- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-10-19
- Bylos Nr.
- II-250-963/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00886-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Administracinių pažeidimų tyrimo poskyrio vedėjai V. Z.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. V. skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. V. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 346 straipsnio 4 dalį 300 (trijų šimtų) eurų dydžio bauda už tai, kad jo laikomas mišrūnas šuo vardu N. 2017 m. birželio 21 d., 6.30 val., kieme ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, įkando Z. V. Jorkšyro terjerų veislės šuniui vardu R., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo taikyta eutanazija. Tokiu būdu J. V. neužtikrino, kad jo laikomas gyvūnas nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveiktai ar turtui, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje.
2017 m. rugsėjo 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus persiųstas J. V. skundas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo panaikinimo. Skunde J. V. nurodo, kad nesutinka su jam paskirta nuobauda, nepripažįsta nusižengimo, mano, kad buvo netinkamai įvertintos visos bylos aplinkybės, kad nebuvo gilintasi į bylos esmę, jo paaiškinimus, todėl buvo priimtas neteisingas sprendimas. Paaiškino, kad jis 2016 m. birželio 21 d. apie 6.30 val. išvedė pasivaikščioti du savo šunis, kurie abu buvo su pavadžiais. M. V. taip pat vedžiojo du šunis, kurie abu buvo palaidi, t. y. be pavadžių. Vienu momentu jo šuo vardu M., pasileido ir sustojo prie M. V.. Jis nuskubėjo prie savo šuns. Jam artėjant prie M. V., M. V. palaidas šuo ėmė urgzti ir loti ant jo ir kito jo šuns, kurį laikė už pavadžio. Tada M. V. palaidas šuo pribėgo prie jo laikomo už pavadžio šuns ir įkando jo šuniui į ausį. Jo šuo reagavo instinktyviai ir atsakomai įkando tam šuniui. Po įkandimo M. V. šuo nubėgo namų link. J. V. nurodo, kad jis elgėsi pagal Gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietoje taisyklių reikalavimus, t. y. vedžiojo savo šunis su pavadžiais, kadangi jo šunys yra mišrūnai, jis gali pats pasirinkti, ar naudoti antrą apsaugos priemonę – antsnukį, o artindamasis prie M. V. paėmė savo šunį už antkaklio ir nusuko nuo asmens, prie kurio artinosi, o M. V., priešingai, elgėsi nesilaikydamas minėtų taisyklių, jo šunys buvo palaidi, todėl įvyko konfliktas. Prašo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą ir bylą nutraukti. (b. l. 3-6).
Atsiliepimas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius atsiliepime į J. V. skundą nurodė, kad nesutinka su skundu, nes skundas nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais ir faktiniais duomenimis, kurie paneigtų nusižengimo pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį fakto nebuvimą. Prašo skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo. Taip pat atsiliepime nurodo, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte reglamentuota, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad asmenų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Analogiškas reikalavimas išdėstytas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. ADI1-1874 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje taisyklių“ 43 punkte, kuriame nustatyta, kad šunį vesdamas asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Pažymima, kad veika pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį kvalifikuojama, kai buvo padaryta žala asmens turtui ar sveikatai, o šiuo atveju bylos duomenimis buvo nustatyta, kad J. V. šuo N. įkando šuniui R., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo atlikta eutanazija. Nurodoma, kad tarp J. V. neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys. Pažymima, kad tiek Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, tiek Gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje taisyklės aiškiai nustato ir apibrėžia gyvūnų laikytojams pareigas atsakingai prižiūrėti ir laikyti gyvūnus bei užtikrinti, kad šių gyvūnų laikymas nepadarytų žalos kitų asmenų sveikatai bei turtui, nustato pareigą bei atsakomybę šunų laikytojams patiems įvertinti riziką ir atsakomybę dėl galimų neigiamų pasekmių ateityje. Nurodoma, kad pareigūnas, priimdamas nutarimą, atsižvelgė į teisinį reguliavimą, į byloje surinktų įrodymų visetą, dokumentus, kuriais buvo užfiksuotas nusižengimas bei nustatytos faktinės įvykio aplinkybės, taip pat buvo vertinama J. V. charakterizuojanti medžiaga, kuri pagrįstai leido daryti išvadą, kad anksčiau taikytos administracinio poveikio priemonės nepasiekė tikslo – atgrasinti J. V. nuo pažeidimų darymo ateityje. Be to, nurodoma, kad J. V. argumentas apie tai, kad jis ėmėsi visų atsargumo priemonių – laikė savo šunį tvirtai už antkaklio ir nusukęs nuo M. V. šunų, nėra aplinkybė šalinanti jo atsakomybę, kadangi bylos duomenys nenuginčijamai įrodo esantį priežastinį ryšį tarp J. V. neatsakingos veikos ir atsiradusių neigiamų padarinių – šuns R. mirtino sužalojimo, o kitas jo argumentas, kad dėl šunų konflikto kaltas šunis be pavadžio vedžiojęs M. V., yra nepagrįsta, nes M. V. padarytas nusižengimas visiškai neturi reikšmės veikos kvalifikavimui ir sudėčiai.
Teismo posėdžio metu J. V. parodė, kad tą rytą jis išvedė savo du mišrūnus pavedžioti. Vieno iš šuns –M. pavadys nutrūko, šuo M. pasileido bėgti. Jis su kitu šuniu N., kuriai tuo metu buvo apie pusę metų, puolė vytis šunį M.. Pamatė, kad jo šuo M. negali judėti, nes kaimynas M. V. jo neprašomas primynė jo šuns M. pavadį. Jis nuėjo pasiimti savo šuns M., nes šuo M. negalėjo grįžti pas jį, nes jos pavadys buvo primintas, ir tuo metu žaidė su vienu iš palaidų M. V. šunimi. Jam besiartinant prie M. V., kai liko apie 10-15 metrų, vienas iš M. V. šunų –terjeras, ėmė loti, urgzti, puldinėti. Tada jis savo šunį N., kurį vedėsi laikydamas už pavadėlio, nusuko į kitą pusę ir pasilenkė norėdamas paimti kito šuns M. pavadėlį. M. V. palaidas šuo vis tiek lakstė apie jį ir jo šunį N., ir galiausiai įkando jo šuniui N. į ausį vieną kartą. O jo šuo N. instinktyviai atsisukęs įkando šuniui R., kuris jam įkando į ausį, atgal vieną kartą. Jo šuo N. šuns R. nepurtė, netempė, iš karto paleido. Po įkandimo R. nubėgo link namų. Įvykio metu jokių kitų liudytojų nebuvo. Patikslino, kad jis savo šunis vedė su pavadžiais be antsnukių, o M. V. savo abu šunis vedė be pavadžių ir be antsnukių. Iki įvykio su M. V. nekonfliktavo. Priešingai, jam padėjo, nes M. V. turi regėjimo problemų. Pažymėjo, kad M. V. šuniukai nuolat puldinėjo jo šunis, o M. V. visiškai niekaip į tai nereaguodavo. Nepripažįsta padaręs nusižengimą. Mano, kad netinkamai buvo įvertintos bylos aplinkybės, faktai, jo paaiškinimai, todėl priėmė sprendimą, su kuriuo jis nesutinka. Prašo paskirtą 300 eurų baudą panaikinti, vertinti jo skunde išdėstytus argumentus, liudytojo duotus parodymus, atsižvelgti į tai, kad neregys vedžioja palaidus šunis. Mano, kad šiuo atveju jis buvo apkaltintas dėl to, kad kitas asmuo nesilaikė taisyklių.
Teismo posėdžio metu liudytojas M. V. parodė, kad J. V. yra kaimynas, su juo nėra susipykę, nekonfliktuoja. Parodė, kad ryte prieš darbą išvedė pasivaikščioti šunis Jorkšyro terjerą R. ir mišrūną Č.. R. buvo be pavadėlio, o Č. buvo su pavadėliu. Pareidamas namo pamatė parbėgantį vieną J. V. šunį M.. J. V. paprašė jo užminti ant pavadėlio, kad šis nepabėgtų. Jis užmynė šuns pavadėlį ir visi trys šunys bėgiojo aplinkui, žaidė, lojo. Kai J. V. priėjo su kitu šuniu N., kuris buvo su pavadėliu, kuris buvo laikomas laisvai, šuo N. griebė vieną kartą už Jorkšyro terjero R. ir viskas. J. V. ištraukė iš N. nasrų šunį R. ir paleido, o šuo R. nubėgo į laiptinę. Pažymėjo, kad šuo R. neįkando šuniui N. ir nepuolė J. V.. Jis šunis vedžiojo vienas, jo žmona Z. V. įvykio nematė. Paaiškino, kad R. su pavadėliu nevaikšto, nes nemoka ir nėra pripratintas. Mano, kad jei jo šuo būtų su pavadėliu, tai nebūtų jo išgelbėję. Šunį R. tą pačią dieną 9.00 val. pas gydytoją nuvežė žmona Z. V.. Nusprendė, kad užmigdys šunį, nes buvo pasakyta, kad šuo neišgyvens, nes snukis sutraiškytas, apatinis žandikaulis nuplėštas, viršutinis žandikaulis sutraiškytas. Pažymėjo, kad yra silpnaregis, tačiau į tolį mato gerai, jo regėjimas netrukdo jam vedžioti šunis.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu V. Z. laikėsi atsiliepime išreikštos pozicijos, kad skundas nepagrįstas. Mano, kad skundžiant nutarimą būtina nurodyti, kokios teisės normos buvo pažeistos, tokių argumentų pateikta nebuvo. Tiesiog buvo bandoma ginčyti patį faktą, įrodinėjant, kad pažeidimas įvyko dėl kitos šalies kaltės, nepripažįstant nusižengimo. Prašo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 346 straipsnio 4 dalyje atsakomybė numatyta už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį J. V. buvo pradėta, nes jo laikomas mišrūnas šuo vardu N. 2017 m. birželio 21 d., 6.30 val., kieme ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, įkando Z. V. Jorkšyro terjerų veislės šuniui vardu R., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo taikyta eutanazija. 2017 m. rugpjūčio 18 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo J. V. už pažeidimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, paskirta administracinė nuobauda. J. V., nesutikdamas su šiuo nutarimu ir jam paskirta nuobauda, kreipėsi į teismą su skundu, teigdamas, kad buvo netinkamai įvertintos visos bylos aplinkybės, kad nebuvo gilintasi į bylos esmę, jo paaiškinimus, paaiškino, elgėsi pagal Gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietoje taisyklių reikalavimus, t. y. vedžiojo savo šunis su pavadžiais, o artindamasis prie M. V. paėmė savo šunį už antkaklio ir nusuko nuo asmens, prie kurio artinosi, o M. V., priešingai, elgėsi nesilaikydamas minėtų taisyklių, jo šunys buvo palaidi, todėl įvyko konfliktas, prašo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą ir bylą nutraukti. (b. l. 3-6). Teismo posėdžio metu J. V. prašė panaikinti jam paskirtą baudą, nes buvo nubaustas už tai, kad jis laikosi taisyklių, o kitas nesilaiko taisyklių.
2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarime nurodyta, kad J. V. laikomas mišrūnas šuo vardu N. 2017 m. birželio 21 d., 6.30 val., kieme ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, įkando Z. V. Jorkšyro terjerų veislės šuniui vardu R., dėl patirtų sužalojimų Z. V. šuniui taikyta eutanazija. Tokiu būdu J. V. neužtikrino, kad jo laikomas gyvūnas nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveiktai ar turtui, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje. (b. l. 8-12). Teismo posėdžio metu J. V. paaiškino, kad nesutinka padaręs nusižengimą, mano, kad netinkamai buvo įvertintos bylos aplinkybės, faktai, jo paaiškinimai, kad buvo apkaltintas dėl to, kad kitas nesilaiko taisyklių, nes jis savo šunis vedžiojo su pavadžiais, o M. V. savo šunis vedžioja be pavadžių. Teismo posėdžio metu liudytojas M. V. nurodė, kad vienas iš jo šunų buvo su pavadėliu, o kitas –R. be pavadėlio. Nustatyta, kad gyvūnų augintinių laikymas Klaipėdos miesto savivaldybėje yra reglamentuotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. ADI1-1874 patvirtintomis „Gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje taisyklėmis“, kurių 43 punktas reglamentuoja, kad šunys bendro naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo, šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams, jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Pažymėtina, kad šios minėtos taisyklės galioja visiems be išimties gyvūnų augintojams, konkrečiai šiuo atveju jos vienodai galioja tiek J. V., tiek M. V. ir vedžiodami šunis jų laikytis privalo abu. Šiuo atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad šias taisykles pažeidė būtent M. V., nes jo šuo R. buvo be pavadėlio. Be to, atsižvelgiant į minėtą taisyklių punktą nesutiktina su 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarime užakcentuota aplinkybe, kad „J. V., žinodamas, kad jo kaimynas M. V. savo jorkšyro terjero veislės šunį R. nuolat vedžioja be pavadėlio ir kad šis šuo bet kada gali pribėgti prie jo vedžiojamų šunų, kurie gali jam įkąsti, nesiėmė jokių atsargumo priemonių šitoms pasekmėms išvengti. Atvirkščiai, pažeidimo padarymo dieną savo šunis vedžiodamas už pavadžių nepasirūpino, kad jo šunys nesukeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.“ Teismas mano, kad J. V. kaip tik ėmėsi visų atsargumo priemonių, t. y. jis savo šunis vedžioja ir įvykio metu taip pat savo šunis vedė ant pavadžio, eidamas prie M. V. pasiimti pabėgusį šunį, kitą savo šunį N. jis laikė už pavadžio, o kitų atsargumo priemonių ėmimasis būtų perteklinis, nes J. V. neprivalo prisiimti atsakomybę už kito šuns nepriežiūrą ir negali užtikrinti, kad kito nerūpestingo ir neatsakingo šeimininko augintiniai, kurie pažeidžiant taisykles yra vedžiojami be pavadėlio, nenukentėtų. Teismo posėdžio metu M. V. nurodė, kad pavadys jo šuns R. nebūtų išgelbėjęs, tačiau teismas su tokia liudytojo nuomone linkęs nesutikti.
Taip pat nesutiktina su 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarime nurodyta faktine aplinkybe apie tai, kad M. V. vedžiojo savo šunį be pavadžio J. V. „veikos kvalifikavimui neturi jokios reikšmės, nes byloje nėra jokių duomenų, kad M. V. vedžiojamas šuo pažeidimo padarymo metu sukėlė grėsmę žmonėms ir kitiems gyvūnams.“ Priešingai, bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad būtent šuo R., kuris buvo be pavadėlio, pirmas sukėlė grėsmę šuniui N., kuris buvo su pavadėliu, įkasdamas N. į ausį. Šį faktą J. V. patvirtino teismo posėdžio metu ir nuo pat pradžių teigė savo paaiškinimuose (b. l. 30, 52-54), tai užfiksuota fotonuotraukoje (b. l. 7), tą aplinkybę iš dalies patvirtino ir M. V. nurodydamas, kad R. buvo be pavadėlio ir, kad šunys tarpusavyje lakstė, žaidė. O tai, kad jis nematė, jog R. būtų įkandęs N., tai galima laikyti jo gynybine versija, be to, atsižvelgiant į M. V. sveikatos būklę, t.y. silpną regėjimą, jis iš tikrųjų galėjo ir nematyti ką darė jo šuo R..
2017-08-18 nutarime nurodyta, kad J. V. vesdamas šunį neužtikrino, kad jo laikomas gyvūnas nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Nors 2017-08-18 nutarime nenurodyta kokį būtent šunį vesdamas J. V. padarė šį pažeidimą, bet iš bylos aplinkybių, laikytina, kad - vesdamas šunį N., nes jo šuo M. niekam jokios grėsmės nesukėlė. Išnagrinėjęs bylą, išklausęs J. V. paaiškinimus, liudytojo M. V. paaiškinimus bei susipažinęs su byloje esančia medžiaga teismas nesutinka su 2017-08-18 nutarime padaryta išvada, kad J. V. vesdamas šunį N. neužtikrino, kad jo laikomas gyvūnas nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei padarė nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Įvertinęs bylos medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, teismas sprendžia, jog šioje administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, patikimų ir neginčytinų įrodymų, kad įvykis atsitiko būtent dėl J. V. šuns N. kaltės. Byloje nustatyta, kad J. V. artinantis su šunimi N., kuris buvo su pavadėliu, prie M. V., M. V. šuo R., kuris buvo vedžiojamas be pavadėlio, pribėgęs įkando J. V. šuniui N. į ausį, kuris tuo metu buvo su pavadėliu ir buvo laikomas prispaustas prie kojos bei nusuktas į kitą pusę nuo kitų šalia buvusių šunų ir M. V., dėl ko gindamasis šuo N. atsakydamas vieną kartą įkando šuniui R., kuris po įkandimo nubėgo namo. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. V. pozicija nuo pat pradžių buvo nuosekli, neprieštaringa – J. V. neneigia, kad jo šuo N. įkando šuniui R., bet jis nuosekliai tvirtina, kad jo šuo N. R. įkando gindamasis, kai R. įkando N. į ausį. Šią J. V. poziciją patvirtina ir tai, kad jo šuo N. buvo su pavadėliu, o šuo R. buvo be pavadėlio ir lakstė apie šunį N.. Pilnai tikėtina, kad šuo, kai jam įkanda kitas šuo, instinktyviai gindamasis kąs atgal jam įkandusiam šuniui. Kaip buvo ir šiuo atveju.
Esant nustatytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad šiuo atveju J. V. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje vieno iš sudėties elementų – kaltės, todėl pripažįstama, kad skundžiamu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu J. V. buvo nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį 300 (trijų šimtų) eurų dydžio bauda nepagrįstai, todėl J. V. skundas tenkintinas ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas panaikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. V. skundą tenkinti.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą, kuriuo J. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalį paskirta 300 (trijų šimtų) eurų dydžio bauda, panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.