- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-17
- Bylos Nr.
- 1S-123-719/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Advokatai
- Vidmantas Marty
Teisėjas Kęstutis Venckus Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. sausio 17 d.
Panevėžys
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo M. B., gynėjų advokatų V.Martyšiaus ir G.Černiausko skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutarties, kuria M. B. skirta kardomoji priemonė – suėmimas 20 dienų,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. įtariamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu
asmeniu – (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010 m.
gegužės mėnesio pradžios iki 2011 m. rugsėjo mėnesio, veikdami organizuotoje grupėje kartu
su UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ generaline
(duomenys neskelbtini) D. Š., 2011 m. (duomenys neskelbtini), siekdami neteisėtai, nusikalstamu būdu už (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės lėšas rekonstruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį viešbutį „(duomenys neskelbtini)“ piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, organizavo nusikalstamą veiką, kurios metu bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule buvo užvaldytos (duomenys neskelbtini) savivaldybės lėšos, ne mažesnės nei 250 MGL, o būtent: pagal parengtą nusikalstamos veikos planą ir pasiskirstymą vaidmenimis jis, piktnaudžiaudamas savo kaip (duomenys neskelbtini) tarnybine padėtimi organizavo sutarties tarp (duomenys neskelbtini) savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) sudarymą ir pasirašymą, iš anksto žinodamas, kad ši sutartis nebus tinkamai vykdoma, o išrašyti darbų atlikimo aktai ir sąskaitos, pagal kurias vyks apmokėjimas iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės biudžeto, bus suklastotos, ko pasėkoje 2010-08-20 tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta sutartis Nr.( duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) paslaugos pirkimo (sutarties kaina 2.375.000 Lt), pagal kurią visi sulygti darbai, remiantis išankstiniu susitarimu nebuvo atlikti, o už žinomai neatliktas paslaugas išrašytus 2010-09-22 neatitinkančius aktus bei atitinkamai pagal juos 2010-10-04 ir 2010-12-10 sąskaitas faktūras bendrai 1 000 000 Lt sumai, pagal išankstinį susitarimą patvirtinus (duomenys neskelbtini) komitetui, o (duomenys neskelbtini) šių suklastotų dokumentų ir jų patvirtinimo pagrindu iš Savivaldybės gavus apmokėjimą ir pasiremiant neatitinkančia tikrovės 2010-08-10 jungtinės veiklos sutartimi, sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini).“, šiuos pinigus pervedus UAB „(duomenys neskelbtini)“, apgaule buvo užvaldytos (duomenys neskelbtini )miesto savivaldybės lėšos, ir tokiu būdu kartu su bendrininkais organizuotoje grupėje siekdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės naudos, jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelę turtinę nemažiau nei 250 MGL žalą ir didelę neturtinę žalą patyrė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė, buvo diskredituotas (duomenys neskelbtini) vardas, pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo principai, sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema, t.y. padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 24 str. 4 d. ir 300 str. 3 d.
Be to, jis įtariamas tuo, kad 2011 m. liepos 15 d., Vilniaus mieste, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – (duomenys neskelbtini), vykdydamas savo įgaliojimus, savo naudai iš D. K. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ generalinė direktorė) priėmė kyšį už neteisėtą veikimą, o būtent:
už (duomenys neskelbtini) neteisėtą veiką, sudarant sąlygas pasisavinti (duomenys neskelbtini ) miesto savivaldybės lėšas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ rekonstravimui, kurių vertė nemažiau nei 250 MGL, 2011 m. liepos 15 d., Vilniaus mieste, už savo neteisėtą veikimą iš D. K. priėmė didesnės negu 1 MGL vertės kyšį – televizorių „Sony“, t.y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 str., įtariamasis M. B. 2013 m. sausio 7 d. 10.00 val. buvo laikinai sulaikytas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartimi M. B. skirta kardomoji priemonė – suėmimas 20 (dvidešimčiai) dienų, motyvuojant tuo, kad įtariamasis gali trukdyti procesui, mėgindamas paveikti kitus proceso dalyvius, ir kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 str. numatytų paskirčių negalima.
Šalies argumentai
Įtariamojo M. B. gynėjas advokatas V.Martišius skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-01-09 nutartį, kuria M. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 20 dienų. Skunde nurodo, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-01-09 nutartis yra formali, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 ir 44 str. esmei, BPK XI skyriaus ir kitoms šio kodekso normoms, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams ir Senato nutarimams bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikai. Teigia, jog ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 07-1-000410-12 duomenimis jokių nusiskundimų ar kitos neigiamos informacijos, iš atitinkamų valstybės teisėsaugos institucijų, kontroliavusių įtariamojo M. B. elgesį ir ryšius nuo 2010 m. kovo mėnesio iki dabar nebuvo gauta, todėl skundžiamoje nutartyje formaliai nurodytas suėmimo pagrindas, kad būdamas laisvėje M. B. trukdys procesui, mėgindamas paveikti kitus proceso dalyvius yra niekuo neparemtas ir nepagrįstas. Nurodo, jog BPK 121 str. 2 d. numato, kad skiriant bet kokią kardomąją priemonę turi būti surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 07-1-000410-12 nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis M. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o kaltinimai remiasi pagrindinai operatyvinių veiksmų atlikimo epizodiniais protokolais ir kitų proceso dalyvių parodymais, kurie dar nepatikrinti nustatyta tvarka teisme. Pažymi, jog M. B. kaltinamas nesmurtinių nusikaltimų padarymu, turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą, išlaiko šeimą – du mažamečius vaikus ir vaikus prižiūrinčią žmoną, dirba dvejose darbovietėse, todėl jam dabar formaliai inkriminuojamų nusikaltimų sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nėra ta aplinkybė ir pakankamas pagrindas skirti griežčiausią kardomąją priemonę. Skunde pažymima, jog M. B. pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, galėjo būti taikoma tik preciziškai įvertinus byloje surinktus duomenis ir padarius neabejotiną išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, todėl M. B. suėmimo trukmės pagrįstumas šioje byloje, turi būti vertinamas išimtinai pagal Konvencijos 5 str. 3 ir 4 d. Skunde nurodoma ir tai, kad BPK 122 str. nuostatos reikalauja, kad nustatant bet kurį iš šiame straipsnyje numatytų suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrindų būtų nustatytas objektyvus pagrindas išvadai, jog kaltinamasis atliks atitinkamus veiksmus, galinčius trukdyti ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo procesui, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje privalėjo nurodyti ne formalius, o objektyviai egzistuojančius faktus ar duomenis, kurie leistų realiai prognozuoti, kad įtariamasis M. B. trukdys procesui, bandydamas paveikti liudytojus.
Įtariamojo M. B. gynėjas advokatas G.Černiauskas skundu taip pat prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-01-09 nutartį, kuria M. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dvidešimčiai dienų, kaip teisiškai nepagrįstą ir neteisėtą, pakeičiant suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę. Skunde nurodo, jog teismas, priimdamas nutartį skirti M. B. kardomąją priemonę – suėmimą, iš esmės vadovavosi vienu BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, jog įtariamasis gali trukdyti procesui mėgindamas paveikti kitus proceso dalyvius, tačiau nei prokurorės prašyme nei skundžiamoje teismo nutartyje nebuvo pateikti motyvai, dėl ko yra pagrindas manyti, kad M. B. trukdys procesui. Teigia, jog būtent motyvų nebuvimas leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamajam skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas yra paskirta neteisėtai, pernelyg varžo įtariamojo teisę į laisvę, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-01-09 nutartis neatitinka BPK 125 str. 2 d. 4 p. nustatytų reikalavimų. Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-000410-12 buvo pradėtas dar 2012 m. rugpjūtį, todėl visų liudytojų apklausos, kratos, poėmiai bei kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai jau galėjo būti atlikti. Be to atkreipia dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos kratos ir poėmiai, o jų metu rasti ir paimti visi ikiteisminiam tyrimui atlikti reikalingi dokumentai, dėl ko įtariamajam M. B. nėra net teorinių galimybių slėpti rašytinius įrodymus ar juos bandyti sunaikinti. Skunde gynėjas advokatas pastebi ir tai, kad su M. B. pareikštais įtarimais susiję piniginiai pervedimai atlikti oficialiai, pasitelkiant bankines operacijas, todėl visi duomenys dėl piniginių pervedimų tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra prieinami teisėsaugos institucijoms užklausiant finansines institucijas. Skunde pabrėžiama ir tai, kad įtariamasis M. B. buvo laikinai sulaikytas 2013-01-07, todėl svarbiausių liudytojų apklausos galėjo būti suorganizuotos per 48 valandas, t.y. per maksimalų BPK 140 str. 4 d. numatytą laikino sulaikymo terminą. Taip pat nurodoma, kad BPK 2 str. nustatyta pareiga ikiteisminio tyrimo įstaigoms ir prokurorui pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, kas reiškia, kad neturi nukentėti kitų asmenų, tarp jų ir įtariamojo konstitucinė teisė į laisvės neliečiamumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 1 d.) vien tik dėl to, jog teisėsaugos institucijos nesugebėjo laiku atlikti reikiamų procesinių veiksmų, t.y. apklausti liudytojus. Pastebi, jog nėra likusių BPK 122 str. 1 d. numatytų pagrindų, dėl ko M. B. turėtų būti suimtas. Skunde taip pat nurodo, jog BPK 119 str. numatyta kardomųjų priemonių paskirtis gali būti pasiekta ir paskyrus įtariamajam švelnesnę kardomąją priemonė, pavyzdžiui įpareigojant įtariamajam M. B. nebendrauti su tam tikrais asmenimis. Be to, BPK 121 str. 3 d. pasakyta, kad vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Akcentuojama, kad skundžiamoje teismo nutartyje visiškai neįvertintos aplinkybės, jog baudžiamajame procese reglamentuoti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti, paskiriant švelnesnes kardomąsias priemones įtariamajam M. B.. Gynėjas advokatas G.Černiauskas skunde pabrėžia ir tai, kad teigiamas M. B. charakterizavimas: asmuo nėra teistas, turintis tvirtus šeiminius santykius, nuolatinę gyvenamąją vietą bei darbą – yra tos aplinkybės, kuriomis teismas turi vadovautis sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo būtinumo klausimą pastarajam. Pažymima ir tai, kad M. B. turi stiprius šeiminius ryšius – turi žmoną ir du mažamečius vaikus (abiems penkeri metai), yra vienintelis pajamų šaltinis šeimoje, žmona V. B. yra bedarbė, vienintelės pajamos, kurias ji šiuo metu gauna yra motinystės ir ligos pašalpos, o be to, 2012-01-07 įtariamojo M. B. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu buvo paimtos visos įtariamojo šeimos santaupos. Skunde pabrėžiama ir tai, kad M. B. buvo sulaikytas 2013-01-07 dieną, t.y. praėjus pusantrų metų nuo veiksmų, kuriais įtariamas padaręs nusikalstamas veikas atlikimo, bei laikinajame sulaikyme laikytas pažeidžiant šios procesinės prievartos priemonės įstatymo numatytą terminą. Nurodoma, jog nepagrįstas M. B. laikinas sulaikymas ir suėmimas turėtų būti vertinamas kartu su kitų įtariamojo M. B. teisių pažeidimu ikiteisminiame tyrime Nr. 37-1-410/2012, kuomet M. B. buvo kurį laiką neinformuotas, kad Vidmantas Martyšius oficialiai pateikęs advokato orderį, yra įsipareigojęs ginti įtariamąjį M. B., pateikus visus įrodymus, kad turi teisę ginti M. B. ikiteisminiame tyrimą, gynėjui Vidmantui Martyšiui kurį laiką nebuvo atskleista įtariamojo M. B. sulaikymo vieta, laikinai sulaikant įtariamąjį ilgesniam nei BPK 140 str. 4 d. nustatytas maksimalus 48 val. laikino sulaikymo terminas, buvo siekiama psichologiškai palaužti įtariamąjį duoti ikiteisminiam tyrimui palankius parodymus.
Teismo posėdyje įtariamojo M. B. gynėjai prašė skundus tenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundai tenkintini.
Privaloma sąlyga skirti suėmimą, kaip ir bet kurią kitą kardomąją priemonę, yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis M. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Skundžiamoje nutartyje šie duomenys yra nurodyti ir skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad skiriant kardomąją priemonę M. B., BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos nebuvo pažeistos. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Todėl skundą nagrinėjantis teismas, svarstydamas kardomosios priemonės pagrįstumo klausimą, nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar įtariamasis yra kaltas, o tuos duomenis vertina tik tiek, kiek jie susiję su kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo sąlygų ir pagrindų buvimo nustatymu.
Kardomoji priemonė – suėmimas, gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys). Be nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad įtariamajam kardomosios priemonės – suėmimo, terminas buvo skirtas, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nurodant, kad įtariamasis M. B. šioje, pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje, kai dar nėra atlikti būtiniausi ikiteisminio tyrimo veiksmai, susiję su jo pavaldžių darbuotojų atžvilgiu vykdomais procesiniais veiksmais, gali trukdyti procesui, mėgindamas paveikti kitus proceso dalyvius. Tą patį pagrindą savo pareiškime skirti griežčiausią kardomąją priemonę nurodė ir prokurorė. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo išvada, jog įtariamasis gali trukdyti procesui nėra argumentuota ir visiškai nepagrįsta. Skundžiamoje nutartyje nėra įvertintas šio suėmimo pagrindo taikymo pagrįstumas. Vien tai, kad ikiteisminis tyrimas yra pradinėje stadijoje ir byloje neatlikti visi būtiniausi tyrimui reikšmingi procesiniai veiksmai, nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, kad M. B., būdamas laisvėje, trukdys procesui, paveikdamas kitus proceso dalyvius. BPK 122 straipsnio 3 dalyje tiksliai apibrėžia, kad pagrįstas manymas, jog įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas duomenimis, rodančiais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Šių aplinkybių sąrašas yra išsamus, tačiau skundžiamoje nutartyje jokie šio pagrindo buvimą patvirtinantys duomenys nenurodyti, o pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje tokių duomenų nėra. Tokiu būdu suėmimas šiuo pagrindu negalėjo būti skiriamas.
Taigi, iš esmės M. B. griežčiausia kardomoji priemonė buvo skirta tam, kad byloje netrukdomai surinkti papildomus duomenis. Pažymėtina, kad teismas net nesvarstė, ar nėra galimybės netrukdomą ikiteisminį tyrimą užtikrinti kitomis, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, atimančiomis galimybę įtariamajam bendrauti, o tuo pačiu ir daryti poveikį, su byla susijusiems asmenimis, o tik konstatavo tokios galimybės nebuvimą visiškai savo sprendimo nemotyvuodamas.
Tokiu būdu, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas neturėjo pagrindo pagrįstai išvadai, kad, būdamas laisvėje, įtariamasis M. B. tikrai trukdys procesui ir, kad to užkardyti švelnesnėmis karomosiomis priemonėmis nebuvo galima. Dėl to skundžiama nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl naikinama.
Įtariamojo gynėjai taip pat skundžia M. B. laikinojo sulaikymo pagrįstumą, tačiau, šiuo atveju, teismas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu, savo kompetencijos ribose nagrinėja tik skundą dėl suėmimo paskyrimo. Procesiniai sprendimai bei veiksmai, susiję su laikinuoju sulaikymu, skundžiami ir nagrinėjami baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį, kuria įtariamajam M. B. skirta kardomoji priemonė – suėmimas dvidešimčiai dienų, panaikinti.
Nutartis neskundžiama.