Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei G. G., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šimtažiedis“ atstovui advokatui Anatolijui Novikovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šimtažiedis“, dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Nacionalinės žemės tarnybai dėl nuomos mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme priimtas ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinys atsakovui UAB „Šimtažiedis“, dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Nacionalinės žemės tarnybai dėl nuomos mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme priteisimo, kuriame nurodyta, kad 2000 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 3073-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo“ išnuomojo S. A. įmonei „Šimtažiedis“ ne aukciono tvarka iki bus parengtas detalusis planas, bet ne ilgiau kaip 5 metams S. A. įmonei „Šimtažiedis“ 42358 kv.m. ploto žemės sklypo dalį, esančią 54805 kv.m. ploto žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2000 m. rugsėjo 18 d. buvo pasirašyta sutartis Nr. 514 N01/23383 „Dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos“. 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. Ž49-3918 ir 2010 m. gruodžio 30 d. susitarimu dėl valstybinės žemės nuomos sutarties dalinio pakeitimo Nr. S49/2010-194 buvo sumažintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje nuomojamo atsakovui plotas nuo 40317 kv.m. iki 15723 kv.m. Perskaičiavus žemės nuomos mokestį, atsakovo įsiskolinimas už žemės nuomą ir materialiosios palūkanos 2009-2013 metų laikotarpiu sudaro 12 966,06 Eur (44769,21 Lt). Teismo prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 12 966,06 Eur (44769,21 Lt) žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą su materialiosiomis palūkanomis, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Teisme gautas trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimas į pareikštą ieškinį, nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos, atstovaujamos A. V., ir uždarosios akcinės bendrovės „Šimtažiedis“, atstovaujamos S. A., 2000 m. rugsėjo 18 d. sudaryta valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis Nr. 514, kuria buvo išnuomota 42358 kv. m ploto žemės sklypo ploto dalis, esanti 54805 kv. m ploto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 2.3-9555-(01), „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nuomos sutarties dalinio pakeitimo“, uždarajai akcinei bendrovei „Šimtažiedis“ išnuomotos valstybinės žemės sklypo ploto dalis sumažinta iki 40317 kv. m, o 2009 m. spalio 5 d. susitarimu Nr. KO 1/2009-313 nuomuojamo sklypo dalis sumažinta iš 42358 kv. m iki 40317, nurodant susitarimo 3 punkte sąlygą, jog nuomotojas per 3 mėnesius privalo įregistruoti susitarimą Nekilnojamojo turto registre. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 2.3-14593-(01), „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nuomos sutarties dalinio pakeitimo“, uždarajai akcinei bendrovei „Šimtažiedis“ išnuomotos valstybinės žemės sklypo ploto dalis sumažinta iki 38317 kv. m, tačiau šis sandoris nepabaigtas dėl nuo institucijos nepriklausančių aplinkybių, kadangi nesudaryta sutartis (iki 2010 m. gruodžio 9 d.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. Ž49-3918, „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo ir sklypo dalies nuomos sutarties dalinio pakeitimo bei sklypo dalių išnuomojimo I. A., D. A. ir G. A.“, uždarajai akcinei bendrovei „Šimtažiedis“ išnuomotos valstybinės žemės sklypo ploto dalis sumažinta iki 15723 kv. m, o 2010 m. gruodžio 30 d. susitarimu Nr. S49/2010-194 tarp Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Šimtažiedis direktoriaus patvirtinti ketinimai nuomotis nurodyto dydžio sklypo dalį, tačiau neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pažymėjo, kad tiek anksčiau minėtas įsakymas, tiek susitarimas yra neįsiteisėję ir negaliojantys, kol nuomininkas (atsakovas) neįregistravo sandorio teisės aktų nustatyta tvarka. 2017 m. spalio 25 d. gautas Nacionalinės žemės tarnybos nuomonė dėl pateiktų papildomų įrodymų, kurioje nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė laikytina subjektu, įgyvendinančiu valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo nustatymą, mokesčio priskaičiavimą, surinkimą bei sumokėjimo kontrolę, t. y. nuomos mokestis už valstybinę žemę yra surenkamas ne į valstybės, bei į savivaldybės biudžetą. Akcentavo, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Šimtažiedis“ pagal 2000 m. rugsėjo 18 d. Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį Nr. 514, pakeistą 2002 m. rugpjūčio 20 d. Susitarimu Nr. K01/2002-25769, pakeistą 2009 m. spalio 5 d. Susitarimu Nr. K01/2009- 313 nuomos mokestį turi mokėti Vilniaus miesto savivaldybei. Tik ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė, kurios funkcijoms priskirtas mokesčio tarifo nustatymas ir nuomos mokesčio surinkimas, turi kompetenciją nagrinėjamoje byloje tinkamai įvertinti atsakovės pateikto žemės nuomos mokesčio paskaičiavimo atitikimą teisės aktų reikalavimams.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Prašė ieškinį tenkinti.

Į teismo posėdį neatvyko trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Nacionalinės žemės tarnybos atstovas, apie posėdį informuotas tinkamai (b. l. 86), prašymų atidėti teismo posėdį negauta. Laikytina, jog procesinių kliūčių bylai nagrinėti nėra (CPK 246 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Šimtažiedis“ 2000 m. rugsėjo 18 d. sudaryta valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis Nr. 514, su vėlesniu patikslinimu, kuria buvo išnuomota 42358 kv. m ploto žemės sklypo ploto dalis, esanti 54805 kv. m ploto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 24-26). Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 2.3-9555-(01), „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nuomos sutarties dalinio pakeitimo“, uždarajai akcinei bendrovei „Šimtažiedis“ išnuomotos valstybinės žemės sklypo ploto dalis sumažinta iki 40317 kv. m, o 2009 m. spalio 5 d. susitarimu Nr. KO 1/2009-313 nuomojamo sklypo dalis sumažinta iš 42358 kv. m iki 40317, nurodant susitarimo 3 punkte sąlygą, jog nuomotojas per 3 mėnesius privalo įregistruoti susitarimą Nekilnojamojo turto registre (1 tomas, b. l. 89-94). Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 2.3-14593-(01), „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nuomos sutarties dalinio pakeitimo“, uždarajai akcinei bendrovei „Šimtažiedis“ išnuomotos valstybinės žemės sklypo ploto dalis sumažinta iki 38317 kv. m. (1 tomas, b. l. 107-108). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. Ž49-3918 (1 tomas, b. l. 98-99), „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo ir sklypo dalies nuomos sutarties dalinio pakeitimo bei sklypo dalių išnuomojimo I. A., D. A. ir G. A.“, uždarajai akcinei bendrovei „Šimtažiedis“ išnuomotos valstybinės žemės sklypo ploto dalis sumažinta nuo 40317 kv.m. iki 15723 kv. m. Ieškovas nurodė, kad perskaičiavus žemės nuomos mokestį, atsakovo įsiskolinimas už žemės nuomą ir materialiosios palūkanos 2009-2013 metų laikotarpiu sudaro 12 966,06 Eur (44769,21 Lt) (1 tomas, b. l. 133-138).

Byloje kilo ginčas dėl ieškovės priskaičiuoto žemės nuomos mokesčio dydžio ir skolos priteisimo. Ginčo dėl to, kad atsakovė ieškovės paskaičiuotą nuomos mokestį už nuomojamą žemės sklypą nesumokėjo nėra.

CK 6.552 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad valstybinės žemės nuomos mokesčių dydis nustatomas teisės aktų, t. y. įstatymų ir poįstatyminių aktų. Valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ 1.2, 1.4, 1.7, 1.9 punktų bei Vyriausybės 2003 m lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1, 2, 3, 7, 8 punktų nuostatomis. Pajamos, gautos už išnuomotą valstybinę žemę, patenka į savivaldybių biudžetus (Vietos savivaldos įstatymo 36 str. 1 d. 7 p.); tai lemia, kad būtent savivaldybės yra valstybinės žemės nuomos mokestį administruojančios institucijos.

Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu nurodė, kad dalis atsakovui priklausančių pastatų ir žemės sklypų, ant kurių jie pastatyti, atiteko į valstybinės reikšmės miškų plotams priskiriamą teritoriją, atsakovė realiai negalėjo naudotis pagal paskirtį minėtu žemės sklypu, nes dalies sklypo paskirtis tapo rekreacine.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra iš įstatymo kylanti teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Civilinio kodekso XXIX skyrius, Žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai). Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2010).

Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą valstybinė žemė ne aukciono tvarka išnuomojama asmenų nuosavybės teise turimiems ar nuomojamiems statiniams eksploatuoti, t. y. išnuomojama būtent ta valstybinės žemės sklypo dalis, kuri būtina statinio naudojimui pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį užtikrinti (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.2 punktas, Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28 punktas). Byloje nagrinėjamu atveju valstybinė žemė buvo išnuomota poilsio namų statinių kompleksui eksploatuoti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.545 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį.

Žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre (CK 6.546 straipsnis). Atsakovė, ginčydama nuomos mokesčio dydį remiasi tuo argumentu, kad nuomos mokestis paskaičiuotas netinkamai ir turi būti mažinamas dėl žemės sklype esančios miško paskirties žemės (sudarančios 38,33 procentus) ir turėtų būti skaičiuojamas pagal jos pateiktą 2017 m. rugsėjo 21 d. Žemės sklypo vidutinės rinkos vertės apskaičiavimo aktą neatliekant matavimų vietoje (1 tomas b.l.75-80). Kartu su minimu aktu pateikta LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. sausio 20 d. pažyma Nr.54213, pagal kurią žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bendras žemės sklypas 5,4805 ha, o jame esančių miškų duomenys: 2,10 ha (b.l.75). Analogiškas miško žemės ir medynų plotas nurodytas ir UAB „SVS IDEA“ parengtame 2017 m. rugsėjo 21 d. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimo akte (b.l.79), tačiau nėra duomenų, koks miško platas patenka į atsakovės nuomojamą žemės sklypo dalį. Vien atsakovės pateiktų įrodymų dėl miško paskirties žemės nepakaktų ir dėl to, kad VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis nuo 2000-10-10 pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis nurodyta – kita, o ne miško ūkio (1 tomas b.l.16).

Kadangi žemės nuomos metinis mokestis turi būti perskaičiuojamas sutinkamai su aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimais, o kitoks valstybinės žemės nuomos sutarties aiškinimas paneigtų CK 6.552 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka, vienašališkas atsakovės reikalavimas mažinti žemės mokestį pateiktų įrodymų pagrindu paneigtų įstatyminį reglamentavimą, pakeistų nuomos mokesčio dydį, kuris yra nustatomas teisės aktų. Akcentuotina, jog nuo teisės aktuose nustatytų nuomos mokesčių dydžio šalys negali nukrypti tarpusavio susitarimais ar vienašaliais nuomos mokesčio perskaičiavimais, ko šiuo atveju ir siekia atsakovė.

Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė nebūtų turėjusi realios galimybės be jokių apribojimų įgyvendinti visas žemės naudojimosi teises išnuomotame žemės sklype (CPK 178 straipsnis).

Įvertinus nurodytą, ieškinys tenkinamas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 10961,19 Eur žemės nuomos mokesčio skolos už laikotarpį nuo 2009 metų iki 2013 metų.

Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad pajamos, gautos už išnuomotą ar suteiktą naudotis valstybinę žemę, sudaro savivaldybių biudžetų pajamas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 16 punktas nustato, kad valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos.

Ieškovė prašo priteisti 2004,87 EUR materialiąsias palūkanas už prievolių įvykdymo termino praleidimą. Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį palūkanų norma yra 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Pagal Taisyklių 8 punktą juridiniai asmenys iki einamųjų metų lapkričio 01 d. turi pasiskaičiuoti ir pateikti mokesčio deklaracijas bei, pagal Taisyklių 17 punktą, mokestį turi sumokėti iki einamųjų metų lapkričio 15 d. atsakovė žemės nuomos mokesčio už 2009 metus nesumokėjo uždelsdamas 46 dienas (laikotarpis nuo 2009 m. lapkričio 16 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.), už 2010 metus (nuo 2010 m. sausio iki 2010 m. gruodžio 31 d.) vėluota 365 dienos, už 2011 metus (nuo 2011 m. sausio iki 2011 m. gruodžio 31 d.) vėluota 365 dienos, už 2012 metus (nuo 2012 m. sausio iki 2012 m. gruodžio 31 d.) vėluota 366 dienos, už 2013 metus (nuo 2013 m. sausio iki 2013 m. gruodžio 31 d.) vėluota 365 dienos ir už 2014 metus (nuo 2014 m. sausio iki 2014 m. balandžio 30 d.) vėluota 120 dienų. Atsakovė teisės aktų nustatytais terminais nesumokėjo mokesčio, todėl ieškovės reikalavimas dėl materialiųjų palūkanų priteisimo tenkintinas ir iš atsakovės priteistina 2004,87 EUR materialiųjų palūkanų.

CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai atsakovas yra privatus juridinis asmuo priteisiamos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos. Šiuo atveju, ieškovė prašo priteisti 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis ieškovės reikalavimas yra palankesnis atsakovei, todėl ieškovės reikalavimas yra tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 3 d., 6.210 str.).Vadovaujantis išdėstytu, iš atsakovės priteistina 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (12966,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013 m. lapkričio 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 98,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvykdymo (1 t. b.l. 60). Prašymas tenkintas, patirtos išlaidos laikytinos pagrįstomis, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 98,52 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš atsakovės valstybės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė buvo atleista, t.y. 389,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, iš atsakovės priteistina 10,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei Vilniaus miesto savivaldybei, j.a.k. 111109233, iš atsakovės UAB „Šimtažiedis“, j.a.k. 123672894, 12966,05 Eur (dvylika tūkstančių devyni šimtai šešiasdešimt šeši Eur 5 ct) žemės nuomos mokesčio skolos, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (12966,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013 m. lapkričio 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 98,52 Eur (devyniasdešimt aštuoni Eur 52 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Šimtažiedis“, j.a.k. 123672894, valstybės naudai 389,00 Eur (trys šimtai aštuoniasdešimt devyni Eur) žyminio mokesčio išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Šimtažiedis“, j.a.k. 123672894, valstybės naudai 10,69 Eur (dešimt Eur 69 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.