Telšių apylinkės teismo sprendimas

2019-11-08 · Civilinė byla Nr. e2YT-4948-853/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-08
Bylos Nr.
e2YT-4948-853/2019
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-02050-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andželika Butkuvienė
Pareiškėjas
A. P.
Suinteresuotas asmuo
S. P., B. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Audrius Karpinskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4948-853/2019Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02050-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 8 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Deimantei Petrauskaitei,dalyvaujant pareiškėjo A. P. atstovui advokatui Audriui Karpinskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo, suinteresuotiems asmenims S. P., B. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis iš karto po mamos K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti priėmė palikimą.

Pareiškėjas nurodė, jog jo mama mirė (duomenys neskelbtini) po jos mirties liko turtas, t. y. 6,5500 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Dar mamai esant gyvai, pagal mamos žodinį sutarimą buvo padalintas jos turtas, ir didžioji dalis turto atiteko seseriai, pas kurią gyveno mama B. R., kuri turtą realizavo dar mamai esant gyvai. Broliui S. P. atiteko didžioji dalis tėvo asmeninio turto, kurį sudarė žemė atkūrus nuosavybę, o jam atiteko mamai priklausęs minėtas žemės sklypas, kuris ir sudaro paveldimą turtą. Per įstatymo nustatytą terminą į notarus dėl palikimo priėmimo jis nesikreipė, nes palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, t. y. iš karto po mamos mirties pagal žodinius susitarimus su vietiniais ūkininkais leisdavo naudotis mamos paliktu žemės sklypu, už tai gaudavo iš ūkininkų atlygį žemės ūkio produktais, taip pat rūpinosi žemės sklypo išliekamąja verte bei sprendė visus su juo susijusius klausimus. Teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, jog jis iš karto po mamos K. P. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas valdyti priėmė palikimą. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą reikalinga tam, kad pareiškėjas galėtų tinkamai priimti savo mirusios mamos palikimą, jį registruoti savo vardu Nekilnojamojo turto registre ir vykdyti kitus su nekilnojamuoju daiktu susijusius veiksmus.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, atsiliepime į pareiškimą neprieštaravo, kad būtų nustatytas pareiškime nurodytas juridinę reikšmę turintis faktas.

Suinteresuoto asmuo A. P. atsiliepime nurodė, jog su pateiktu pareiškimu nesutinka, nes jo brolis po mamos mirties turėjo pakankamai laiko ir sveikatos kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi turėjo visus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, o dėl žemės sklypo paveldėjimo su juo nesikalbėjo. Jis tikėjosi, jog dėl žemės sklypo paveldėjimo bus pakviestas pas notarą, tačiau tai neįvyko. Jis rūpinosi žemės atkūrimo klausimais ir vežiojo mamą į žemėtvarkos skyrių. Pareiškėjas prie mamos išlaikymo ir laidojimo išlaidų neprisidėjo, o vedė nedorą gyvenimą, dažnai girtavo. Nurodė, jog galimai pareiškėjas siekė, kas jis laiku nesikreiptų į notarą žemės paveldėti, o po mamos mirties faktiškai žemės nedirbo ir vienas žemės nevaldė be jo žinios. Nurodo, jog pareiškėjas su juo nesikalba dėl palikimo priėmimo.

Suinteresuotas asmuo B. R. pateikė atsiliepimą į pareiškimą bei prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant bei nurodė, jog sutinka, kad būtų nustatytas faktas pagal jos brolio A. P. pareiškimą, ir nesutinka su brolio S. P. pateiktu atsiliepimu, nes jis neatitinka žodinio susitarimo.

2019 m. rugsėjo 20 d. teisme gautas suinteresuoto asmens S. P. prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, jog nebepalaiko savo pateiktų prieštaravimų, kadangi po teismo posėdžio pasikonsultavo su advokatu bei pabendravo su broliu ir suprato ko brolis siekia, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, todėl keičia savo nuomonę išsakytą byloje ir nereiškia prieštaravimų brolio A. P. pareiškimui ir sutinka, kad teismas nustatytų jo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Audrius Karpinskas prašė tenkinti jo atstovaujamojo prašymą bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis iš karto po mamos K. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Nurodė, jog palaiko pareiškimą jame išdėstytais motyvais. Pareiškėjas ir jo brolis su seserimi dar mamai esant gyvai pasidalino tėvų turtą, t. y. seseriai teko didžioji dalis turto, nes paskutinius gyvenimo metus mama gyveno pas seserį, broliui atiteko tėvo vardu atstatyta žemė, o pareiškėjui mamos vardu atstatytas žemės sklypas. Pareiškėjas žeme rūpinosi po mamos mirties kaip savo, tačiau uždelsė susitvarkyti dokumentus 2000-2001 metais ketino susitvarkyti nuosavybės dokumentas, tačiau susirgo onkologine liga. 2018 m. radėjo tvarkyti dokumentus, tačiau jį ištiko insultas. Nurodė, jog po savo motinos mirties pareiškėjas žodžiu su vietiniais ūkininkais susitarė, kad jie dirbs jo mirusios mamos žemę, t. y. leido naudotis žeme.

Teismo posėdžio metu liudytoja G. D. parodė, kad ji yra pareiškėjo A. P. dukra. Po tėvelio mamos, K. P., mirties žemė pagal išankstinį susitarimą atiteko jos tėčiui. Tėtis žeme visada rūpinosi tik nesusitvarkė nuosavybės dokumentų. 2001 m. tėtis susirgo onkologine liga, tai dėl to labai išgyveno ir nesusitvarkė dokumentų. 2018 metais pradėjo tvarkyti dokumentus, tačiau ištiko tėvelį insultas, taip atsidėjo dokumentų sutvarkymas. Dabar nori, kad būtų sutvarkyti teisiškai dokumentai. Iš karto po močiutės mirties tėtis leido močiutės žeme naudotis močiutės brolio dukrai, kuri tuo metu gyveno tame kaime ir jos žemė ribojosi su močiutės žeme. Vėliau, po giminaitės mirties, močiutes žeme tėtis leido naudotis ūkininkui B., o prieš 8 metus susitarė, kad žeme naudotųsi ūkininkas S. B., kuris šią žemę dirba iki šiolei. Tėtis žeme leido naudotis be atlyginimo, svarbiausia buvo, kad žemė būtų prižiūrėta ir nebūtų baudžiama už žemės nepriežiūrą. Tėčiui tartis dėl žemės priežiūros padėdavo ir ji ir jos sūnus. Jų tikslas buvo, kad žemė nedirvonuotų. Už leidimą naudotis žeme gaudavo daržovių (morkų, bulvių). Dar tikrindavo, ar tikrai žemė yra tinkamai prižiūrima ir tvarkoma.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. B. parodė, kad jis apie 8 metus naudojasi žeme, esančia (duomenys neskelbtini) kuri ribojasi su jo žeme. Dėl naudojimosi žeme tarėsi su M. ir G., kurie yra pareiškėjo giminaičiai. Jis matė žemės nuosavybės dokumentus ir jam buvo pasakyta, jog nėra sutvarkyti dokumentai po savininkės mirties. Jis žodžiu tarėsi su būsimais savininkais. Žino, kad prieš tai žeme rūpinosi B., kuris šienaudavo žemę, po to jis susitarė dėl naudojimosi žeme.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, kadangi yra K. P. sūnus. K. P. mirė (duomenys neskelbtini) K. P. vardu nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis yra registruotos teisės į nekilnojamuosius daiktus: 6,5500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) K. P. testamento nebuvo sudariusi ir dėl jos palikimo priėmimo pagal paskutinę gyvenamąją vietą niekas nesikreipė. Iš teismui pateiktų medicininių dokumentų akivaizdu, jog A. P. turi sveikatos problemų. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, jog pareiškėjas A. P. po savo mamos mirties prižiūrėjo ir rūpinosi savo mamos turtu, taip faktiškai pradėdamas valdyti priėmė savo mirusios mamos palikimą.

Palikimo atsiradimo metu galiojęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnis numatė, kad „palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.“ Todėl nustačius, kad A. P. faktiškai pradėjo valdyti paveldėto turto dalį, laikytina, kad jis paveldėjo visą turtą, likusį po jo motinos, K. P., mirties.

Visapusiškai ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas tuojau pat po savo motinos K. P., mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą – 6,5500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas šį turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis). Todėl laikytina, jog pareiškėjas priėmė visą palikėjos K. P. palikimą (CK 5.51 straipsnis).

Juridinis faktas nustatytinas, dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo ir nuosavybės teisės į palikimą įregistravimo nekilnojamojo turto registre bei disponavimo paveldėtu turtu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas, A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas valdyti yra priėmęs (duomenys neskelbtini) mirusios savo mamos K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Andželika Butkuvienė