Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Artūras Ridikas Baudž. byla Nr. 1A-00537-349-2009-59

2009 m. spalio 8 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. K., vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 3 p., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. Vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., 83 str., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., M. K. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 7 mėnesiams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 20 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą.

Priteista iš M. K., o jam neturint lėšų, iki jo pilnametystės subsidiariai iš R. K. ir R. K.: Valstybinei ligonių kasai 5356 Lt turtinei žalai atlyginti, Z. D. 100 Lt turtinei ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, V. J. 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

M. K., vadovaujantis BK 93 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d. už tai, kad jis 2008-06-05d., apie 19.30 val., viešoje vietoje, tyčia įžūliais veiksmais, susijusiais su smūgio sudavimu ir sveikatos sutrikdymu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: namo kieme, Panevėžyje, iš chuliganiškų paskatų koja spyrė V. J. į galvą, tuo padarydamas galvos sumušimą ir taip nežymiai sutrikdydamas V. J. sveikatą.

Z. D. nepateikė jokių jos patirtą turtinę žalą patvirtinančių duomenų, be to, ji šioje byloje nebuvo nukentėjusiąja ir nepatyrė jokios neturtinės žalos, todėl jos ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo turėjo būti atmestas.

Teismo posėdyje M. K. gynėja prašė atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas skunde teigia, kad teismas nepagrįstai jam priteisė atlyginti Valstybinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą dėl nukentėjusiojo gydymo. Savo teiginius jis motyvuoja tuo, kad nukentėjusiajam nebuvo reikalinga tokia kvalifikuota medicininė pagalba, kuri jam buvo suteikta, nebuvo būtinybės nukentėjusįjį gydyti vaikų intensyviosios terapijos skyriuje, todėl jis neprivalo atlyginti žalos, kuri padaryta dėl, jo nuomone, neteisingo gydymo. Šie apelianto skundo argumentai nepagrįsti. Apeliantas nėra kompetentingas vertinti, kokius nukentėjusiojo gydymo metodus turėjo taikyti gydytojai, gelbėdami nukentėjusiojo sveikatą. Teisiamojo posėdžio metu, aiškinantis nukentėjusiojo gydymo aplinkybes, apklaustas šios srities specialistas teismo medicinos ekspertas paaiškino, kad esant medicininiuose dokumentuose nurodytiems simptomams, nukentėjusysis V. J. galėjo būti guldomas į ligoninės reanimaciją, vaikų skyrių stebėjimui, diagnozės patikslinimui, nes galima buvo įtarti sunkesnę galvos traumą. Esant tokiems bylos duomenims, apelianto skundo teiginiai apie esą gydytojų padarytas nukentėjusiojo gydymo klaidas atmestini kaip deklaratyvūs. Nukentėjusiojo gydymo išlaidas patvirtina Panevėžio teritorinės ligonių kasos pateiktas civilinis ieškinys ir ieškinį pagrindžiantys dokumentai (1 t., 31-33, 36, 144-145 b. l.), todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš apelianto Valstybinei ligonių kasai padarytos žalos atlyginimą, pagrįstai rėmėsi šiais dokumentais. Tenkinti apelianto skundo prašymą klausimą dėl Valstybinės ligonių kasos ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka nėra pagrindo.

Apeliantas skunde ginčija nukentėjusiojo tuometinės globėjos Z. D. procesinį statusą, teigdamas, kad ji nebuvo nukentėjusiąja, ir jai bei nukentėjusiajam V. J. priteistos atlyginti turtinės ir neturtinės žalos pagrįstumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad Z. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinta nukentėjusiąja ir pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 11, 182 b. l.), todėl teismas nuosprendyje pagrįstai sprendė jai atlygintinos žalos klausimą. Nukentėjusiųjų Z. D. ir V. J. parodymais nustatyta, kad Z. D., slaugydama sužalotą V. J., pirko jam vaistus, vitaminus, vežė jį į gydymo įstaigas, pati turėjo išeiti iš darbo. Įvertinus šias aplinkybes, nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos faktas įrodytas, jai priteista 100 Lt suma turtinei žalai atlyginti yra reali, ji nėra aiškiai per didelė, todėl nemažintina. Nukentėjusioji Z. D., kuri nusikaltimo padarymo metu buvo V. J. globėja, slaugydama sužalotą V. J., patyrė dvasinius išgyvenimus, buitinius nepatogumus, pablogėjo jos pačios sveikata. Šios pasekmės yra sąlygotos apelianto padarytos nusikalstamos veikos, todėl Z. D. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, nustatydamas abiejų nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad apeliantas žalą padarė tyčiniu nusikaltimu, V. J. po prieš jį įvykdyto nusikaltimo gydėsi psichiatrijos ligoninėje, Z. D. sveikata taip pat pablogėjo, abu nukentėjusieji patyrė dvasinius išgyvenimus. Vienas pagrindinių apelianto skundo argumentų, kuriuo remdamasis jis prašo sumažinti neturtinės žalos dydį, yra jo tėvų, šioje byloje subsidiariai atsakingų už sūnaus padarytą žalą, turtinė padėtis. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad apelianto tėvai yra dirbantys asmenys, turintys nekilnojamo turto (1 t., 73 b. l.), be to, šiuo metu M. K. jau sulaukęs pilnametystės ir tėvų subsidiarioji atsakomybė pasibaigusi. Apeliantas yra jaunas, sveikas, darbingas asmuo, kuris turi galimybę dirbti, todėl tai, kad šiuo metu jis neturi nekilnojamo turto, negauna pajamų, nesuteikia pagrindo mažinti jam priteistos atlyginti neturtinės žalos dydžio. Kolegija, atsižvelgdama į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydis nustatytas teisingai įvertinus CK 6.250 str. 2 d. išdėstytus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, tinkamai įvertinti abiejų šalių – nukentėjusiųjų ir apelianto – interesai, todėl mažinti priteistų atlyginti neturtinės žalos dydžių apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. K. apeliacinį skundą atmesti.