Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-334-1141/2023

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-06-15
Bylos Nr.: e2-334-1141/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-02524-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Enrika Janušonienė
Ieškovas: K. G.
Atsakovas: E. Ž.
Advokatai: Gitana Gudaitė, Aurimas Gasiūnas

Kategorijos

2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
2.6.10.2.3Kaltė
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai

Civilinė byla Nr. e2-334-1141/2023Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02524-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.17 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 15 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė,sekretoriaujant Inai Jokst, Jurgitai Sapitavičienei,dalyvaujant ieškovei K. G., jos atstovei advokatei Gitanai Gudaitei,atsakovei E. Ž., jos atstovui advokatui Aurimui Gasiūnui,

viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovei E. Ž. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė K. G. (toliau – ir ieškovė) 2022 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę E. Ž. (toliau – ir atsakovė) atkurti tarp L. ir D. kapaviečių buvusius priekinį (galinį) praėjimą bei tarp L. ir J. kapaviečių buvusį šoninį praėjimą. Ieškinys priimtas teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. rezoliucija. 2023 m. balandžio 19 d. teismas priėmė ieškinio reikalavimų patikslinimą, kuriame ieškovė prašo: 1) atkurti tarp L. ir D. kapaviečių buvusį 20 cm pločio nuo L. kapavietės pagrindo iki D. kapavietės bortelio priekinį (galinį) praėjimą; 2) atkurti tarp L. ir J. kapaviečių buvusį 50 cm pločio nuo L. kapavietės pagrindo iki J. kapavietės bortelio šoninį praėjimą.

2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad yra atsakinga už D. šeimos kapavietės, esančios (duomenys neskelbtini) miesto kapinėse (toliau – ir Kapavietė Nr. 1), priežiūrą, o atsakovė yra atsakinga už tose kapinėse esančios L. šeimos kapavietės (toliau – ir Kapavietė Nr. 2) priežiūrą. Ieškovė nurodo, kad tarp greta esančių Kapavietės Nr. 1 ir Kapavietės Nr. 2 visada buvo praėjimas, tačiau 2021 m. spalio mėnesį ieškovė rado pakeistas Kapavietės Nr. 2 ribas ir panaikintus praėjimus tarp Kapavietės Nr. 1 ir Kapavietės Nr. 2 bei tarp Kapavietės Nr. 2 ir gretimos J. kapavietės (toliau – ir Kapavietė Nr. 3). Ieškovė nurodė, kad nebeturi galimybės prieiti prie Kapavietės Nr. 1 iš priekinės pusės, nelipdama ant kapų. Ieškovė pastebėjo, kad net paminklas Kapavietėje Nr. 2 įrengtas taip, kad išlenda iš Kapavietės Nr. 2 ribų dar labiau link Kapavietės Nr. 1, apie Kapavietės Nr. 2 rekonstrukciją kapinių prižiūrėtojui pranešta nebuvo. Ieškovė nurodė, kad atsakovė tokiais veiksmais sukėlė žalą gretimai Kapavietei Nr. 1, gera valia pašalinti pažeidimų nesutiko, todėl ieškovė savo interesus gali apginti tik teisme.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovė pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja, kokio pločio turi būti palikti praėjimai tarp kapaviečių. Faktiškai priekinio (galinio) praėjimo tarp Kapavietės Nr. 1 ir Kapavietės Nr. 2, koks buvo numatytas tuo metu galiojančiuose teisės aktuose, niekada nebuvo. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) miesto kapinėse palaikai laidojami nuo maždaug XIX amžiaus pabaigos arba nuo XX amžiaus pradžios, todėl kapavietės šiose kapinėse nebuvo formuojamos pagal tikslius išmatavimus. Faktiškai takeliai tarp kapaviečių buvo ir (ar) yra labai siauri arba jų apskritai nėra. Be kita ko, kaip ir būdinga senojo tipo kapinėms, didžioji dauguma atskirų kapų ir (ar) kapaviečių yra nesimetriškos viena kitos atžvilgiu, jų išdėstymas netvarkingas. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad dabar visą buvusį Kapavietės Nr. 2 plotą dengia 1,95 m pločio ir 2,5 m ilgio marmurinis antkapis, kas sudaro 4,86 kv. m plotą. Patenkinus ieškovės reikalavimus būtų pažeisti protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principai. Buvęs atstumas tarp Kapavietės Nr. 1 ir Kapavietės Nr. 2 po atliktų Kapavietės Nr. 2 rekonstrukcijos darbų esmingai nepakito. Nei sumontuotas antkapis nei paminklas neužima Kapavietės Nr. 1, reikalavimai dėl kapavietės dydžio nebuvo pažeisti.

4. Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė, kad neginčija, jog Kapavietės Nr. 2 rekonstrukcijos metu praėjimas tarp Kapavietės Nr. 2 ir Kapavietės Nr. 3 buvo sumažintas, tačiau šiam sumažinimui neprieštaravo O. K., kuri yra atsakinga už Kapavietės Nr. 3 priežiūrą. Be to, O. K. sutiko atkurti buvusį praėjimą Kapavietės Nr. 3 sąskaita. Ieškovė su pateiktais atsakovės pasiūlymais nesutiko.

5. Atsiliepime į ieškovės reikalavimų patikslinimą atsakovė pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie konkrečias Kapavietės Nr. 1 ir Kapavietės Nr. 2 ribas, todėl nėra objektyvaus ir pagrįsto pagrindo teigti, kad ieškovės teisės, atlikus Kapavietės Nr. 2 rekonstrukciją, buvo pažeistos. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad faktiškai priėjimas prie Kapavietės Nr. 1 yra įmanomas, todėl vien tariamas buvusio priekinio (galinio) praėjimo panaikinimas, kuris galėtų būti vertinamas kaip patogesnis, nesudaro pagrindo teigti, kad yra pažeistos ieškovės teisės. Atsakovė nurodė, kad ir dabar neatsisako galimybės įrengti naują 30 cm ploto šoninį praėjimą iki Kapavietės Nr. 1 Kapavietės Nr. 3 sąskaita. Kitokio dydžio šoninio praėjimo atkūrimas ar įrengimas yra neįmanomas nepažeidžiant tiesioginės palaikų Kapavietėje Nr. 3 palaidojimo vietos ir (ar) nesukeliant neproporcingos žalos visą Kapavietę Nr. 2 dengiančiam marmuriniam antkapiui.

6. Dublike ieškovė papildomai pažymėjo, kad atsakovė rekonstravo jau esamą kapavietę, todėl privalėjo būti laikomasi reikalavimų, kurie galiojo (duomenys neskelbtini) metais (kai buvo atliktas pirmasis laidojimas Kapavietėje Nr. 2). Ieškovė dublike taip pat pastebėjo, kad praėjimas tarp Kapavietės Nr. 1 ir Kapavietės Nr. 2 buvo kiek mažesnis nei 50 cm, tačiau juo buvo galima normaliai prieiti prie Kapavietės Nr. 1. Dabar priėjimas yra panaikintas, be to, Kapavietės Nr. 2 paminklas yra taip pakrypęs, kad „įlenda“ į Kapavietės Nr. 1 ribas ir net lipant ant Kapavietės Nr. 1 į jį yra atsiremiama. Ieškovė nurodė nesuprantanti, kodėl atsakovė prieš atlikdama Kapavietės Nr. 2 rekonstrukciją, kreipėsi tik į asmenį, atsakingą už Kapavietės Nr. 3 priežiūrą, tačiau nesikreipė į ieškovę, nors Kapavietė Nr. 2 ribojasi ne tik su Kapaviete Nr. 3, bet ir su Kapaviete Nr. 1. Ieškovė pažymėjo, kad neprašė atsakovės įrengti papildomą praėjimą Kapavietės Nr. 3 sąskaita, tačiau prašė atkurti prieš Kapavietės Nr. 2 rekonstrukciją buvusį praėjimą. Atsakovė siekia padarytą žalą atlyginti svetimos kapavietės sąskaita. Savo veiksmais atsakovė sąmoningai pažeidė ieškovės teisėtus interesus, todėl turi prisiimti dėl to kylančias pasekmes.

7. Triplike atsakovė papildomai pažymėjo, kad byloje esančios Kapavietės Nr. 1 ir Kapavietės Nr. 2 fotofiksacijos iš esmės liudija, kad tarp jų buvęs atstumas nebuvo ir negalėjo būti naudojamas praėjimui. Rekonstrukcijos metu nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai dėl kapavietės dydžio.

8. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinio ir dubliko argumentus, prašė tenkinti patikslintus ieškinio reikalavimus ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepimo ir tripliko argumentus, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. Byloje ginčas kilo dėl deliktinės atsakomybės taikymo.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.2681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo sprendimas atlyginti žalą natūra neįvykdomas per protingą laiką, tai kreditorius turi teisę reikalauti atlyginti žalą pinigais.

11. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovę pašalinti ieškovės nurodomus pažeidimus, t. y. siekia, kad atsakovė atlygintų žalą natūra. Ieškovė, keldama atsakovės deliktinės atsakomybės klausimą, turėjo įrodyti, kad šiuo atveju egzistuoja keturios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Dėl neteisėto veikimo

12. Ieškovė nurodė, kad atsakovė Kapavietės Nr. 2 rekonstrukciją atliko neteisėtai (savavališkai), nes apie darbus nepranešė kapinių prižiūrėtojui. Be to, atsakovė savavališkai pakeitė Kapavietės Nr. 2 ribas, panaikindama priekinį (galinį) ir šoninį praėjimus. Atsakovė, atsikirsdama į tai, nurodė, kad kapinių prižiūrėtojas UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ (toliau – ir Komunalinis ūkis) pretenzijų atsakovei dėl Kapavietės Nr. 2 rekonstrukcijos neturėjo, be to, atsakovė siūlė ieškovei įrengti naują šoninį praėjimą, tačiau ši nesutiko.

13. Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 24 straipsnio 5 dalis numato, kad paminklų, antkapių ir kapavietės aptvėrimo įrengimo kapavietėse tvarką nustato Kapinių tvarkymo taisyklės. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato kapinių ir jų priežiūros bei kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų reikalavimus. Kapinių tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) yra patvirtintos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207.

14. Į bylą ieškovė pateikė atsakovei adresuotos 2022 m. sausio 13 d. pretenzijos kopiją, kurioje nurodyta, kad ieškovė 2021 m. spalio mėnesį atvykusi sutvarkyti Kapavietės Nr. 1, rado pakeistas Kapavietės Nr. 2 ribas, panaikintą praėjimą tarp šių kapaviečių. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovė minėtu laikotarpiu atliko Kapavietės Nr. 2 rekonstrukciją, todėl nagrinėjamu atveju taikytina Taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d.

15. Taisyklių 25 punkte, be kita ko, numatyta, kad rekonstruojant statinius kapavietėje už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo praneša apie tai kapinių prižiūrėtojui, o šis žurnale įrašo kapavietės statinių rekonstravimo datą. Iš byloje esančio Komunalinio ūkio teismui adresuoto 2023 m. vasario 9 d. rašto Nr. SD-60 „Dėl duomenų pateikimo“ matyti, kad duomenų apie Kapavietės Nr. 2 rekonstrukciją Komunalinis ūkis negavo. Komunalinis ūkis nurodė, kad teikia teismui Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnalo (toliau – Žurnalas) išrašus, susijusius su Kapaviete Nr. 1 ir Kapaviete Nr. 2. Iš teismui pateikto Žurnalo išrašo matyti, kad Žurnalo dalis pavadinimu „Kapavietės statinių statymo ir rekonstravimo datos“ dėl Kapavietės Nr. 2 nėra užpildyta. Šioje vietoje yra įrašyti atsakovės, t. y. asmens, atsakingo už Kapavietės Nr. 2 priežiūrą, duomenys, tačiau ne Kapavietės Nr. 2 rekonstrukcijos data. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybės, kad kapinių prižiūrėtojui nepranešė apie planuojamą Kapavietės Nr. 2 rekonstrukciją. Vis dėlto, ieškovė byloje neįrodinėjo, kad dėl šio atsakovės neteisėto neveikimo ieškovei kilo žala. Nesant priežastinio ryšio tarp nustatyto atsakovės neteisėto neveikimo ir žalos, teismas konstatuoja, kad toks atsakovės neveikimas nors ir buvo neteisėtas, tačiau šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingas sprendžiant atsakovės deliktinės atsakomybės klausimą.

16. Ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus sieja taip pat ir su pakeistomis Kapavietės Nr. 2 ribomis. Ieškovė nurodė, kad po rekonstrukcijos Kapavietėje Nr. 2 uždėta marmurinė plokštė panaikino galinį (priekinį) ir šoninį praėjimus, o pastatyto naujo paminklo dalis net patenka į Kapavietę Nr. 1. Atsakovė, atskirsdama į tai, nurodė, kad galinio (priekinio) praėjimo nebuvo ir iki rekonstrukcijos, o vietoje šoninio praėjimo buvo siūloma įrengti naują 30 cm pločio praėjimą Kapavietės Nr. 3 sąskaita, tačiau ieškovė su pasiūlymu nesutiko.

17. Taisyklių 25 punkte, be kita ko, numatyta, kad kapo paminklai, antkapiai, kapavietė aptvėrimas įrengiami vadovaujantis šių taisyklių, savivaldybės teritorijos kapinių tvarkymo taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatomis. Kapavietės Nr. 2 rekonstrukcijos atlikimo metu galiojo Leidimo laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių lankymo, kapinių ir laidojimo vietų tvarkymo, kapavietės pripažinimo neprižiūrima kapaviete ir kapavietės (kapo) identifikavimo, konfesinių kapinių suteikimo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje, kapinių sąrašų skelbimo savivaldybės interneto svetainėje tvarkos aprašas, patvirtintas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 1-TS-299 (toliau – Tvarkos aprašas), kurio 22 punktas, be kita ko, numatė, kad visi kapaviečių statiniai gali būti statomi tik skirtos (turimos) kapavietės ribose (kapavietės sklype). Tvarkos aprašo 58 punktas numatė kapinių draudimus. Pagal Tvarkos aprašo 58.9 punktą, kapinėse draudžiama savavališkai keisti kapavietės ribas. Taigi, atsakovės atsikirtimo argumentai, susiję su tuo, kad Kapavietės Nr. 2 plotas po rekonstrukcijos nepadidėjo, sprendžiant dėl pakeistų kapavietės ribų, teisinės reikšmės neturi. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad Kapavietės Nr. 2 ribos buvo pakeistos, t. y. pripažino, kad Kapavietė Nr. 2 rytinėje pusėje baigiasi ne toje pačioje vietoje, kaip buvo iki rekonstrukcijos, taip pat pripažino, kad nežymiai pasikeitė Kapavietės Nr. 2 šiaurinės pusės riba.

18. Dėl šiaurinės ribos atsakovė nurodė, kad pasikeitimas yra itin nežymus (vos keli centimetrai), todėl tai ieškovei negalėjo sukelti jokios žalos. Atsakovės kviesta liudytoja G. L. 2023 m. birželio 2 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad yra atsakovės teta, kuri organizavo Kapavietės Nr. 2 pertvarkymą. Ši liudytoja nurodė, kad šiaurinė Kapavietės Nr. 2 riba ties kairiuoju viršutiniu kampu nežymiai priartėjo prie Kapavietės Nr. 1. Dėl rytinės Kapavietės Nr. 2 ribos pakeitimo atsakovė nurodė, kad tai buvo atlikta ne savavališkai, o su asmens, atsakingo už greta esančios Kapavietės Nr. 3 priežiūrą, sutikimu. Liudytoja G. L. teismo posėdyje nurodė, kad susitiko su pussesere O., kuri prižiūri J. kapavietę, ir pasakė, kad „niekas nevaikšto čia šituo takeliu“ tarp L. ir J. kapaviečių ir „jai būtų visai gerai prisijungi arčiau jų“. Liudytoja pastebėjo, kad „mes čia viena šeima, tai va taip va, kaip ir sujungėm, iš dešinės giminės ir iš kairės giminės“. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad atsakovės argumentai dėl Kapavietę Nr. 3 prižiūrinčio asmens duoto sutikimo yra teisiškai nereikšmingi, nes pagal tuo metu galiojusio Tvarkos aprašo 15 punktą, sprendimą leisti arba neleisti pakeisti kapavietės ribas priima leidimą laidoti išduodantis asmuo. Be to, pagal tą patį Tvarkos aprašo punktą, kapavietės ribas leidžiama pakeisti tik tuo atveju, jeigu toks pakeitimas būtinas laidojimui, galimas pagal kapinių planą ir tik tiek, kiek tai būtina laidojimui. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė kompetentingo asmens leidimo keisti Kapavietės Nr. 2 ribas neturėjo ir Kapavietės Nr. 2 ribas pakeitė ne todėl, kad toks pakeitimas buvo būtinas laidojimui. Taigi, byloje nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, t. y. Kapavietės Nr. 2 rekonstrukcijos atlikimas nepaisant galiojusio draudimo savavališkai keisti kapavietės ribas.

Dėl kaltės

19. CK 6.248 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. To paties straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininko kaltė preziumuojama. Tai reiškia, kad atsakovė, siekdama paneigti savo kaltę dėl neteisėtų veiksmų, turėjo byloje įrodyti jos kaltę paneigiančias aplinkybes, t. y., jog ji buvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek buvo būtina atitinkamomis sąlygomis. Nagrinėjamu atveju atsakovė tokių aplinkybių byloje neįrodinėjo. Liudytoja G. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad Kapavietės Nr. 2 priežiūrą pagrinde vykdo ji, kad ji organizavo ir prižiūrėjo kapavietės pertvarkymą. Taigi, atsakovė nors ir buvo atsakingu asmeniu už Kapavietės Nr. 2 priežiūrą, ji Kapavietės Nr. 2 rekonstrukcijos klausimais pati nesirūpino, pavesdama tai atlikti kitam asmeniui (savo tetai). Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovė būtų kontroliavusi tai, kaip vyko Kapavietės Nr. 2 rekonstrukcija, kad ėmėsi priemonių, jog būtų laikomasi tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, kad rūpinosi, jog nebūtų pažeidžiami nustatyti kapinių draudimai. Taigi, teismas šiuo atveju preziumuoja atsakovės kaltę.

Dėl žalos ir priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų

20. Ieškovė savo žalą kildina iš to, kad nebegali patekti prie Kapavietės Nr. 1 anksčiau buvusiais praėjimais. Tokius argumentus iš esmės patvirtino ieškovės kviestas liudytojas A. K., kuris 2023 m. birželio 2 d. vykusio teismo posėdžio metu parodė, kad yra ieškovės sužadėtinis, veždavo ieškovę į kapines, kur palaidotas jos tėtis ir, kad priėjimas prie kapo buvo iš priekinės pusės, jis buvo maždaug apie 50 cm pločio. Liudytojas parodė, kad vieną dieną Kristina grįžo ir pasakė, kad priėjimo iš priekinės pusės nebėra.

21. Ieškovė, kaip minėta, byloje reiškia atsakovei reikalavimą atkurti tarp Kapavietės Nr. 1 ir Kapavietės Nr. 2 buvusį 20 cm pločio, matuojamo nuo Kapavietės Nr. 2 kapavietės pagrindo iki Kapavietės Nr. 1 bortelio, priekinį (galinį) praėjimą bei atkurti tarp Kapavietės Nr. 2 ir Kapavietės Nr. 3 buvusį 50 cm pločio, matuojamo nuo Kapavietės Nr. 2 pagrindo iki Kapavietės Nr. 3 bortelio, šoninį praėjimą. Atsakovė, kaip minėta, byloje neigė buvus praėjimą tarp Kapavietės Nr. 1 ir Kapavietės Nr. 2. Be to, pastebėjo, kad praėjimai nėra Kapavietės Nr. 1 dalis, todėl ieškovė apskritai neturi reikalavimo teisės. Pasak atsakovės, ieškinį jai galėtų reikšti nebent Komunalinis ūkis, kuris atsakovei jokių pretenzijų neturi. Atsakovė pažymi, kad ieškovės teisės pažeistos nebuvo, nes ieškovė gali patekti prie Kapavietės Nr. 1 per kitus praėjimus.

22. Dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi, ieškovė, manydama, kad atsakovė savo veiksmais pažeidė jos teises, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

23. Komunalinio ūkio 2021 m. lapkričio 17 d. rašte „Dėl atnaujintos kapavietės“, be kita ko, nurodyta, kad kapinės yra suformuotos seniai, todėl esantys praėjimai prie kapaviečių yra siauri. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad tarp Kapavietės Nr. 1 pietinės ribos ir Kapavietės Nr. 2 šiaurinės ribos yra nedidelis tarpelis, kuris dėl savo nedidelio pločio negali būti naudojamas praėjimui. Taigi, šis tarpas tarp kapaviečių negali būti vadinamas siauru praėjimu. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog tarp Kapavietės Nr. 1 pietinės ribos ir Kapavietės Nr. 3 šiaurinės ribos esantis tarpas nors ir yra šiek tiek platesnis nei tarpas tarp Kapavietės Nr. 1 pietinės ribos ir Kapavietės Nr. 2 šiaurinės ribos, tačiau jis taip pat yra labai siauras. Nors byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė gali patekti prie Kapavietės Nr. 1, tačiau šiuo aspektu reikšminga tai, kad prie Kapavietės Nr. 1 rytinės ribos praėjimo taip pat nėra. Reikšminga ir tai, kad patekimas į kapavietę jos tvarkymo (priežiūros) tikslais pagal Lietuvoje nusistovėjusias tradicijas yra iš pietinės kapavietės pusės, o ne iš rytinės ar vakarinės, o tuo labiau ne iš šiaurinės. Nagrinėjamu atveju iš nuotraukų matyti, kad iš esmės vienintelis praėjimas yra kaip tik iš šiaurinės pusės, kuris iš esmės yra skirtas patekti ne prie Kapavietės Nr. 1, o prie kitų kapaviečių, kurios yra už šiaurinės Kapavietės Nr. 1 ribos. Iš nuotraukų matyti, kad prie vakarinės Kapavietės Nr. 1 ribos yra šiek tiek daugiau vietos, tačiau ten auga didelis medis, kurio šaknys lemia tai, jog žemės paviršius toje pusėje nėra lygus (tai matyti, iš to, jog prie medžio padėta plokštė turi nuolydį). Be to, iš nuotraukų matyti, kad Kapavietėje Nr. 2 paminklas įrengtas taip, kad tam tikroje vietoje trukdo tiesiai stovėti net jei stovima ant pačios Kapavietės Nr. 1 (tai matyti iš to, kad nuotraukoje vertikaliai laikomas tiesus pagalys dėl paminklo, esančio Kapavietėje Nr. 2, yra pasviręs į Kapavietę Nr. 1). Darytina išvada, kad ieškovei kilo žala (apsunkintas patekimas į Kapavietę Nr. 2), kuri priežastiniu ryšiu yra susijusi su atsakovės neteisėtais veiksmais (savavališku Kapavietės Nr. 2 ribų pakeitimu). Atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybės nustatyti, koks tiksliai tarpas buvo tarp Kapavietės Nr. 1 ir Kapavietės Nr. 2 iki pastarosios rekonstrukcijos, atsakovė įpareigotina pašalinti pažeidimą ir imtis reikiamų priemonių, kad tarp Kapavietės Nr. 1 ir Kapavietės Nr. 2 būtų ne mažesnis nei 20 cm tarpas. Toks tarpas taip pat yra labai siauras, tačiau jis, nors ir ne labai patogiu būdu, tačiau galės būti ieškovės naudojamas praėjimui (statant koją už kojos). Vadovaujantis protingumo principu, minėto tarpo tarp kapaviečių plotis gali turėti tam tikrą (iki 3 cm) paklaidą.

24. Dėl praėjimo, buvusio tarp Kapavietės Nr. 2 ir Kapavietės Nr. 3, iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad šis praėjimas buvo ženkliai platesnis, nei tarpas tarp Kapavietės Nr. 1 ir Kapavietės Nr. 2. Atsakovė, kaip minėta, nurodė, kad šio praėjimo panaikinimui neprieštaravo Kapavietę Nr. 3 prižiūrintis asmuo, tačiau tai nėra teisiškai reikšminga, nes Kapavietė Nr. 3 turi platų priėjimą iš pietinės pusės (kaip ir Kapavietė Nr. 2), tad panaikintas praėjimas aktualus buvo pirmiausiai Kapavietę Nr. 1 lankantiems asmenims. Iš nuotraukų matyti, kad tarpas tarp Kapavietę Nr. 1 juosiančio bortelio iš esmės beveik sutapo su panaikintu praėjimu, tiek ploto, tiek ir pačios jo buvimo vietos prasme. Atsakovė, savavališkai pakeitusi Kapavietės Nr. 2 rytinę ribą neabejotinai pažeidė ne tik Tvarkos apraše įtvirtintą draudimą, bet ir ieškovės, kaip atsakingo už Kapavietę Nr. 1 asmens, teises bei teisėtus interesus. Byloje nesant duomenų, kokio tiksliai pločio buvo minėtas praėjimas, atsakovė įpareigotina pašalinti pažeidimą (Kapavietės Nr. 2 rytinės ribos savavališką pakeitimą) taip, kad tarp Kapavietės Nr. 2 ir Kapavietės Nr. 3 būtų ne mažesnis, nei 40 cm pločio praėjimas. Teismo vertinimu tokio pločio praėjimas Kapavietės Nr. 2 rytinėje pusėje atlygins ieškovei padarytą žalą. Pažymėtina, kad atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens pareigą pašalinti pažeidimus numato ir Tvarkos aprašo 21 punktas. Teismo vertinimu 2 mėnesių terminas bus pakankamas pažeidimo pašalinimui. Vadovaujantis protingumo principu, minėto praėjimo tarp kapaviečių plotis gali turėti tam tikrą (iki 5 cm) paklaidą.

25. Esant nustatytoms visoms atsakovės civilinės atsakomybės sąlygoms, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimai dėl pažeidimo pašalinimo iš esmės tenkintini, atitinkamai, ieškovei iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šias išlaidas sudaro 75 Eur dydžio už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis ir 1 500 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 1 575 Eur.

26. Teismas patyrė byloje 6,98 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 259, 260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi ir 310 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovės K. G. ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovę E. Ž. per 2 mėnesių laikotarpį pašalinti pažeidimą, susijusį su savavališku L. kapavietės, esančios (duomenys neskelbtini) miesto kapinėse, ribų pakeitimu, t. y. imtis priemonių, užtikrinančių, jog tarp L. kapavietės ir D. kapavietės būtų 20 cm pločio (su 3 cm paklaida) tarpas, o tarp L. kapavietės ir J. kapavietės būtų 40 cm pločio tarpas (su 5 cm paklaida), apie darbų datą informuojant kapinių prižiūrėtoją.

Priteisti iš atsakovės E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei K. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 575 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,98 Eur (šešis eurus 98 ct) teismo išlaidų atlyginimui (valstybei priteista suma mokėtina į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

Grąžinti ieškovei K. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) per daug sumokėto žyminio mokesčio (žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal jai pateiktą teismo sprendimą).

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima apskųsti Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Enrika Janušonienė