Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. B., J. K. ir V. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 str. 2 d. (dėl 262878,04 Lt pasisavinimo), 300 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo redakcija, dėl PVM sąskaitų – faktūrų), 182 str. 2 d. (40099,34 Lt PVM), 300 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo redakcija, dėl pelno mokesčio deklaracijos), 182 str. 2 d. (dėl 36908 Lt pelno mokesčio), 300 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo redakcija dėl PVM deklaracijos), ir nuteistas:

pagal LR BK 183 str. 2 d. (dėl 262878,04 Lt pasisavinimo) – 200 MGL dydžio (26000 Lt) bauda;

pagal LR BK 300 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo redakcija, dėl PVM sąskaitų – faktūrų) – 50 MGL dydžio (6500 Lt) bauda;

V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 183 str. 2 d. (dėl 177331,46 Lt), 24 str. 6 d., 183 str. 2 d. (dėl 262878,04 Lt), 182 str. 2 d. (dėl 40099 Lt PVM), 182 str. 2 d. (dėl 36908 Lt pelno mokesčio), ir nuteistas:

pagal LR BK 24 str. 6 d., 183 str. 2 d. (dėl 177331,46 Lt) – 120 MGL dydžio (15600 Lt) bauda;

pagal LR BK 24 str. 6 d., 183 str. 2 d. (dėl 262878,04 Lt) – 180 MGL dydžio (23400 Lt) bauda;

pagal LR BK 182 str. 2 d. (dėl 40099,34 Lt) – 120 MGL dydžio (15600 Lt) bauda;

pagal LR BK 182 str. 2 d. (dėl 36908 Lt pelno mokesčio) – 120 MGL dydžio (15600 Lt) bauda;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė V. K. paskirta 250 MGL dydžio (32500 Lt) bauda.

Juridinis asmuo UAB „XX“ pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 20 str. 2 d., 182 str. 2 d. (dėl 40099,34 Lt PVM), 20 str. 2 d., 300 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo redakcija, dėl pelno mokesčio deklaracijos), 20 str. 2 d., 182 str. 2 d. (dėl 36908 Lt pelno mokesčio), 20 str. 2 d., 300 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo redakcija, dėl PVM deklaracijos), tačiau, vadovaujantis LR BK 36 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės bei, remiantis LR Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 235 str. 1 d., byla dėl jo nutraukta.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti V. R. ir S. V., tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B., J. K. ir V. K. nuteisti už tai, kad:

V. B., būdamas UAB „XX", į. k. (duomenys neskelbtini), reg. juridiniu adresu (duomenys neskelbtini), direktorius gamybai ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „XX" turtą, 2003 m. rugsėjo - 2004 m. vasario mėnesiais Vilniaus mieste, padedant bendrininkams J. K., V. K. ir S. V., nurodytu eiliškumu perdavė užsakymą parengti jam tikrovės neatitinkančius dokumentus, kuriuos, vykdydami šį jo užsakymą, surašė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai L. K. ir R. T., veikę pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį: 2003-09-26 PVM sąskaitą- faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini) su žinomai melagingas duomenimis, kad UAB "XX" pardavė UAB „XX" prekių už 19293,00 Lt, tame tarpe 2943 Lt PVM, 2003-09-30 PVM sąskaitą- faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini) su žinomai melagingais duomenis, kad UAB "XX" pardavė UAB „XX" prekių už 10696,70 Lt, tame tarpe 1631,00 Lt PVM, 2003-10-14 PVM sąskaitą- faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini) su žinomai melagingais duomenis, kad UAB "XX" pardavė UAB „XX" prekių už 36497,40 Lt, tame tarpe 5567,40 Lt PVM, 2003-10-22 PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini) su žinomai melagingais duomenis, kad UAB "XX" pardavė UAB „XX" prekių už 39180,72 Lt, tame tarpe 5976,72 Lt PVM, 2003-10-30 PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini) su žinomai melagingais duomenis, kad UAB "XX" pardavė UAB „XX" prekių už 34605,86 Lt, tame tarpe 5278,86 Lt PVM, 2003-12-02 PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini) su žinomai melagingais duomenis, kad UAB "XX" pardavė UAB „XX" prekių už 34821,80 Lt, tame tarpe 5311,80 Lt PVM, 2003-12-08 PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini) su žinomai melagingais duomenis, kad UAB "XX" pardavė UAB „XX" prekių už 42609,80 Lt, tame tarpe 6499,80 Lt PVM, 2003-12-12 PVM sąskaitą- faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini) su žinomai melagingais duomenis, kad UAB "XX" pardavė UAB „XX" prekių už 45172,76 Lt, tame tarpe 6890,76 Lt PVM.

Per minėtą bendrininkų grandinę gavęs išvardintus tikrovės neatitinkančius dokumentus, perdavė juos UAB „XX" finansininkams, kurie suklastotų dokumentų pagrindu bankiniais pavedimais: 2004-01-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-01-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-02-18 Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-10-21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-11-21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-11-11 Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „XX" sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „Vilniaus bankas", Naujamiesčio filiale pervedė pinigus į UAB „XX" bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke NORD/LB Lietuva, o 34605,86 Lt pagal kasos pajamų orderius 2003-12-12 LEA Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-12-15 LAE Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-12-16 LAE Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-12-17 LAE Nr. (duomenys neskelbtini) išlaidavo iš įmonės kasos, viso 228272,18 Lt. Pervestus pinigus operatyviniams darbuotojams išgryninus ir perdavus V. B. bendrininkui J. K., šis - V. K., V. K. - S. V., o pastarasis – V. B., kuris, padedant bendrininkams V. K., J. K. ir S. V., pasisavino jo žinioje buvusį UAB „XX" priklausantį turtą iš viso 262878,04 Lt.

V. B., J. K. ir V. K. taip pat nuteisti už tai, kad:

V. B. 2003 metų rugsėjo - 2004 m. vasario mėnesiais, Vilniaus mieste, per bendrininkus J. K., V. K. ir S. V. perdavęs užsakymą ir gavęs UAB „XX" vardu išrašytus tikrovės neatitinkančius dokumentus: PVM sąskaitas faktūras LEA Nr. (duomenys neskelbtini), LEA Nr. (duomenys neskelbtini), LEA Nr. (duomenys neskelbtini), LEA Nr. (duomenys neskelbtini), LEA Nr. (duomenys neskelbtini), LEA Nr. (duomenys neskelbtini), LEA Nr. (duomenys neskelbtini), LEA Nr. (duomenys neskelbtini) apie tariamai UAB „XX" pirktas iš bendrovės „XX" paslaugas ir prekes iš viso už 262878,04 Lt, tame tarpe 40099,34 Lt PVM, juos ir kasos pajamų orderius: 2003-12-12 LEA Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-12-15 LAE Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-12-16 LAE Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-12-17 LAE Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtindamas pasirašė ir tokiu būdu pats suklastojo tikrus dokumentus. Tęsdamas nusikalstamą veiką, suklastotus tikrus dokumentus 2003 m. rugsėjo-2004 m. sausio mėnesiais pateikė bendrovės „XX", esančios (duomenys neskelbtini), finansininkams, kad šie įtrauktų juos į UAB „XX" buhalterinę apskaitą ir taip juos panaudojo. UAB „XX" finansininkams minėtų suklastotų dokumentų pagrindu bankiniais pavedimais iš UAB „XX" bankinės sąskaitos į UAB „XX" bankinę sąskaitą pervedus 228272,18 Lt bei grynais pinigais išlaidavus iš kasos 34605,86 Lt padarė bendrovei „XX" didelę 262878,04 Lt materialinę žalą.

V. B., J. K. ir V. K. taip pat nuteisti už tai, kad:

V. B. 2003 rugsėjo - 2004 metų sausio mėnesiais Vilniuje, veikdamas su J. K., V. K. ir S. V., iš anksto susitarusių apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, užvaldyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas panaudojant suklastotas UAB „XX" PVM sąskaitas - faktūras, UAB „XX" naudai įgyti teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, žinodami, kad tikrovėje sandoriai tarp UAB „XX" ir UAB „XX" nebus realizuoti, už piniginį atlygį padedant V. K., J. K. ir S. V. užsakė pateikti UAB „XX" fiktyvius prekių ir paslaugų pardavimo dokumentus. Vykdydami užsakymą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnai, veikę pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, įrašė į 2003-09-26 PVM sąskaitą- faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini) žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB "XX" tariamai pardavė UAB „XX" prekių už 19293,00 Lt, tame tarpe 2943 Lt PVM, 2003-09-30 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini), kad UAB "XX" neva pardavė UAB „XX" prekių už 10696,70 Lt, tame tarpe 1631,00 Lt PVM, 2003-10-14 PVM sąskaitą- faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini), kad UAB "XX" pardavė UAB „XX" prekių už 36497,40 Lt, tame tarpe 5567,40 Lt PVM, 2003-10-22 PVM sąskaitą- faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini), kad UAB "XX" pardavė UAB „XX" prekių už 39180,72 Lt, tame tarpe 5976,72 Lt PVM, 2003-10-30 PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini) su žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad UAB "XX" pardavė UAB „XX" prekių už 34605,86 Lt, tame tarpe 5278,86 Lt PVM, 2003-12-02 PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini), kad UAB "XX" tariamai pardavė UAB „XX" prekių už 34821,80 Lt, tame tarpe PVM 5311,80 Lt, 2003-12-08 PVM sąskaitą- faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini), kad tariamai UAB "XX" pardavė UAB „XX" prekių už 42609,80 Lt, tame tarpe 6499,80 Lt PVM, 2003-12-12 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini), kad UAB "XX" neva pardavė UAB „XX" prekių už 45172,76 Lt, tame tarpe 6890,76 Lt PVM.

Šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams perdavus J. K., šis - V. K., pastarasis - S. V., kuris atidavė juos užsakovui V. B.. V. B., patvirtinęs suklastotus dokumentus savo parašu, pateikė UAB „XX" finansininkams, kurie remdamiesi jais, bankiniais pavedimais 2004-01-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-01-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-02-18 Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-10-21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-11-21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-11-11 Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „XX" sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „Vilniaus bankas", Naujamiesčio filiale pervedė pinigus į UAB „XX" bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke NORD/LB Lietuva, iš viso 228272,18 Lt, o 34605,86 Lt pagal kasos pajamų orderius 2003-12-12 LEA Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-12-15 LAE Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-12-16 LAE Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-12-17 LAE Nr. (duomenys neskelbtini) išlaidavo iš įmonės kasos.

UAB „XX" finansininkams įtraukus suklastotus dokumentus į UAB „XX" buhalterinę apskaitą, tuo pačiu ir 40099,34 Lt į UAB „XX" 2003 metų rugsėjo, spalio, gruodžio mėn., PVM deklaracijų pirkimo atskaitą, tokiu būdu 40099,34 Lt sumai sumažinant UAB „XX" valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą. Bendrovės finansininkams 2003-10-22 pateikus Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus darbuotojams 2003 metų rugsėjo mėn. PVM deklaraciją, 2003-11-21 2003 metų spalio mėn. PVM deklaraciją, 2004-01-21 2003 metų gruodžio mėn. PVM deklaraciją, V. B., kartu su bendrininkais V. K., J. K. ir S. V., bendrovės „XX" naudai apgaule panaikino prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 40099,34 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

Už V. B., atstovavusio juridinį asmenį ir veikusio UAB „XX" vardu, jos naudai ir interesais, nusikalstamus veiksmus, atsakingas ir šis juridinis asmuo.

V. B., žinodamas, kad aukščiau nurodyti dokumentai suklastoti, o juose įrašytos ūkinės operacijos netikros, pateikė juos UAB „XX" finansininkams, kurie pagal suklastotus tikrus dokumentus užpildė 2003 metų rugsėjo, spalio, gruodžio UAB „XX" pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, t. y. įrašė 2003 m. rugsėjo mėnesio deklaracijos skiltyje „Pirkimo (importo) PVM" 40 grafoje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM" 4574 Lt didesnę PVM sumą negu UAB „XX" realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM 2003 m. rugsėjo mėn., 2003 m. spalio mėnesio deklaracijos skiltyje „Pirkimo (importo) PVM" 40 grafoje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM" 16823,01 Lt didesnę PVM sumą negu UAB „XX" realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių ir paslaugų pirkinio PVM 2003 m. spalio mėn., 2003 m. gruodžio mėnesio deklaracijos skiltyje „Pirkimo (importo) PVM" 40 grafoje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM" 18702 Lt didesnę PVM sumą negu UAB „XX" realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM 2003 m. gruodžio mėnesį. Tokiu būdu V. B. suklastojo tikrus dokumentus. UAB „XX" finansininkams suklastotas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2003 metų rugsėjo mėnesį, 2003 metų spalio mėnesį ir 2003 metų gruodžio mėnesį pateikus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus darbuotojams, V. B. panaudojo suklastotus dokumentus, padarydamas didelę 40099,34 Lt turtinę žalą valstybės biudžetui.

Už V. B. nusikalstamus veiksmus, kuris atstovavo juridinį asmenį ir veikė UAB „XX" vardu, jo naudai ir interesais, atsakingas ir šis juridinis asmuo.

V. B., J. K. ir V. K. taip pat nuteisti už tai, kad:

V. B. 2003 rugsėjo - 2004 metų rugsėjo mėn. laikotarpiu Vilniuje, veikdamas kartu su bendrininkais J. K., V. K. ir S. V., iš anksto susitarę apgaule, sukčiaujant UAB „XX" naudai įgyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, panaudojant suklastotas UAB "XX" PVM sąskaitas - faktūras, per S. V. ir V. K. iš J. K. už piniginį atlygį gavo UAB „XX" fiktyvius paslaugų ir prekių pardavimo dokumentus: 2003-09-26 PVM sąskaitą- faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tariamo UAB "XX" pardavimo sandorio su UAB „XX" už 19293,00 Lt, tame tarpe 2943 Lt PVM, 2003-09-30 PVM sąskaitą- faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tariamo UAB "XX" pardavimo UAB „XX" prekių už 10696,70 Lt, tame tarpe 1631,00 Lt PVM, 2003-10-14 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad UAB "XX" neva pardavė UAB „XX" prekių už 36497,40 Lt, tame tarpe 5567,40 Lt PVM, 2003-10-22 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini) apie tariamą UAB "XX" pardavimą UAB „XX" prekių už 39180,72 Lt, tame tarpe 5976,72 Lt PVM, 2003-10-30 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad UAB "XX" tariamai pardavė UAB „XX" prekių už 34605,86 Lt, tame tarpe PVM 5278,86 Lt, 2003-12-02 PVM sąskaitą- faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad UAB "XX" neva pardavė UAB „XX" prekių už 34821,80 Lt, tame tarpe 5311,80 Lt PVM, 2003-12-08 PVM sąskaitą- faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad UAB "XX" tariamai pardavė UAB „XX" prekių už 42609,80 Lt, tame tarpe 6499,80 Lt PVM, 2003-12-12 PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini) su melagingais duomenimis, kad UAB "XX" pardavė UAB „XX" prekių už 45172,76 Lt, tame tarpe 6890,76 Lt PVM. Šiuos suklastotus dokumentus V. B. pateikė UAB „XX" finansininkams, kurie pagal juos parengė pelno mokesčio deklaracijas už 2003 metus, kurią pateikus Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus darbuotojams, V. B. kartu su bendrininkais J. K., V. K. ir S. V. apgaule UAB „XX" naudai panaikino prievolę - sumokėti i valstybės biudžetą 36908 Lt pelno mokesčio.

Už V. B. nusikalstamus veiksmus, kuris atstovavo juridinį asmenį ir veikė UAB „XX" vardu, jo naudai ir interesais, atsakingas ir šis juridinis asmuo.

V. B. taip pat nuteistas už tai, kad, žinodamas, jog pagal UAB „XX" PVM sąskaitas faktūras LEA Nr. (duomenys neskelbtini), LEA Nr. (duomenys neskelbtini), LEA Nr. (duomenys neskelbtini), LEA Nr. (duomenys neskelbtini), LEA Nr. (duomenys neskelbtini), LEA Nr. (duomenys neskelbtini), LEA Nr. (duomenys neskelbtini), LEA Nr. (duomenys neskelbtini) sandoriai tarp UAB „XX" ir UAB „XX" nėra įvykę, pateikė šiuos dokumentus UAB „XX" finansininkams, kurie pagal juos užpildė 2003 metų UAB „XX" metinę pelno mokesčio deklaraciją, t. y. 2003 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje nepagrįstai padidino veiklos sąnaudas 222778 Lt, o skiltyje „Pelno mokesčio suma" nepagrįstai sumažino pelno mokestį 36908 Lt, tokiu būdu V. B. suklastojo tikrą dokumentą. UAB „XX" finansininkams suklastotą metinę pelno mokesčio deklaraciją 2004-09-29 pateikus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus darbuotojams, jis panaudojo suklastotą dokumentą padarydamas didelę 36908 Lt turtinę žalą valstybės biudžetui.

Už V. B. nusikalstamus veiksmus, kuris atstovavo juridinį asmenį ir veikė UAB „XX" vardu, jo naudai ir interesais, atsakingas ir šis juridinis asmuo.

V. R., būdamas UAB „XX“ vadybininkas ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas šios bendrovės turtą, 2003 m. rugsėjo - 2004 m. vasario mėnesiais Vilniaus mieste, veikdamas grupe su bendrininkais J. K. ir V. K., už piniginį atlygį per bendrininkus pateikė užsakymą suklastotiems dokumentams gauti. Gavę tokį užsakymą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnai L. K. ir R. T., veikę priedangos UAB „XX" pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį per V. R. bendrininkus J. K. ir V. K. perdavė sekančius suklastotus dokumentus: UAB „XX" 2003-09-05 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini) su žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad UAB "XX" pardavė bendrovei "XX" prekių už 33134,40 Lt, tame tarpe 5054,40 Lt PVM, 2003-10-03 PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini) apie tariamą prekių pirkimais UAB "XX" už 21339,59 Lt, tame tarpe 3255,19 Lt PVM, 2003-10-15 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini) su žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad UAB "XX" pardavė bendrovei "XX" paslaugų už 36349,37 Lt, tame tarpe 5544,82 Lt PVM, 2003-10-07 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini), kad UAB "XX" tariamai pardavė bendrovei "XX" paslaugų už 35400 Lt, tame tarpe 5400 Lt PVM, 2003-11-03 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini) su žinomai melagingais duomenis apie tai, kad UAB "XX" pardavė bendrovei "XX" prekių už 5154,88 Lt, tame tarpe 786,34 Lt PVM, 2003-12-02 PVM sąskaitą- faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini) su žinomai melagingas duomenis apie tai, kad UAB "XX" pardavė bendrovei "XX" prekių už 36702,72 Lt, tame tarpe 5598,72 Lt PVM, 2004-01-05 PVM sąskaitą- faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini) su žinomai melagingais duomenis apie tai, kad UAB "XX" pardavė bendrovei "XX" prekių už 9250,50 Lt, tame tarpe 1411,09 Lt PVM.

Suklastotus dokumentus V. R. tariamai atsiskaitydamas už atliktas ūkines operacijas, atidavė UAB „XX" buhalterijai apskaitai. UAB „XX" finansininkai suklastotų dokumentų pagrindu tvarkydami buhalterinę apskaitą, bankiniais pavedimais 2003-09-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-10-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-11-03 Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-11-17 Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-12-16 Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-12-23 Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-02-11 Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „XX" sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Vilniaus banke, Vilniaus filiale pervedė pinigus į UAB „XX" bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke NORD/LB Lietuva, viso 177331,46 Lt. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnai L. K. ir R. T., veikę pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, pervestus pinigus išgrynino ir perdavė juos V. R. bendrininkui J. K., kuris juos perdavė V. K., o pastarasis atidavė V. R., kuris šį didelės vertės svetimą turtą, priklausiusi UAB „XX", padedant bendrininkams, pasisavino.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistųjų V. B. ir V. K. apeliacinių skundų

Abu nuteistieji apeliaciniais skundais neginčija nei faktinių bylos aplinkybių, nei įvykdytų nusikalstamų veiksmų juridinės kvalifikacijos, o iš esmės prašo sušvelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę – baudą.

Kolegija netenkina ir nuteistojo V. K. prašymo sumažinti paskirtos baudos dydį. Iš pastarojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame iš esmės nėra nurodyti duomenys, kurių pagrindu būtų galima svarstyti paskirtos bausmės švelninimo klausimą. Apelianto minimas aplinkybes dėl jo vaidmens padarant nusikaltimus bei prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi įvertino pirmosios instancijos teismas, todėl kolegija ir šiuo atveju neturi pagrindo į jas iš naujo atsižvelgti. V. K. įvykdė keturis sunkius nusikaltimus, kurių sankcija numato vienintelę bausmės rūšį - laisvės atėmimą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas nuteistajam skyrė ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę bausmę – baudą. Teismas šiuo atveju taip pat pritaikė LR BK 54 str. 3 d. nuostatas, kadangi, kaip nurodoma nuosprendyje, laisvės atėmimo bausmės taikymas prieštarautų teisingumo principui. Iš skundžiamo nuosprendžio aiškiai matyti, kad teismas įvertino tiek apelianto minimą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, tiek ir kitą – materialinės žalos atlyginimą. Nors nuosprendyje ir nėra konkrečiai nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į V. K. vaidmenį nusikaltimų padaryme, tačiau jam paskirtos bausmės dydis rodo, jog ši aplinkybė buvo įvertinta. Net už tris nusikalstamas veikas nuteistajam buvo paskirtos už galimo skirti baudos dydžio vidurkį mažesnės baudos, o už vieną nusikaltimą – šiek tiek už vidurkį didesnė bauda. Vadinasi, apeliantui už visas nusikalstamas veikas buvo paskirta ne tik švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė, bet ir jos dydis nustatytas mažesnis už vidurkį ar tik nežymiai jį viršijantis. Subendrinus bausmes, galutinės subendrintos bausmės dydis nustatytas - 250 MGL dydžio bauda, kas nesudaro pagrindo tvirtinti, jog bausmių bendrinimo klausimas išspręstas netinkamai. Apeliantui už atskiras nusikalstamas veikas buvo paskirtos teisingos ir jokiu būdu ne per griežtos bausmės, tokia yra ir galutinė subendrinta bausmė. Tuo pačiu pažymėtina, jog nuteistasis įvykdė keturias tyčines, sunkias nusikalstamas veikas, veikdamas bendrininkų grupe, todėl teismo parinkta švelnesnė bausmės rūšis ir nustatytas už vidurkį žemesnis ar tik šiek tiek jį viršijantis baudos dydis nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog V. K. buvo paskirta netinkama bausmė. Nors skunde apeliantas nurodo, jog neatsižvelgta į jo materialinę padėtį, tačiau nuteistasis nenurodo jokių argumentų ir nepateikia duomenų, patvirtinančių esant būtinumą tuo pagrindu svarstyti bausmės pagrįstumo klausimą. Be to, pažymėtina tai, jog kaltininko materialinė padėtis nesudaro išskirtinės galimybės dar labiau švelninti bausmę ir tokia aplinkybė turi būti įvertinta visų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti skiriant bausmę, kontekste.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis turi būti keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, jog teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, taikė LR BK 54 str. 3 d. nuostatas, kurių pagrindu paskyrė švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę. Tuo tarpu nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, jog skiriant atitinkamiems kaltininkams bausmes yra taikomos minėto baudžiamojo įstatymo straipsnio nuostatos. Atsižvelgdama į tai, kolegija keičia nuosprendį ir jo rezoliucinėje dalyje nurodo, jog skiriant bausmes yra vadovaujamasi LR BK 54 str. 3 d.

Vadovaujantis LR BPK 320 str. 5 d., jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais kitiems nuteistiesiems, jis gali švelninti nuosprendį ir pastariesiems. Tad atsižvelgiant į tai, kad LR BK 54 str. 3 d. nuostatos, susijusios su švelnesnės, negu įstatyme numatytos, bausmės paskyrimu buvo pritaikytos ne tik apeliacinius skundus padavusiems V. B. ir V. K., bet ir nuteistiesiems S. V. ir V. R., nuosprendis apeliacine tvarka keičiamas ir dėl šių nuteistųjų.

Dėl nuteistojo J. K. apeliacinio skundo

Iš nuteistojo J. K. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame yra suformuluoti du alternatyvūs prašymai – panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo arba tuo atveju, jei minėtas prašymas bus atmestas, paskirti kuo švelnesnę bausmę (tiesa, skunde apeliantas klaidingai nurodo prašomos švelninti bausmės rūšį – baudą, nors iš nuosprendžio aiškiai matyti, kad jam buvo paskirtas terminuotas laisvės atėmimas. Vadinasi, laikytina, jog apeliantas prašo švelninti būtent šią bausmės rūšį, juo labiau, kad skunde nepateikiami argumentai dėl švelnesnės, negu įstatymo numatytos, bausmės skyrimo).

Prašymas dėl nuosprendžio panaikinimo visų pirma grindžiamas tuo, jog bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Anot apelianto, teismas nesilaikė LR BPK 6 str., 7 str. nuostatų, iš anksto palaikė kaltinimo pusę, neleido gynėjui pareikšti prašymų, kviesti liudytojų, galinčių paneigti jo (J. K.) kaltę, nesutiko paskirti ekspertizę.

Kaip teisingai nurodo apeliantas, teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. Šio principo esmė, jog kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo, todėl šių reikalavimų pažeidimas nagrinėjant bylą teisme – besąlygiškas pagrindas panaikinti priimtą sprendimą. Asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu užtikrinimo pagrindai yra įtvirtinti LR BPK 44 str., šio straipsnio 5 d. taip pat kalbama apie kaltinamo asmens teisę į tai, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Realizuojant šį principą baudžiamosios bylos procese reikšminga tai, kad nagrinėjantis bylą teismas būtų vienodai dėmesingas šalių procesinėms teisėms bei pareigoms ir objektyvus tiek vienos, tiek kitos proceso šalies atžvilgiu, rodytų vienodą iniciatyvą realizuojant šalių teises šioms reiškiant pagrįstus prašymus bei teikiant įrodymus, taip pat ir vertindamas įrodymus priimant baigiamąjį teismo aktą. Pagrindinė proceso dalyvių priemonė realizuojant savo konstitucinę teisę į bešališką teismą yra nušalinimo institutas. Šališku turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl LR BPK 58 str. išvardytų priežasčių. Minėto straipsnio 1 d. 4 p. nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai nurodo kitas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo.

Šiuo atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nė vienas iš proceso dalyvių, tarp jų ir J. K., teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepareiškė nušalinimo teismui ir nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti bylą nagrinėjusio teisėjo nešališkumu. Aukštesnės instancijos teismas taip pat nenustatė jokių LR BPK 58 str. numatytų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas pirmosios instancijos teismą pripažinti šališku. Tokios išvados juo labiau nepagrindžia apeliacinio skundo argumentai dėl neva nepagrįstai atmestų prašymų. Beje, pažymėtina, jog vien tas faktas, kad teismas atmeta bylos nagrinėjimo dalyvių pateiktus prašymus arba priima jiems nepalankų sprendimą, negali būti vertinamas kaip teismo šališkumas. Nors apeliantas tvirtina, jog teismas tendencingai atmetė jo gynėjo pareikštus prašymus, tačiau teisiamojo posėdžio protokolo turinys aiškiai paneigia tokį teiginį. Prieš pradedant įrodymų tyrimą, taip pat jį tęsiant ir prieš baigiant, į teisėjo klausimą „ar nagrinėjimo teisme dalyviai turi prašymų“ nei J. K., nei jo gynėjas nenurodė jų turintys, ką liudija protokole esantys įrašai „prašymų nepareikšta“ (t. 7, b. l. 79-94). Teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, jog apelianto teisėms ir teisėtiems interesams atstovavęs gynėjas proceso metu pareiškė vienintelį prašymą, kuris buvo patenkintas. Antai iš protokolo matyti, jog advokatas S. Juzukonis nurodė esant būtina į teismo posėdį iškviesti liudytoją L. K., siekiant išsiaiškinti galimo provokavimo faktą (t. 7, b. l. 89). Teismas tokį gynėjo prašymą patenkino ir apklausė nurodytą liudytoją, kuriam klausimus uždavinėjo ir apeliantas, ir jo gynėjas (t. 7, b. l. 90-93). Sakydamas baigiamąją kalbą, gynėjas nurodė esą buvo pažeistas LR BPK 292 str. (neuždavus klausimo dėl prašymų prieš baigiant įrodymų tyrimą), nors iš posėdžio protokolo aiškiai matyti, jog toks klausimas buvo užduotas (t. 7, b. l. 93).

Skundo teiginys dėl to, jog neva teismas iš anksto palaikė kaltinimo pusę, iš esmės nėra detalizuotas, t. y. nenurodytos aplinkybės, kuo pasireiškė tokia teismo pozicija. Tad kolegija negali pateikti detalių teisinių argumentų, susijusių su nurodytu teiginiu, tačiau pažymi, jog teisiamojo posėdžio protokole nėra užfiksuota nė viena aplinkybė, leidžianti bent jau suabejoti tuo, jog teismas turėjo išankstinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

Teiginiai, jog pirmosios instancijos teisme buvo apklausti ne visi liudytojai, neatlikta ekspertizė ir tt., yra iš esmės susiję ne su teismo šališkumo samprata, o su tuo, jog teismas nepakankamai išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, galinčias turėti esminės reikšmės sprendžiant kaltės klausimą. Tokiais atvejais apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, esant pagrindui gali pašalinti tokius trūkumus, iš naujo atlikdamas įrodymų tyrimą (LR BPK 324 str. 6 d.). Nagrinėjamoje byloje kolegija neturi pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. Nors apeliantas tvirtina teismą neapklausus liudytojų, galinčių paneigti jo kaltę, ar nepaskyrus ekspertizės, tačiau net ir apeliaciniame skunde neįvardija nė vieno konkretaus asmens, kuris turėtų būti apklaustas, nemotyvuoja, kokią ekspertizę tikslinga atlikti. Atsižvelgdama į tai, jog nenustatyta, kad apygardos teismas nepakankamai visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kolegija kaip nepagrįstą ir deklaratyvų atmeta minėtą skundo argumentą.

Toliau skunde nuteistasis bando įtikinti teismą buvęs išprovokuotas nusikalsti ir, motyvuodamas tokią poziciją, pateikia visa eilę argumentų. Pirmiausia nurodo teismą neišsiaiškinus, ar buvo faktinis ir teisinis pagrindai taikyti NVIM, jo kaltė pagrįsta operatyvinių veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis, nepatikrinant jų patikimumo, nesilaikyta NVIM sankcionavimo tvarkos.

Prieš atsakydama į šį skundo argumentą, kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje gana išsamiai pasisakė dėl to, jog tiek J. K., tiek kiti kaltinamieji nebuvo išprovokuoti nusikalsti, kadangi pastarieji kaip tik tvirtino buvus tokį faktą. Tad teismas nuosprendyje išdėstė objektyvius įrodymus, paneigiančius kaltinamųjų iškeltą versiją apie prieš juos vykdytą provokaciją (nuosprendžio 14-as – 16-as lapai arba t. 7, b. l. 140-142). Atsižvelgdama į tai, kolegija iš naujo nedėstys visų įrodymų, kurie jau yra aptarti skundžiamame nuosprendyje, o tik pasisakys dėl esminių skundo argumentų, susijusių su tariamu provokavimu.

Neginčytina, jog kiekvienu atveju, kai susiduriama su byla, kurioje buvo taikomas NVIM, būtina kruopščiai ištirti, ar tokio pobūdžio veiksmai buvo taikomi teisėtai, t. y. būtina nustatyti ne tik sankcionavimo, bet ir vykdymo pagrindų teisėtumą, kur antruoju atveju pagrindiniu reikalavimu laikytina tai, jog griežtai draudžiama asmenį provokuoti nusikalsti. Provokacijos sąvoka yra įtvirtina Operatyvinės veiklos įstatyme, ji išaiškinta Lietuvos teismų praktikoje. Operatyvinės veiklos įstatyme provokacija apibūdinama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti (6 str. 5 d.) (2002-06-20 įstatymo Nr. IX-965 redakcija, įsigaliojusi nuo 2002-12-05). Apygardos teismas, spręsdamas klausimą, ar nagrinėjamu atveju galima įžvelgti provokacijos požymių, teisingai vadovavosi LAT priimtomis nutartimis (2001-02-27 Nr. 2K-52/2001, 2008-12-16 Nr. 2A-P-6/2008), kuriose yra suformuluota provokacijos sąvoka bei taisyklės dėl leistinų tyrimo veiksmų atribojimo nuo provokacijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, taip pat yra suformulavęs taisykles, kuriomis remiantis modeliu gali būti tik prisijungiama prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikalstamų veikų. Įstatyme nustatytų modelio taikymo ribų nepaisymas, nusikaltimo provokavimas ar kitoks piktnaudžiavimas modeliu daro jį neteisėtu. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, kaip tik ir atsižvelgia į šias taisykles.

Pirmiausia pažymėtina tai, kad NVIM gali būti taikomas tik prieš asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamą veiką jau turima duomenų, kadangi tik tokiu atveju yra pagrindas daryti išvadą apie „prisijungimą“ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos išprovokavimą. Vadinasi, šiuo atveju būtina nustatyti, jog NVIM sankcionavimo metu jau buvo pirminė informacija apie asmens nusikalstamą veiką. Būtent tokios informacijos buvimą kategoriškai ir neigia apeliantas. Anot jo, pareigūnai neturėjo jokios informacijos apie jo nusikalstamus ketinimus, tokie duomenys nepaaiškėjo ir per pirmąjį susitikimą. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pagrįsta ir teisinga laiko pirmosios instancijos išvadą, jog tyrimo organai, tvirtindami modelį, disponavo pirmine informacija apie nusikalstamą veiką, dėl ko tokie duomenys pagrįstai pripažinti teisėtu pagrindu NVIM sankcionuoti. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2002-07-19 FNTT prie LR Vidaus reikalų ministerijos inspektorius L. K. užvedė operatyvinio sekimo bylą (duomenys neskelbtini) sąlyginiu pavadinimu „X“ dėl R. J., įtariant, kad pastarasis nuolat organizuoja fiktyvių PVM sąskaitų-faktūrų išrašymą įvairiems ūkio subjektams, tokiu būdu siekiant išvengti arba sumažinti mokėtinus mokesčius į valstybės biudžetą ir legalizuoti neoficialiu būdu gautą produkciją. Atliekant R. J. telefoninių pokalbių pasiklausymą, buvo gauti duomenys, jog pastarasis perdavė J. K. FNTT pareigūno L. K. telefono numerį, kuriuo vėliau minėtam pareigūnui paskambino pats apeliantas, kuris taip pat suorganizavo ir pirmąjį susitikimą. Iš byloje esančio L. K. tarnybinio pranešimo matyti, jog šio susitikimo metu J. K. nurodė, kad jam reikalingi fiktyvūs dokumentai dėl dyzelino pardavimo bei kitų prekių ir paslaugų, įvardino kainą, kurią mokės už fiktyvius dokumentus (2 % nuo bendros sumos), be to, iškart pateikė ranka surašytą popierių, kuriame buvo pirmasis užsakymas parūpinti suklastotus dokumentus (t. 6, b. l. 189). Vadinasi, priešingai nei tvirtina apeliantas, 2003-01-27 įvykusio susitikimo metu pareigūnai išties gavo objektyvius duomenis apie nusikalstamą veiką. Atsižvelgiat į tai, tą pačią dieną buvo kreiptasi dėl NVIM sankcionavimo, toks prašymas buvo patenkintas, gaunant teisėtą sankciją vykdyti teikime nurodytą modelį (t. 6, b. l. 200-201). Toliau buvo veikiama pagal šiame NVIM apibrėžtas ribas. Pažymėtina, jog pirmojo susitikimo su J. K. metu, buvo atliekami tik operatyviniai žvalgomieji veiksmai, neimituojant jokios nusikalstamos veikos. Tik po susitikimo su J. K. buvo gauti duomenys apie tai, kad jis turi konkrečių nusikalstamų ketinimų, todėl, siekiant atskleisti jo bei R. J. nusikalstamus veiksmus bei patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn, ir buvo patvirtintas NVIM Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 200-201). Kolegija neturi jokio pagrindo abejoti L. K. parodymais, kuriuos patvirtina objektyvi bylos medžiaga (protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo užfiksuoti duomenys, teikimas dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio). Taigi iš aukščiau išdėstytų duomenų matyti, kad byloje yra prokuroro sankcionuotas operatyvinės veiklos subjekto vadovo motyvuotas teikimas, kas reiškia, jog buvo teisinis pagrindas NVIM atlikti. Taip pat nustatyta, jog egzistavo objektyvios priežastys taikyti tokį modelį, kadangi 2003-01-27 įvykusio susitikimo metu buvo gauti duomenys apie nusikalstamą veiką. Ši aplinkybė patvirtina faktinio pagrindo taikyti NVIM buvimą.

Tvirtindamas neva buvęs išprovokuotas nusikalsti, apeliantas sąmoningai nutyli tą aplinkybę, jog tai jis pats iniciavo susitikimą su pareigūnu L. K., ir visiškai neanalizuoja byloje esančių objektyvių duomenų, patvirtinančių NVIM taikymo ribose veikusio L. K. parodymus. Antai iš 2007-06-19 protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo matyti, jog 2003-01-22, 13 val. 09 min. 06 sek. – 13 val. 11 min. 29 sek., telefoninio pokalbio tarp R. J. ir L. K. metu R. J. informuoja, kad pareigūnui paskambins asmuo, vardu J., norintis atlikinėti pinigines operacijas. Toliau užfiksuota, jog 13 val. 14 min. 50 sek. – 13 val. 15 min. 43 sek. J. K. paskambina R. J., kuris pastarajam padiktuoja FNTT pareigūno, kurį pristato L. S. vardu, telefono numerį. Iš karto po to, t. y. 13 val. 15 min. 55 sek. – 13 val. 16 min. 27 sek., J. K. dar kartą skambina R. J., norėdamas pasitikslinti, ar pastarasis įspėjo L. S. (t. y. L. K.), jog jis paskambins, dar kartą perklausia telefono numerį (t. 6, b. l. 187-188). Beje, iš minėto protokolo matyti, jog 2003-01-27 J. K. telefonu kalbantis su R. J., J. K. pasakoja pastarajam, kad skambino L. S., t. y. L. K., tačiau su juo dar nesusitiko, kadangi šis buvo užsiėmęs, dėl ko susitarė susitikti pirmadienį, t. y. 2003-01-27. Nors ir netiesiogiai, tačiau ši aplinkybė patvirtina, kad J. K. nebuvo įkalbinėjamas susitikti. Priešingai, L. K., sulaukęs J. K. skambučio, ne iš karto nurodė susitikimo datą, nukeldamas ją po keleto dienų. Aukščiau aptarti duomenys aiškiai rodo, jog ne L. K., o pats J. K. buvo suinteresuotas susitikti su FNTT pareigūnu, dėl ko intensyviai prašė R. J. pagalbos.

Atribojant leistinus tyrimo veiksmus nuo provokacijos, atsižvelgiama ir į tai, ar atitinkama veika būtų buvusi atlikta be NVIM dalyvių įsikišimo, taip pat į tai, kokio dydžio materialinis skatinimas taikytas tam, kad nusikalstama veika būtų tęsiama. Kolegijos įsitikinimu, J. K. savo nusikalstamus sumanymus būtų įgyvendinęs ir be valstybės pareigūnų įsikišimo, kadangi pats buvo aktyviai suinteresuotas asmenų, galinčių padėti parūpinti fiktyvius dokumentus, suradimu ir bet kokiu atveju būtų tokių asmenų ieškojęs. Nenustatyta, jog pareigūnai piniginiu atlygiu būtų skatinę pradėti ar kitaip tęsti nusikalstamą veiką. Priešingai, tai pats J. K. mokėjo sutartą procentą nuo dokumentuose išrašytos sumos.

Įrodinėdamas provokaciją, nuteistasis skunde cituoja 2003-01-27 tarnybiniame pranešime užrašytą frazę, kuria L. K., detalizuodamas susitikimo aplinkybes, nurodė esant prašymui galintis suorganizuoti fiktyvius dokumentus (t. 6, b. l. 189). Anot apelianto, tai akivaizdžiai patvirtina, kad būtent pareigūnas pirmasis pasiūlė parūpinti suklastotus dokumentus. Kaip matyti, nuteistasis provokacijos faktą argumentuoja, neatsižvelgdamas į visą byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų įrodymų visetą, o akcentuoja atskirą aplinkybę, nevertindamas viso konteksto. Iš to paties tarnybinio pranešimo turinio matyti, jog tokią poziciją L. K. išsakė tik po to, kai J. K. nurodė, kad jam dažnai reikalingi fiktyvūs dokumentai dėl dyzelino pardavimo bei kitų prekių ir paslaugų. Iš to seka, kad ne L. K., o J. K., kuris buvo suinteresuotas, jog susitikimas įvyktų, iškart išdėstė savo neteisėtą prašymą, ir L. K. pažadas parūpinti prašomus dokumentus buvo tik atsakas į apelianto savo noru, niekieno neverčiant pareikštą prašymą suteikti neteisėtas paslaugas.

Neaišku, ką apeliantas turi galvoje tvirtindamas neva neįmanoma patikrinti FNTT pareigūno, surašiusio 2003-01-27 tarnybinį pranešimą, parodymų. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, patenkinęs nuteistojo J. K. gynėjo prašymą, teisiamajame posėdyje apklausė L. K., jam klausimus taip pat uždavė ir pats nuteistasis, ir jo gynėjas. Be to, tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes bei L. K. duotus parodymus patvirtina objektyvi bylos medžiaga, t. y. protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, J. K. pateiktas lapas su konkrečiais duomenimis, kurie turėjo būti įrašyti į sąskaitą – faktūrą. Nors apeliantas akcentuoja tą aplinkybę, jog 2003-01-27 susitikimas nebuvo nufilmuotas, tačiau tai nereiškia, jog toks veiksmas buvo atliktas neteisėtai ir juo negalima remtis. Remiantis Operatyvinės veiklos įstatymu, minėtas veiksmas yra laikomas operatyvine apklausa, kuri neprivalo imperatyviai būti užfiksuota techninių priemonių pagalba. Apeliantas nepagrįstai tokią situaciją prilygina Konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtinto principo pažeidimui. Nagrinėjamoje byloje teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi tik tais įrodymais, kurie buvo patikrinti ir tiesiogiai ištirti teisiamajame posėdyje. Teismas tikrino ir vertino tik tuos operatyvinio tyrimo metu gautus duomenis, kurie buvo išslaptinti ir su kuriais galėjo susipažinti visi nagrinėjimo teisme dalyviai. Ta aplinkybė, jog operatyvinė apklausa nebuvo užfiksuota techninėmis priemonėmis, nereiškia, kad jos metu surinktos informacijos nepatvirtina objektyvūs bylos duomenys, kurie proceso dalyviams buvo neabejotinai žinomi.

Apeliantas skunde abejones dėl NVIM teisėtumo įžvelgia ir tame, kad sankcija dėl NVIM buvo gauta dar tą pačią, kurią įvyko jo ir L. K. susitikimas, nors apklausiamas pastarasis pripažino, jog „modelio paruošimas paprastai užtrunka nuo 3 valandų iki dienos“. Neaišku, kokiu būdu ši aplinkybė parodo modelio neteisėtumą. Tai, jog NVIM buvo sankcionuotas tą pačią dieną po įvykusio susitikimo, nesudaro jokio pagrindo tvirtinti, kad buvo pažeista Operatyvinės veikos įstatyme numatyta NVIM sankcionavimo tvarka ar kitokiu būdu nesilaikyta minėto įstatymo nuostatų. Teisme apklausiamas L. K. parodė, jog „pirmojo susitikimo metu J. K. pats mums išdėstė savo planą ir pasirengimo stadija labai greitai peraugo į vykdymo, kadangi mes jau gavome net užsakymą. Pokalbio metu buvo išdėstyti ir planai, ir kėsinimaisi, ir rengimasis, ir buvo net padarytas užsakymas, būtent suklastoti ir padaryti nusikaltimą, todėl skubos tvarka buvo paimta sankcija nusikalstamos veikos imitacijos modeliui“ (t. 7, b. l. 90-92). Suprantama, jog gavus objektyvių duomenų apie nusikalstamą veiką, buvo iškart kreiptasi dėl NVIM sankcionavimo, kuris patvirtintas, laikantis tvarkos, numatytos tuo metu galiojusio OVĮ 12 str. (2002-12-05 įstatymo Nr. IX-965 redakcija). Beje, apeliantas skunde tvirtina neva apklausiamas teisme L. K. negalėjo tiksliai nurodyti, ar jo užsakymą iš tiesų gavo per pirmąjį susitikimą ar vėliau. Iš teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotų L. K. parodymų matyti, kad liudytojas kategoriškai patvirtino, jog būtent 2003-01-27 susitikimo metu buvo gauti duomenys apie nusikalstamą veiką: „per pirmąjį susitikimą su J. K. buvo išaiškėjęs tas tikslas, o būtent gauti suklastotus dokumentus < ... > pirmojo susitikimo metu buvo gauti duomenys: planavimas, pasirengimas, vykdymo pradžia, nes mes gavome užsakymą“ (t. 7, b. l. 90-92). Liudytojo parodymai neleidžia nė kiek suabejoti, jog konkretūs duomenys dėl J. K. nusikalstamų veiksmų išaiškėjo per jų pirmąjį susitikimą, o ne buvo gauti kito ar kitų susitikimų metu.

Taigi aukštesnės instancijos teismas kaip nepasitvirtinusią atmeta nuteistojo J. K. versiją dėl teismo šališkumo bei prieš jį taikytos provokacijos. Pagal LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis LR BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas ne taip, kaip norėjo ir tikėjosi apeliantas, anaiptol, neleidžia tvirtinti teismą buvus šališką. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad J. K. buvo spaudžiamas, aktyviai skatinamas ar kurstomas padaryti nusikalstamą veiką, apribojant jo veiksmų pasirinkimo laisvę, t. y. buvo kurstomas nusikalsti. Byloje nėra duomenų ir apie tai, jog buvo pažeisti NVIM sankcionavimo bei vykdymo teisėtumo reikalavimai.

Nuteistasis J. K. apeliaciniame skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme, manydamas ją esant per griežtą. Apelianto įsitikinimu, byloje nėra duomenų, rodančių jo didesnį pavojingumą ar išskirtinį vaidmenį, nemano, kad jis buvo aktyvesnis.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad J. K. yra nuteistas už 4 sunkių nusikalstamų veikų padarymą. Už visus apelianto įvykdytus nusikaltimus yra numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas, o ilgiausias skirtinas terminas siekia net iki 10 metų. Tuo tarpu teismas J. K. paskyrė tokios trukmės bausmes, kurių dydis yra artimas sankcijoje numatytos bausmės minimumui. Patikrinusi apeliaciniame skunde išdėstytus nuteistojo J. K. argumentus, kolegija nerado pagrindo abejoti teismo paskirtų bausmių rūšimi ir dydžiu. Pažymėtina, jog bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Vadinasi, kiekvienu atveju teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet įvertinti ir nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti. Ta aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje kitiems nuteistiesiems buvo pritaikytos LR BK 54 str. 3 d. nuostatos, nereiškia, jog ir apelianto J. K. atveju turėjo būti skirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, jog teismas argumentavo savo poziciją skirti J. K. terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teismas konstatavo, jog nenustatyta nė viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tiesa, apeliaciniame skunde J. K. teigia esą jis pripažino visas esmines bylos aplinkybes ir davė parodymus, sutapusius su kitų nuteistųjų duotais parodymais, t. y. toks teiginys apeliuoja į prašymą pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą LR BK 59 str. 1 d. 2 p. Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, neturi pagrindo daryti išvadą, jog J. K. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gaili, kas leistų konstatuoti atitinkamą įstatyme numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Nors apklausiamas J. K. ir neneigė visų faktinių bylos aplinkybių, tačiau tai nereiškia, kad jis iš esmės pripažino visas esminę reikšmę turinčias aplinkybes. Parodymų metu J. K. kategoriškai neigė, jog dokumentai buvo fiktyvūs (ši aplinkybė kaip tik yra esminė inkriminuojant sukčiavimo sudėtį), tvirtino nežinojęs, kas pasirašinėjo dokumentus, bandė sumenkinti savo vaidmenį, įrodinėdamas neva buvo išprovokuotas ir tt. Be to, pripažįstant aptariamą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtina nustatyta, jog kaltininkas nuoširdžiai gailisi, o tokiam sprendimui šiuo atveju pagrįstai nenustatyti jokie objektyvūs duomenys. Vadinasi, teismas teisingai konstatavo nesant J. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tuo tarpu atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo nustatyta, t. y. nuosprendžiu pripažinta, jog J. K. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). Apeliantas skunde nepagrįstai teigia neva teismas visai nedetalizavo šios aplinkybės. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, jog apygardos teismas atskirai aptarė, kodėl J. K. ir kitų nuteistųjų veiksmai yra laikytini padarytais veikiant bendrininkų grupe (nuosprendžio 17-as lapas arba t. 7, b. l. 143). Išdėstęs išsamius motyvus dėl šios bendrininkavimo formos, teismas nuosprendžio dalyje, kurioje pasisakė dėl kaltininkams skiriamų bausmių, iš naujo nebedėstė argumentų dėl kaltininkų bendrininkavimo, o pripažino, kad ši aplinkybė laikytina sunkinančia nuteistųjų atsakomybę. Tad esant vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir nenustačius nė vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, taip pat įvertinus aktyvų J. K. elgesį, pastarajam buvo paskirta straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytas daug žemesnis už galimą skirti vidurkį ir yra artimas sankcijoje numatytos bausmės minimumui. Nors nuteistasis skunde tvirtina neva jo vaidmuo nebuvo nė kiek aktyvesnis negu kitų, tačiau su tuo sutikti negalima. Bylos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad apelianto veiksmai rodo aktyvų jo, kaip bendrininkų grupės nario, vaidmenį, turėjusį esminę reikšmę sėkmingam nusikalstamų veiksmų įgyvendinimui, todėl jie jokiu būdu negali būti laikomi antraeiliais ar mažai reikšmingais. Maža to, J. K. iš esmės pats iniciavo nusikalstamų veikų padarymą, dėdamas pastangas surasti asmenį (asmenis), galintį parūpinti fiktyvius dokumentus. Būtent jis per savo pažįstamą R. J. susirado FNTT pareigūnus, pasiūlydamas jiems nusikalstamo bendradarbiavimo planą. Faktinės bylos aplinkybės rodo, kad J. K. atliko daugiau nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės veiksmų. Pats nuteistasis skunde nurodęs, jog paskirta bausmė prieštarauja LR BK 41 str. nurodytai bausmės paskirčiai, nepateikia jokių argumentų, leidžiančių suabejoti bausmės teisingumu. Kolegijos manymu, nuteistajam J. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirta tinkama ir ne per griežta bausmė, kurią švelninti nėra jokio teisinio pagrindo. Nenustatyta nė viena aplinkybė, leidžianti teigti, jog nuteistajam paskirta bausmė neatitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės paskirties tikslų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nuosprendį pakeisti ir:

V. B., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal LR BK 183 str. 2 d. (dėl 262878,04 Lt pasisavinimo), taikyti LR BK 54 str. 3 d. nuostatas, paliekant teismo paskirtą 200 MGL dydžio (26000 Lt) baudą.

V. B., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal LR BK 182 str. 2 d. (dėl 40099,34 Lt PVM), taikyti LR BK 54 str. 3 d. nuostatas, paliekant teismo paskirtą 150 MGL dydžio (19500 Lt) baudą.

V. B., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal LR BK 182 str. 2 d. (dėl 36908 Lt pelno mokesčio), taikyti LR BK 54 str. 3 d. nuostatas, paliekant teismo paskirtą 150 MGL dydžio (19500 Lt) baudą.

Galutinę subendrintą bausmę, t. y. 270 MGL dydžio (35000 Lt) baudą, V. B. palikti nepakeistą.

V. K., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal LR BK 24 str. 6 d., 183 str. 2 d. (dėl 177331,46 Lt), taikyti LR BK 54 str. 3 d., paliekant teismo paskirtą 120 MGL dydžio (15600Lt) baudą;

V. K., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal LR BK 24 str. 6 d., 183 str. 2 d. (dėl 262878,04 Lt), taikyti LR BK 54 str. 3 d. nuostatas, paliekant teismo paskirtą 180 MGL dydžio (23400Lt) baudą.

V. K., pripažintam katu ir nuteistam pagal LR BK 182 str. 2 d. (dėl 40099,34 Lt PVM), taikyti LR BK 54 str. 3 d. nuostatas, paliekant teismo paskirtą 120 MGL dydžio (15600 Lt) baudą.

V. K., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal LR BK 182 str. 2 d. (dėl 36908 Lt pelno mokesčio), taikyti LR BK 54 str. 3 d. nuostatas, paliekant teismo paskirtą 120 MGL dydžio (15600Lt) baudą.

Galutinę subendrintą bausmę, t. y. 250 MGL dydžio (32500 Lt) baudą, V. K. palikti nepakeistą.

V. R., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal LR BK 183 str. 2 d. (dėl 177331,46 Lt pasisavinimo), taikyti LR BK 54 str. 3 d. nuostatas, paliekant teismo paskirtą bausmę - 140 MGL dydžio (18200Lt) baudą bei nekeičiant galutinės subendrintos bausmės, t. y. 150 MGL dydžio baudos (19500 Lt).

S. V., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal LR BK 24 str. 6 d, 183 str. 2 d. (dėl 262878,04 Lt), taikyti LR BK 54 str. 3 d. nuostatas, paliekant teismo paskirtą 180 MGL dydžio (23.400Lt) baudą.

S. V., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal LR BK 182 str. 2 d. (dėl 40099,34 Lt), taikyti LR BK 54 str. 3 d. nuostatas, paliekant teismo paskirtą 120 MGL dydžio (15600 Lt) baudą.

S. V., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal LR BK 182 str. 2d. (dėl 36908 Lt), taikyti LR BK 54 str. 3 d. nuostatas, paliekant teismo paskirtą 120 MGL dydžio (15600 Lt) baudą.

Galutinę subendrintą bausmę, t. y. 200 MGL dydžio (26000 Lt) baudą, S. V. palikti nepakeistą,

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo J. K. apeliacinį skundą atmesti.