Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Ritos Sabaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. P. (D. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, moksleivis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, taikant BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą auklėjamojo pobūdžio priemonę –– elgesio apribojimą su BK 87 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punkte įtvirtintais įpareigojimais: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymuisi ar kitomis svarbiomis priežastimis; tęsti mokslą ar dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, sudedant jas iš dalies, ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą arba dirbti;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausme, sudedant jas iš dalies, ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant šiuo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą arba dirbti, taip pat gydytis nuo priklausomybės alkoholiui (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šis teismo nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 15 d.);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P. 2021 m. gruodžio 26 d. apie 4.10 val. Vilniuje, Savanorių g., ties pastatu Nr. 52, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,20 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip D. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. gruodžio 25 d. dienos metu vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę, kiek tiksliai per visą dieną išgėrė, nežino. Vėliau, kada tiksliai tai buvo jis nežino, galimai tai jau buvo rytas, jis buvo su pažįstamu „Krasnūchoje“, jis tuo metu jau buvo labai neblaivus, tiksliai visko neatsimena, ką veikė nežino. Kol buvo ten jis pamatė automobilį „Audi“, kiek atsimena galimai tokia buvo automobilio markė, ir pamatė, kad automobilyje yra palikti rakteliai, kur jie tiksliai buvo irgi neatsimena, jis įsėdo į automobilį, užkūrė jį ir norėjo išvažiuoti iš stovėjimo vietos, bet pajautė, kaip kliudė kitą automobilį. Kas vyko toliau, jis neatsimena, nes buvo labai neblaivus, tik atsimena, kad atvyko policijos pareigūnai, jie norėjo sulaikyti jo pažįstamą, su kuriuo buvo, dėl to, kad jie galvojo, kad tai jis vairavo automobilį, bet jis priėjo prie jų ir pasakė, kad automobilį vairavo jis, tada jie patikrino jo girtumą, atsimena, tik kaip pareigūnai patikrino vieną kartą jo girtumą, antro karto neatsimena. Tada pareigūnai jį sulaikė ir atvežė į komisariatą. Jis nežino, kam priklauso tas automobilis, kurį jis bandė vairuoti, neatsimena, kiek žmonių buvo kartu su juo, kaip jau minėjo, dėl savo girtumo daug ko neatsimena. Vairuotojo pažymėjimo jis niekada neturėjo, teisės vairuoti neturi. Kodėl sėdo prie automobilio vairo, nežino, tiesiog norėjo pabandyti prasivažiuoti. Nors visko pilnai neatsimena, bet prisipažįsta, kad vairavo automobilį ir kliudė kitą transporto priemonę, daugiau nieko neatsimena. Dėl nusikalstamos veikos labai gailisi. Labai gailisi, pasižada savo veiksmų nebekartoti. Susiskambino su A., kuri yra automobilio savininkė, kurios automobilį sugadino. Ir jie sutarė, kad jis jai per 10 mėnesių, kiekvieną mėnesį perves po 100 eurų. Bendrai 1000 eurų už patirtus nuostolius. Todėl nei jis, nei ji neturi pretenzijų.

Liudytojas R. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gruodžio 26 d. apie 4.15 val. jis patruliuodamas kartu su vyr. patruliu A. D. gavo iškvietimą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo budėtojo, kuris pranešė, kad pranešėjas mato, kaip Gerosios Vilties g. kieme du vaikinai muša vieną vaikiną. Mato pro langą. Jie atvykę nurodytu adresu Vilniuje, Savanorių pr. 52, rado D. P., gim. (duomenys neskelbtini), kurio duomenys iš jo pateikto paso, ir V. P., gim. (duomenys neskelbtini), kurio duomenys iš jo pateiktos asmens tapatybės kortelės. Jo kolegai V. P. paaiškino, kad D. P. vairavo automobilį „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuodamas apgadino kitą automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl to tarp jų kilo konfliktas. Tuo metu jis mėgino bendrauti su D. P., tačiau jis jam nieko nepasakė. Pačių muštynių jie nematė, o ir pretenzijų nei viena pusė neturėjo. Abu vaikinai buvo akivaizdžiai neblaivūs. Nuosekliai nieko paaiškinti negalėjo, nuolat keitė parodymus. D. P. iš pat pradžių neigė vairavimo faktą, kas vairavo paaiškinti nenorėjo. Todėl jo kolega susisiekė su pranešėja, kuri nurodė, kad patvirtinti vairavimo fakto taip pat negali. Jis tuo metu bandė palaikyti pokalbį su D. P. Jis padėjo kolegai abiem asmenims patikrinti blaivumą ir besiaiškinant aplinkybes D. P. prisipažino vairavęs automobilį. Jo prisipažinimas yra įrašytas per BODYCAM1738, paaiškinime jis nurodė, kaip atsitrenkė į kitą automobilį. D. P. pirmuoju pūtimu įpūtė 2,31 prom., antruoju pūtimu įpūtė 2,2 prom., o patikrinus jo duomenis Policijos duomenų bazėse, paaiškėjo, jog D. P. neturi teisės vairuoti B kategorijos transporto priemones. Dėl šių priežasčių D. P. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. Atvykęs ekipažas V1856 užregistravo eismo įvykį. Spec. priemonės panaudotos nebuvo. Viso bendravimo metu D. P. elgėsi ramiai, greitosios pagalbos atsisakė. Jam teko bendrauti su automobilio „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), savininku, kurio duomenų neatsimena, jis jam davė parašyti paaiškinimą ir visus gautus paaiškinimus perdavė ekipažui V1856.

Liudytojas A. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gruodžio 26 d. apie 4.15 val. jis patruliuodamas kartu su vyr. patruliu R. K. gavo iškvietimą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kuris pranešė, kad pranešėjas mato, kaip Gerosios Vilties g. kieme du vaikinai muša vieną vaikiną. Mato pro langą. Jie atvykę nurodytu adresu Vilniuje, Savanorių pr. 52, rado D. P., gim. (duomenys neskelbtini), kurio duomenys iš jo pateikto paso, ir V. P., gim. (duomenys neskelbtini), kurio duomenys iš jo pateiktos asmens tapatybės kortelės. Jam V. P. paaiškino, kad D. P. vairavo automobilį „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuodamas apgadino kitą automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl to tarp jų kilo konfliktas. Tačiau pačių muštynių nematė, o ir pretenzijų nei viena pusė neturėjo. Abu vaikinai buvo akivaizdžiai neblaivūs. Nuosekliai nieko paaiškinti negalėjo, nuolat keitė parodymus. D. P. iš pat pradžių neigė vairavimo faktą, kas vairavo paaiškinti nenorėjo. Todėl jis susisiekė su pranešėja, kuri nurodė, kad patvirtinti vairavimo fakto taip pat negali. Jis nusprendė abiem asmenims patikrinti blaivumą ir besiaiškinant aplinkybes D. P. prisipažino vairavęs automobilį. Jo prisipažinimas yra įrašytas per BODYCAM1738, paaiškinime jis nurodė, kaip atsitrenkė į kitą automobilį, tačiau dabar jis neatsimins, kaip jis pasakė. D. P. pirmuoju pūtimu įpūtė 2,31% prom., antruoju pūtimu įpūtė 2,2% prom., o patikrinus jo duomenis Policijos duomenų bazėse paaiškėjo, jog D. P. neturi teisės vairuoti B kategorijos transporto priemones. Dėl šių priežasčių D. P. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. Atvykęs ekipažas V1856 užregistravo eismo įvykį. Spec. priemonės panaudotos nebuvo. Viso bendravimo metu D. P. elgėsi ramiai, greitosios pagalbos atsisakė. Jam neteko bendrauti su automobilio „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininku, todėl jis jo duomenų nežino.

Liudytoja A. A. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai priklauso automobilis „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobilį įsigijo 2021 m. birželio 11 d. Šiuo automobiliu naudojosi ji, važiuoja tik tada, kai kažkur reikia, o šiaip jis stovi prie namų, adresu (duomenys neskelbtini). D. P. ji nepažįsta. Jį pirmą kartą pamatė, kai jis sudaužė jos automobilį. 2021 m. gruodžio 25 d. prieš darbą, ryte, apie 11 val., ji savo automobilį paliko Savanorių pr. ir automobilio raktus paliko savo draugui V. P., gim. (duomenys neskelbtini), nes jie kartu gyvena, o tuo metu buvo pas jai nepažįstamą draugą. Jis pasiėmęs raktus išėjo, vėliau sužinojo, kad tarp jų buvo D. P. V. P. su draugais vartojo alkoholinius gėrimus. Po darbo ji namo grįžo su taksi, todėl kaip buvo sudaužytas jos automobilis ji nežino, nes jai jau būnant namie paskambino V. P. ir pasakė, kad D. P. be leidimo paėmė jos automobilio raktus ir pradėjo juo važiuoti, po ko sudaužė kitus automobilius. Tai išgirdusi ji išsikvietė taksi ir važiavo iki Savanorių pr., kur buvo sudaužytas jos automobilis. D. P. jai nieko nepaaiškino, nes tuo metu buvo girtas, o daugiau su juo neteko matytis. Jau po visko jos draugas pasakojo, kad jis automobilio raktus buvo palikęs automobilyje, o pats išėjo palydėti kažkokio draugo tėčio, o prie automobilio buvo likęs D. P. ir kai grįžo jis pamatė jau sudaužytą automobilį, už kurio vairo sėdėjo D. P.

Iš 2021 m. gruodžio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti BodyCam vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip D. P. prisipažįsta policijos pareigūnams vairavęs transporto priemonę, nurodo įvykio aplinkybes.

Iš 2021 m. gruodžio 26 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad D. P. 2021 m. gruodžio 26 d. 6.00 val. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Pirmu pūtimu 5.02 val. nustatytas 2,31 prom. girtumas, antru pūtimu 5.19 val. nustatytas 2,20 prom. girtumas. Su patikrinimo rezultatais D. P. sutiko, patvirtino savo parašu. Pridėti alkotesterio kvitai bei prietaiso patikros sertifikatas.

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas-valdytojas yra A. A., gim. (duomenys neskelbtini).

Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad automobilio „Audi A4“, 1997 m. laidos kaina su PVM yra 810 Eur.

Motyvuojamoji dalis

D. P. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. KET 14 punkte numatyta, be kita ko, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad D. P. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis D. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. gruodžio 25 d., dienos metu jis vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę. Vėliau, tikslaus laiko nežino, galimai tai jau buvo rytas, jis buvo su pažįstamu „Krasnūchoje“, jis tuo metu buvo labai neblaivus. Kol buvo ten jis pamatė automobilį „Audi“, taip pat pamatė, kad automobilyje yra palikti rakteliai, įsėdo į automobilį, užkūrė jį ir norėjo išvažiuoti iš stovėjimo vietos, bet pajautė, kaip kliudė kitą automobilį. Kas vyko toliau, jis neatsimena, nes buvo labai neblaivus, tik atsimena, kad atvyko policijos pareigūnai, patikrino jo girtumą. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir detalizuoja ir kiti byloje esantys įrodymai. Antai, iš policijos pareigūnų R. K. ir A. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad atvykus į įvykio vietą Vilniuje, Savanorių per. 52, jie rado D. P. ir V. P., kuris paaiškino, kad D. P. vairavo automobilį „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir vairuodamas apgadino kitą automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtų liudytojų teigimu, nors D. P. iš pradžių neigė vairavimo faktą, visgi vėliau prisipažino vairavęs automobilį, o toks jo prisipažinimas yra įrašytas per BODY CAM1738. D. P. pirmuoju pūtimu įpūtė 2,31 prom., antruoju pūtimu įpūtė 2,2 prom. Policijos pareigūnų parodymus dalyje dėl D. P. prisipažinimo vairavus automobilį patvirtina byloje esantis 2021 m. gruodžio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio turinio matyti, kad buvo apžiūrėti BodyCam vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip D. P. prisipažįsta policijos pareigūnams vairavęs transporto priemonę, nurodė įvykio aplinkybes. Byloje esantis neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio rodmenys, sugretinus jų duomenis su kaltinamojo ir policijos pareigūnų parodymais, patvirtina kaltinime nurodytą aplinkybę, kad kaltinamasis D. P. įvykio metu automobilį „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairavo būdamas neblaivus: pirmu pūtimu 5.02 val. jam nustatytas 2,31 prom. girtumas, antru pūtimu 5.19 val. nustatytas 2,20 prom. girtumas, be to, D. P. 2021 m. gruodžio 26 d. 6.00 val. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, kad D. P. 2021 m. gruodžio 26 d. apie 4.10 val. Vilniuje, Savanorių g., ties pastatu Nr. 52, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,20 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo D. P. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl D. P. skirtinos bausmės

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. P. pareiškė sutinkantis su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, bet kadangi šiuo metu yra bedarbis, apie du mėnesius intensyviai ieško darbo, turi pastovią gyvenamąją vietą, prašo sumažinti mokėtiną pinigų sumą bei prašo sumažinti arešto bausmę arba ją atidėti. Nurodo, kad šiuo metu mokosi Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, suvirintojo profesijos, studijos yra dieninės. Labai nenorėtų jų nutraukti, nes šiais metais laikys egzaminus.

Teismas, skirdamas bausmę D. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pirmiausia teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. P., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kaltinamajam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kaltinamasis, vairuodamas neblaivus, apgadino dvi transporto priemones ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė sunkesnių padarinių tiek savo, tiek kitų asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį D. P. – yra jauno amžiaus, nevedęs, nedirbantis, mokosi, nurodo, kad intensyviai ieškosi darbo, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (tarp jų – ir už nusižengimus, padarytus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu), anksčiau teistas tris kartus už plėšimus, visais trimis atvejais bausmių vykdymas buvo atidėtas, aptariamą nusikalstamą veiką padarė arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, be kita ko, pažeisdamas įpareigojimą nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Taigi, nors teismas, priimdamas apkaltinamuosius nuosprendžius, ne kartą išreiškė pasitikėjimą kaltinamuoju ir suteikė jam galimybę pasitaisyti būnant neizoliuotam nuo visuomenės, visgi kaltinamasis teismo jam išreikšto pasitikėjimo nevertino ir toliau elgėsi nusikalstamai. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo atžvilgiu dar yra pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl BK 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, kurios galimai padarytos taip[ pat bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (tai matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį). Bylos duomenimis, į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą per penkerių metų laikotarpį kaltinamasis nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo, yra gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (dėl (duomenys neskelbtini)), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė. Teismo vertinimu, D. P. yra linkęs nusikalsti, savo antivisuomeninio elgesio nekeičia, anksčiau paskirtos nuobaudos ir bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad D. P. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina arešto bausmė, jos dydį nustatant artimą už šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, pagal D. P. asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, būtent tokia bausmė ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 26 d. 5.50 val. iki 2021 m. gruodžio 26 d. 15.46 val. (t. y. vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamojo prašymas atidėti arešto bausmės vykdymą netenkintinas, kadangi pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme. Pažymėtina, kad arešto bausmė kaltinamajam buvo paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nuosprendžiu ir jos vykdymas buvo atidėtas. Kita vertus, teismas pažymi, kad arešto bausmės vykdymo kaltinamajam nėra pagrindo atidėti ir dėl to, kad jis nėra vertas teismo pasitikėjimo, yra linkęs nusikalsti, pažeidinėti visuotinai priimtinas elgesio taisykles.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintinos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo D. P.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, D. P. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore antruoju pūtimu buvo 2,2 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturėjimo teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad D. P. vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, būdamas neblaivus apgadino transporto priemones, dėl ko jo atžvilgiu yra pradėta administracinio nusižengimo teisena, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo, kuriuo paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 26 d.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam D. P., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį A. A. (tai matyti iš VĮ „Registra“ duomenų, taip pat iš A. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minima transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad ji objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, kuris, bylos duomenimis, nežinojo apie tai, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairuoja jam priklausančią transporto priemonę, svarstytinas klausimas dėl šios transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo D. P. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo D. P. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra jauno amžiaus, darbingas. Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad išieškotina transporto priemonės vertė siekia 810 Eur, t. y. nėra neproporcingai per didelė vertinant jo asmenybę ar padarytą veiką, kadangi kaltinamasis padarė itin pavojingą nusikalstamą veiką ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams ar jų turtui.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminanti duomenų bazė Emprekis, kurioje aktualaus automobilio kaina nustatyta 810 Eur, neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.

A. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad D. P. nagrinėjamo įvykio metu apgadino jos automobilį „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), be to, ji turėjo apmokėti 185 Eur už automobilio stovėjimą. Nurodo, kad jai padaryta 1000 Eur žala. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu A. A. nurodė, kad ji su D. P. susitarė dėl žalos atlyginimo, jam pretenzijų neturi, pareiškimo dėl padarytos žalos neteikia. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, laiko, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas. Kita vertus, teismas pažymi, kad tuo atveju, jei A. A. norėtų pateikti civilinį ieškinį dėl jos automobiliui eismo įvykio metu padarytos turtinės žalos, tai ji turėtų padaryti administracinio nusižengimo byloje, kuri D. P. atžvilgiu pradėta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 7 dalį, 423 straipsnio 1 dalį (tarp jų – ir dėl sukelto eismo įvykio). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam D. P. kaltinimas dėl sukelto eismo įvykio nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

D. P. (D. P.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti D. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 26 d. 5.50 val. iki 2021 m. gruodžio 26 d. 15.46 val. (t. y. vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikyti D. P. nubaustu galutine 39 (trisdešimt devynių) parų arešto bausme.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio D. P. sulaikymo pradžios.

Paskirti D. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 26 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš D. P. transporto priemonės „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 810 Eur (aštuonis šimtus dešimt eurų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-57 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius.

2. Pagal Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. birželio 30 d. direktoriaus įsakymo Nr. V-197 4 punktą nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai vykdomas suėmimas arba kai juos pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba kitos teisę konvojuoti nuteistuosius turinčios institucijos, atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietų įstaigose esantį laisvų vietų skaičių ir užtikrinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 52 straipsnyje nustatytus izoliavimo reikalavimus, skiriami pilnamečiai vyrai – į Alytaus pataisos namus, Marijampolės pataisos namus, Kauno tardymo izoliatorių ir Šiaulių tardymo izoliatorių.

3. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, bus paskelbta nuteistojo paieška.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.