- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-10-10
- Bylos Nr.
- 1-204-674/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46447-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Kaltinamasis
- V. J.
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Petkevičienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl
kaltinamojo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaunas, Lietuva, lietuvio, Lietuvos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini)Raseinių r. sav., Lietuva, išsituokusio, nedirbančio, neregistruoto darbo biržoje, kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį,
nusikalstamos veikos tyrimo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J., 2016 m. spalio 1 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,45 promilės), konflikto metu suėmė savo sugyventinei D. J. už plaukų, pargriovė ją ant grindų, suėmęs už plaukų tampė po kambarį, rankomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių į galvą, veidą, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą šeimos narei - sugyventinei D. J.. Šiais veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to jis, 2016 m. spalio 1 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,45 promilės), konflikto metu du kartus pastūmė sugyventinės D. J. motiną A. L., dėl ko ji atsitrenkusi į krosnį pargriuvo ir užsigavo dešinę koją, bei griūdama galva atsitrenkė į šaldytuvą, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą sugyventinės motinai A. L.. Šiais veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. spalio 1 d., dienos metu, apie pietus, tikslaus laiko neprisimena, grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur gyvena su savo sugyventine D. J.. Su D. gyvena kartu apie 23 metus. Buvo girtas, todėl neprisimena dėl ko tarp jo ir jos kilo konfliktas, neprisimena, kaip jis elgėsi. Gali būti, kad jis smurtavo prieš savo sugyventinę D. J., kad jai suėmė už plaukų, pargriovė ant grindų ir tampė ją kambaryje, bei rankomis sudavė į galvą, bei veidą. Jis savo kaltės neneigia, bet dėl girtumo aplinkybių neprisimena. Taip pat neprisimena, ar į butą buvo atėjusi sugyventinės motina A. L., neprisimena, ar A. L. stūmė, ar ji griuvo, tačiau gali būti, kad sugyventinės motiną ir pastūmė, to taip pat neneigia. Sugyventinės motina gyvena šalia esančiame kitame bute. Jo veiksmams įtakos turėjo išgertas alkoholis, blaivus nebūtų taip pasielgęs. Savo kaltę pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi smurtavęs (b. l. 33-34, 40-41).
Nukentėjusioji D. J. parodė, kad 2016-10-01, apie 14.00 val., grįžo namo jos sugyventinis V. J.. Jis griebė jai už plaukų, trenkė į žemę ir pradėjo už plaukų tempti. Rankomis daužė galvą ir veidą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Išgirdusi triukšmą į kambarį įbėgo jos mama A. L.. Mama įbėgusi į miegamojo kambarį norėjo apginti ją nuo sugyventinio. Jos sugyventinis mamą pastūmė - ji atsitrenkė į krosnį ir pargriuvo, dėl ko labai užsigavo dešinę koją. Mama atsistojo eiti iš miegamojo kambario, kai tarpduryje jos sugyventinis dar kartą stipriai pastūmė jos mamą. Ji pargriuvo ant grindų ir galva trenkėsi į šaldytuvą (b. l. 5-7).
Nukentėjusioji A. L. parodė, kad 2016-10-01, apie 14.00 val., išgirdo triukšmą savo dukros bute. Išsigando ir nubėgo į dukros D. J. butą, kur pamatė, kad dukra guli ant žemės prie sekcijos esančio fotelio, o jos sugyventinis V. J. muša dukrą rankomis. Pradėjo šaukti, kad nemuštų dukros ir bandė nutempti jį į šalį. Dalios sugyventinis ją stipriai pastūmė ir ji atsitrenkusi į krosnį pargriuvo, užsigavo dešinę koją. Kai atsistojo ir norėjo išeiti, dukros sugyventinis dar kartą ją pastūmė dėl ko ji pargriuvo ir trenkė galvą į šaldytuvą. Šie V. J. veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. (b. l. 22).
2016-10-01 pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką, kuriame užfiksuota, kad D. J. skundžiasi, jog sugyventinis smurtauja, sukeldamas fizinį skausmą. (b. l. 5-11)
2016-10-01 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad D. J. nurodžiusi, jog konflikto metu sugyventinis smurtavo, tampė už plaukų, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Taip pat nurodo, kad sugyventinis stūmė kelis kartus ir jos motiną A. L.. (b. l. 12-15)
2016-10-01 alkotesteriu V. J. nustatytas 2.45 promilių girtumas (b. l. 24)
V. J. teistas, duomenys perkelti į archyvą (b. l. 46), administracine tvarka baustas (b. l. 47-48), psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (b. l. 50).
Įrodyta, kad V. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., nes jis konflikto metu suėmė savo sugyventinei už plaukų, pargriovė ją ant grindų, suėmęs už plaukų tampė po kambarį, rankomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių į galvą, veidą, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą šeimos narei – sugyventinei.
LR baudžiamojo kodekso 248 straipsnyje nurodoma, kad artimas giminaitis yra tėvai (įtėviai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Todėl sugyventinės motina A. L. nėra artima giminaitė. Šioje dalyje veika perkvalifikuotina į LR BK 140 str. 1 d. Įrodyta, kad V. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., nes jis du kartus pastūmė sugyventinės motiną, dėl ko ji atsitrenkusi į krosnį pargriuvo ir užsigavo dešinę koją, bei griūdama galva atsitrenkė į šaldytuvą, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą sugyventinės motinai.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad pažeidimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Prokurorė siūlo V. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, skirti 18 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu per 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir 3 mėnesius kas mėnesį išdirbti po 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Paskirtą bausmę sumažinti 1/3.
Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir su tokia laisvės apribojimo bausme sutinka.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus, tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 15 (penkiolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo metu per 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir dirbti 60 valandų nemokamų darbų, 3 mėnesius kas mėnesį išdirbant po 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose; pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo metu per 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir dirbti 60 valandų nemokamų darbų, 3 mėnesius kas mėnesį išdirbant po 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę 18 (aštuoniolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu per 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir dirbti 60 valandų nemokamų darbų, 3 mėnesius kas mėnesį išdirbant po 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę 12 (dvylika) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės atlikimo metu per 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir dirbti 60 valandų nemokamų darbų, 3 mėnesius kas mėnesį išdirbant po 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-10-01, 14 val. 38 min., iki 2016-10-03, 13 val. 35 min., (dvi paros). Vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.
Iki bausmės vykdymo pradžios V. J. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Raseinių rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.