudarė sutartį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo (1 t. b. l. 71-74).

2015-02-04 sutartimi tarp M. M. ir A. B., iš kurios matyti, kad M. M. pardavė 10000 paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų A. B. už 580 Eur. Joje be viso kito nurodyta, kad pardavėjas patvirtino, jog 580 Eur gavo grynais iš pirkėjo prieš sutarties sudarymą. Sutartis patvirtinta notaro (1 t. b. l. 75-77).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-02-03 dokumentų priėmimo-perdavimo aktu, iš kurio matyti, kad M. M. perdavė bendrovės direktoriui A. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir dokumentus, fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kaip minėtas asmuo neša dėžes su dokumentais ir deda į automobilio bagažinę (1 t. b. l. 79-80, 81-82).

VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu, kuris patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2015-02-10 įregistruotas A. B. (1 t. b. l. 83-84).

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis A. B. neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų ir tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą BK 223 str. 1 d.

Iš byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų matyti, kad A. B. nuo 2015-02-03 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi. Tokiu būdu jis pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 ir 2 d. reikalavimus buvo atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad būdamas atsakingu už tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, dokumentų išsaugojimą neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, nurodytų 2015-02-03 dokumentų priėmimo-perdavimo akte, dėl ko negalima buvo nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros už 2013-01-01 – 2015-02-03 laikotarpį.

BK 223 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK str. numatytus padarinius, t. y. kai dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Pagal teismų praktiką, aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (pvz., nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.), o buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai bet koks neatsargus jų praradimas anksčiau laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymų, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo, arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo, gali būti skiriama ekspertizė (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011, 2K-157/2011, 2K-285/2012ir kt.).

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 2 d. reglamentuoja, kad už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.

A. B. nagrinėjamu atveju veikė neatsargia kaltės forma, kuri pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, nes jis, kaip einantis direktoriaus pareigas, turėjo žinoti aukščiau nurodytų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, tačiau jas vykdė netinkamai, dėl ko ir negalima buvo nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros už 2013-01-01 – 2015-02-03 laikotarpį, ir nors nenumatė, kad dėl jo nerūpestingumo, t. y. tam tikrų buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo gali kilti žalingos pasekmės, tačiau dėl užimamų pareigų bendrovėje galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.).

Taigi, darytina išvada, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą A. B. pripažinti kaltu padarius BK 223 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

A. B. kaltinime buvo duotos nuorodos į Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. „...apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjektų vadovų nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.“, bei Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymą Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“.

Pažymėtina, kad Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymas Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ neteko galios 2010-10-18 įsakymu Nr. V-46 (nuo 2011-01-01) (Žin., 2010, Nr. 124-6362), todėl nuoroda į šį teisės aktą iš kaltinimo šalintina.

Kaip matyti, kaltinime pacituotame 19 str. nurodyta, kad patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjektų vadovų nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 d., apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis (Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 2 d.). Todėl kaltinime pateikta nuoroda į Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnį atitinkamai koreguotina pagal veikos metu galiojusią įstatymo redakciją. Taip pat kaltinime buvo nurodyta, kad A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 punktą, tačiau 21 str. neturi punktų, turi tik dalis. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad buvo padaryta techninė klaida, kuri turi būti taip pat ištaisyta.

A. B. atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 223 str. 1 d., dėl to nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

A. B. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, šį nusikaltimą padarė būdamas anksčiau teistas. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta viena A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad jis yra nedirbantis, nevedęs, taip pat į tai, kad jis šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose pagal anksčiau jo atžvilgiu priimtą nuosprendį (2016-03-30 nuosprendį). Įvertinus dar ir tai, kad A. B. yra jau 7 kartus teistas, baustas realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, jo atžvilgiu yra priimtas ir dar vienas, jau aštuntas apkaltinamasis nuosprendis, kuris iki dabar nėra įsiteisėjęs, ir kuriuo jam yra paskirta taip pat reali laisvės atėmimo bausmė, teismas sprendžia, kad kaltinamajam turi būti paskirta griežtesnė savo rūšimi nei bauda bausmė.

Todėl atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant užtikrinti bausmių, paskirtų skirtingais nuosprendžiais, suderinamumą bei realų, o ne formalų, vykdymą, tuo užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 223 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – areštas, kuri nagrinėjamu atveju bus objektyviai pakankama bausmės tikslams pasiekti nagrinėjamu atveju, jos dydį nustatant artimą minimaliam tokios rūšies bausmės dydžiui.

A. B. paskyrus bausmę, ji turės būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra visos reikalingos sąlygos (byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą).

A. B. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-30 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-207-144/2016 buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 4 d., BK 178 str. 2 d., BK 178 str. 4 d., 178 str. 2 d., BK 178 str. 2 d. ir galutinė bausmė paskirta 2 m. laisvės atėmimo. Šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose.

Kadangi A. B. šioje byloje nusikalstamą veiką padarė dar iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-30 nuosprendžio priėmimo, tai vadovaujantis BK 63 str. 9 d., teismas priėmęs nuosprendį ir paskyręs bausmę privalėtų ją subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-30 nuosprendžiu paskirta bausme. Tačiau minėtu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-30 nuosprendžiu paskirta bausmė A. B. jau yra subendrinta 2016-06-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. B. paskirta bausme, kuris šiuo metu nėra įsiteisėjęs (apskųstas apeliacine tvarka). Todėl šioje byloje paskirta bausmė A. B. pagal BK 223 str. 1 d. nebegali būti bendrinama su 2016-03-30 nuosprendžiu. Ji turėtų būti bendrinama su 2016-06-10 nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme, tačiau tik tuo atveju, jei minėtas nuosprendis jau šiuo metu būtų įsiteisėjęs. Kadangi 2016-06-10 nuosprendis dar neįsiteisėjęs, tai bausmė A. B., paskirta šioje byloje pagal BK 223 str. 1 d. galės būti subendrinta su jo atžvilgiu priimtu 2016-06-10 nuosprendžiu paskirta galutine bausme tik atskira nutartimi, kai abu nuosprendžiai įsiteisės, tai yra šių nuosprendžių vykdymo metu.

Šioje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta 2016-07-01 pažyma Nr. NTP-7-7454 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Angelė Fominienė teikia antrinę teisinę pagalbą A. B. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui yra 115,80 Eur.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą , kai kaltinamasis yra suimtas, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš esmės gali būti priteisiamos iš kaltu pripažinto A. B. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą, kai kaltinamasis yra suimtas, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuris yra suimtas. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo jam esant suimtam. Remiantis išdėstytu, minėtoje pažymoje nurodytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę areštą 21 parai.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę areštą 14 parų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš A. B. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Purvainis