Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-03-10 · Civilinė byla Nr. 2A-129-357/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-10
Bylos Nr.
2A-129-357/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Bartašienė (pirm.), Petras Povilaitis, Birutė Simonaitienė
Atsakovas
A. J.
Ieškovas
I. J.
Išvadą teikia
Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. Bartašienė Civilinė byla Nr. 2A-129-357/2009

Teisėjas V. Gestautas Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 121.18

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T ARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. kovo 10 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės,kolegijos teisėjų: Birutės Simonaitienės, Petro Povilaičio,sekretoriaujant Romutei Lengvenienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui A. J. , institucija teikianti išvadą Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė I. J. ieškiniu prašė santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, nutraukti dėl atsakovo kaltės, nustatyti vaikų G. J. ir N. J. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams mokamomis periodinėmis išmokomis – G. J. po 450 Lt per mėnesį, o N. J. – po 400 Lt per mėnesį, išlaikymą teikiant nuo 2008 m. kovo 1 d. iki vaikų pilnametystės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti J. pavardę, iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Joniškio rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: santuoką, įregistruotą tarp A. J. ir I. J. , nutraukė; preziumavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko tas pačias santuokines J. ir J. pavardes; nustatė nepilnamečių vaikų G. J. ir N. J. gyvenamąją vietą su motina I. J. ; priteisė iš A. J. išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis – 450 Lt kiekvieną mėnesį, ir N. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis – 400 Lt kiekvieną mėnesį, nuo 2008 m. kovo 1 d. iki vaikų G. ir N. pilnametystės; nustatė ieškovei I. J. uzufrukto teisę tvarkyti vaikų G. ir N. išlaikymo lėšas; priteisė iš A. J. 2108 Lt bylinėjimosi išlaidų I. J. naudai ir 319,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Sprendime teismas nurodė, kad ieškovė I. J. neįrodė, kad santuoka iširo vien dėl atsakovo A. J. kaltės. Ieškovei 2006-11-27 ir 2008-02-21 buvo nustatyti nežymūs sveikatos sutrikimai, tačiau byloje nėra surinkta jokių duomenų iš teisėsaugos institucijų, jog dėl šių sužalojimų būtų buvęs atliktas koks nors tyrimas, kad dėl ieškovės sužalojimų kaltu būtų pripažintas ar kaip nors dėl to būtų nubaustas atsakovas. Ieškovės I. J. paaiškinimais, byloje esančiais dokumentais (Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, pažyma apie ieškovės gaunamas pajamas) nustatyta, kad ieškovės vidutinės mėnesinės pajamos sudaro 1212,82 Lt. Teismo surinktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. J. Lietuvoje oficialaus darbo neturi nuo 2008-05-06, iš ieškovės paaiškinimų matyti, jog atsakovas gyvena ir dirba užsienyje, tai patvirtina ir iš Anglijos atsakovo teismui atsiųsti raštai. Ieškovė I. J. viena augina, išlaiko ir rūpinasi mokyklinio amžiaus dukra G. J. , gim. (duomenys neskelbtini), bei sūnumi N. J. , gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas A. J. išlaikymo savo vaikams visiškai neteikia. Teismo nuomone, ieškovės prašomas priteisti dukrai G. 450 Lt dydžio išlaikymas, sūnui N.– 400 Lt dydžio išlaikymas mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nėra aiškiai per didelis vaikų poreikių tenkinimui. Ieškovės paaiškinimu, pateikta byloje Joniškio rajono Kalvių pagrindinės mokyklos pažyma dėl G. J. mokymosi, pažyma apie ieškovės pajamas nustatyta, kad ieškovė vaikų poreikių tenkinimui paskutiniu metu vidutiniškai išleidžia po 800 - 900 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui. Iš atsakovo priteistinas vaikams G. ir N. atitinkamai 450 Lt ir 400 Lt dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį, ir tuo iš esmės nebūtų pažeisti atsakovo, gyvenančio ir dirbančio užsienyje, turtiniai interesai. Ieškovei nustatytina uzufrukto teisė, kaip vaikų motinai, tvarkyti vaikų išlaikymui gaunamas lėšas (CK 3.185, 3.190 str.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. J. prašo pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą: priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams G. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dydį sumažinti iki 250 litų kiekvieną mėnesį ir N. J. išlaikymo dydį sumažinti iki 200 Lt kiekvieną mėnesį; sumažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį I. J. naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir 2000 litų advokato pagalbos apmokėjimo išlaidų priteisimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pažeistos procesinės teisės normos ir dėl to neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.), netinkamai išaiškintos materialinės teisės normos (CPK 330 str.). Teismas, ieškinį tenkinęs iš dalies, nesumažino ieškovės turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Teismas netinkamai nustatė vaiko poreikius ir atsakovo turtinę padėtį. Įstatymas būtent su vaikų poreikiais ir tėvų turtine padėtimi sieja išlaikymo dydį, kuris užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovė pripažino, kad prašomos priteisti sumos vaikų išlaikymui negali pagrįsti pirkimo čekiais, kvitais. Joniškio rajono Kalvių pagrindinės mokyklos pažyma nepatvirtina dukters poreikių, kurie sąlygotų išlaikymo jai dydį. Išlaidos vaikų pramogoms, cirkui, kinui, per atostogas vežimas prie jūros, yra retos, nesikartoja kiekvieną mėnesį, tuo labiau išvežimas prie jūros – tik kartą per metus ir dėl to nereikalauja didelių išlaidų. Ieškovės paaiškinimai, kad kiekvienam vaikui kas mėnuo išleidžia po 800-900 litų neatitinka tikrovės jau vien dėl to, kad jos pačios pajamos, anot pateiktos pažymos, nesiekia tokios sumos (iki 1800 litų kas mėnuo). Vien tai, kad atsakovas gyvena užsienyje negali būti pagrindas priteisti iš atsakovo tokio dydžio išlaikymą vaikams, kokį nepagrįstai priteisė teismas savo sprendimu. Sprendžiant klausimą, kokio dydžio išlaikymą vaikams kas mėnuo gali teikti atsakovas, atsižvelgtina ne tik į atsakovo uždarbio dydį, bet ir į visuotinai žinomą aplinkybę, kad pragyvenimas Didžiojoje Britanijoje daug brangesnis nei Lietuvoje. Tai patvirtina prie šio skundo pridedama atsakovo išlaidų suvestinė. Manytina, kad dukrai G. kas mėnuo mokamų periodinių išmokų dydis turi būti 250 litų, o sūnui N. – 200 litų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą institucija teikianti išvadą Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba prašo apeliacinį skundą atmesti ir Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis. Atsakovas A. J. teismo posėdžių metu nepateikė jokių duomenų (savo materialinės padėties sunkumo), kurie galėtų paneigti byloje surinktus duomenis ir patvirtintų teismo padarytų išvadų nepagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Įstatymas įtvirtina nuostatą, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004 m.). Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 54 formuodamas teismų praktiką išaiškino, kad nustatant vaiko poreikių turinį, reikia atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas ir atitiktų būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Vaiko teisių apsaugos konvencija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, LR CK 3.155 str., 3.165 str. reglamentuoja, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai ne tik maistui, būstui, sveikatai, bet ir mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Įvertinant ieškovės nurodytas mėnesio išlaidas vaikų poreikių patenkinimui, pripažintina, kad prašomas priteisti vaikams išlaikymo dydis atitinka įstatymuose reglamentuotą nepilnamečių vaikų poreikių, būtinų pilnaverčiam vystymuisi, patenkinimą. Be to, svarbu atsižvelgti ir į teismų praktikoje taikomą nuostatą, jog išlaikymas neturėtų būti mažesnis už vieną minimalią mėnesinę algą, t. y. nustatant išlaikymo dydį, vadovaujamasi orientaciniu kriterijumi – LR CK 6.461 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą. Nuo 2008 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368). Kadangi pareiga teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams tenka abiem tėvams (LR CK 3.192 str.), atsakovui tenkančios išlaikymo dalies kiekvienam vaikui preliminarus dydis sudarytų ne mažiau 400 Lt per mėnesį, likusią išlaikymo dalį teikiant ieškovei.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas duomenų apie gaunamas pajamas bei turtinę padėtį nepateikė. Pripažintina, kad atsakovas niekuo nepagrindė ir neįrodė byloje pareikštų atsikirtimų, kad negali teikti ieškovės reikalaujamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas dirba užsienyje ir gauna pastovias pajamas. Be to, nustatant priteistino materialinio išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti ne tik į atsakovo šiuo metu gaunamas pajamas ir turimą turtą, bet ir į atsakovo objektyvias galimybes dirbti bei gauti didesnes už šiuo metu gaunamas pajamas. Įvertinant bylos medžiagą, darytina išvada, jog atsakovas turi galimybes dirbti ir gauti pakankamas pajamas: atsakovas yra darbingo amžiaus, nepateikta duomenų apie sumažėjusį darbingumą ar negalėjimą dirbti tam tikro pobūdžio darbų.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo dydis laikytinas pagrįstu ir protingu, atitinkančiu įstatyme įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (LR CK 3.3 str. 2 d.). Apeliacinio skundo motyvais sumažinti priteistą išlaikymą nėra pagrindo.

Įvertinant tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies, bei atsižvelgiant į LR CPK 93 str. 2 d. nuostatas, ieškovei bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo turi būti priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškiniu buvo pareikšti keturi iš esmės savarankiški reikalavimai, iš kurių vieną (santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės) teismas patenkino tik iš dalies – santuoką nutraukė, konstatuodamas ne atsakovo, bet abiejų sutuoktinių kaltę. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pastarasis ieškinio reikalavimas nebuvo patenkintas visiškai, pripažįstant, jog vieno iš keturių reikalavimų buvo patenkinta tik ½ dalis, todėl laikytina, kad bendra atmestų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 1/8 (12,5 %). Šia dalimi mažintinos ieškovei iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos, priteisiant 1844,50 Lt (2108 x 87,5 % = 1844,50). Šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patikslintina, priteisiant iš atsakovo ieškovei 1844,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti sprendimu iš atsakovo ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas: iš atsakovo A. J. ieškovei I. J. priteisti 1844,50 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Rasa BartašienėTeisėjai Birutė SimonaitienėPetras Povilaitis