Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei, Rasai Černiauskaitei – Drazdienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) ieškinį atsakovams J. S., R. J., T. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (Actio Pauliana) ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, tretieji asmenys byloje notarė Marija Miliūnienė, antstolė Tereza Gerasimovič.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolės Terezos Gerasimovič kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0045/16/02192 dėl 579,00 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo J. S. išieškotojos VMI naudai. Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš viso atsakovo J. S. atžvilgiu yra vykdoma 12 vykdomųjų bylų dėl 1631,72 Eur išieškomo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos ieškovės VMI naudai. Vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu vykdomas išieškojimas, yra įsiteisėję, nėra ginčijami teismine ir / ar neteismine tvarka, todėl šių vykdomųjų dokumentų pagrindu ieškovės turimi reikalavimai yra neabejotini bei vykdytini.

Skolos išieškojimo vykdymo metu nustatyta, kad skolininkas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, todėl įsiskolinimas nėra dengiamas. Taip pat vykdymo proceso metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovų tėvas E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skolininko tėvui E. S. priklausė šis nekilnojamasis turtas: 1) 0,41 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2) 1,45 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 3) 2 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 4) 1,14 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). E. S. nuo (duomenys neskelbtini) buvo vedęs V. S., nuosavybės teisės į aukščiau nurodytus žemės sklypus E. S. buvo suteiktos 1997-12-18 Apskrities viršininko sprendimu Nr. 85-1593, sutuoktiniams priklausiantis turtas padalintas nebuvo ir duomenų, kad žemės sklypai būtų asmeninė E. S. nuosavybė, nėra, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, kad E. S. priklausė ½ dalis aukščiau nurodytų sklypų. Taigi, kadangi, paveldint pagal įstatymą palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) paveldi lygiomis dalimis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), mirus E. S., jo sūnui atsakovui J. S. atsirado teisė į: 1) 1/6 0,41 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) 1/6 1,45 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio indeksuota vertė 117,83 Eur; 3) 1/6 2 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4) 1/6 1,14 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis palikimą po E. S., 2020-12-04 pateikdami pareiškimą Šalčininkų rajono sav. 3-ojo notaro biuro notarei Marijai Miliūninei, priėmė atsakovai T. S. ir R. J., o atsakovas J. S. palikimo nepriėmė. 2021-03-08 Turto arešto aktu Nr. S-21-45-6480 buvo areštuotos atsakovo J. S. turtinės teisės į paveldimą turtą.

Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo J. S. atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po tėvo E. S. mirties ir nukreipti atsakovo J. S. skolų vykdomosiose bylose išieškojimą į jam priklausančią palikimo dalį.

Kreditorių interesų gynimo taisyklės įtvirtintos CK IV skyriuje. Šiame skyriuje reglamentuojama kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana) (CK 6.66 straipsnis), nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 straipsnis), netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos (CK 6.68 straipsnis) ir sulaikymo teisė (CK 6.69 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Siekiant apginti kreditoriaus interesus actio Pauliana institutu, nustatomos sutarties laisvės principo ribos, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų. Taigi faktiškai įstatyme įtvirtinta asmens sudaromų sandorių kontrolės galimybė. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.

Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

Pirmoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis byloje Nr. 3K-3-485/2010). Pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Į bylą pateikti įrodymai - išrašai iš Antstolių informacinės sistemos patvirtina, kad tiek ginčijamo sandorio sudarymo metu, tiek ieškinio pateikimo teismui metu ieškovė turėjo ir turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą J. S.. Be to, ir pats atsakovas atsiliepime patvirtino, kad pripažįsta turimus įsiskolinimus ieškovei. Vykdomieji dokumentai yra įsiteisėję ir neginčijami, prievolių mokėjimo terminai suėję.

Antroji actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad byloje turi būti įrodoma, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises tais atvejais, kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Iš bylos medžiagos matyti, kad sudarant ginčijamą sutartį, atsakovo J. S. mokumas pablogėjo. Kaip jau buvo minėta, atsakovas J. S. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, atlieka laisvės atėmimo, dėl ko įsiskolinimas nėra dengiamas. Nagrinėjamu atveju, nustačius aplinkybę, kad atsakovas kito turto neturi ir neturėjo, ieškovės teisių pažeidimas yra įrodytas.

Trečioji actio Pauliana patenkinimo sąlyga susijusi su privalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį nustatymu, t. y. sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas J. S. privalėjo atsisakyti ar nepriimti tėvo palikimo, todėl atsakovas sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo.

Ketvirtoji actio Pauliana sąlyga sietina su skolininko, sudarančio sandorį, sąžiningumu. Šiuo atveju turi būti įvertinama, ar skolininkas žinojo ir turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus interesus. Byloje nėra ginčo, kad atsakovo J. S. palikimo nepriėmimas pažeidžia ieškovės kaip kreditorės interesus, kadangi skolos nuo 2016 m. nėra dengiamos (CK 6.67 str. 1 p.). Teismo vertinimu, atsakovas palikimo nepriėmė tam, kad išvengtų kreditorių reikalavimų tenkinimo iš jam priklausančio turto, taigi veikė nesąžiningai.

Penktoji actio Pauliana sąlyga siejama su ieškovo pareiga įrodyti buvus trečiųjų asmenų – šiuo atveju atsakovų nesąžiningumą, t. y. atsakovų žinojimą ar turėjimą žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeis ieškovo interesus. Preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais (CK 6.67 straipsnio 1 punktas). CK 3.135 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie pripažįstami artimaisiais giminaičiais, o būtent artimieji giminaičiai yra: tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).

Nagrinėjamu atveju J. S. priklausančio palikimo dalį priėmė jo brolis T. S. ir sesuo R. J..

Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį ir CK 1.127 straipsnio bendras taisykles actio Pauliana ieškiniui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį termino pradžios taisyklės išimtis gali nustatyti tiek CK tiek kiti įstatymai. Nagrinėjamu atveju kreditorius apie ginčijamą sandorį sužinojo nuo 2021 m. liepos 30 d. antstolės Terezos Gerasimovič patvarkymo dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl palikimo nepriėmimo pripažinimo neteisėtu, taigi actio Pauliana ieškinio senaties terminas nepraleistas.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad vienašalis sandoris, kuriuo atsakovas J. S., būdamas ieškovei skolingas 1 631,72 Eur, nepriėmė jam priklausančios pagal įstatymą savo tėvo E. S. palikimo dalies, taip pažeidė kreditoriaus, šiuo atveju ieškovės teises, kadangi vykdomąsias bylas atsakovo J. S. atžvilgiu vykdantys antstoliai negalėjo nukreipti išieškojimo į turtą, kurį būtų paveldėjęs atsakovas, todėl atsakovo galimybės vykdyti savo prievoles ieškovei reikšmingai pasunkėjo bei gali pasunkėti ateityje. Tokiu būdu, ieškovei buvo sutrukdoma bent dalinai patenkinti savo reikalavimus. Nepriimti palikimo atsakovas nusprendė laisva valia. Toks atsisakymas nuo palikimo akivaizdžiai pažeidžia ieškovės (kreditorės) teises, be to, atsakovas (skolininkas) žinojo apie vykdomus išieškojimus bei žinojo ir apie tai, kad jokio kito turto, santaupų neturi, šiuo metu nedirba ir negali realiai, protingais terminais, grąžinti skolą kreditorei. Atsakovui nepriėmus palikimo, atsakovas buvo nesąžiningas, kadangi žinojo, kad sudaromas minėtas vienašalis sandoris pažeis ieškovės teises (CK 6.66 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, minėtas vienašalis sandoris pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos (CK 6.66 straipsnio 2 dalis, 6.67 straipsnio 1 punktas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus – bylos atveju ieškovės, kreditorės pažeistos teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovo J. S. vienašalio sandorio – atsisakymo priimti palikimą – pripažinimas negaliojančiu sudaro prielaidas ieškovės teisėtus interesus ginti specifiniu būdu, t. y. nukreipti išieškojimą į tą atsakovų R. J. ir T. S. paveldimo turto dalį, kurios savo neveikimu atsisakė atsakovas J. S.. Pažymėtina, kad išieškojimo nukreipimas į atsakovui J. S. nuosavybės teise nepriklausantį turtą šiuo atveju negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis kitų bylos atsakovų teisėtus interesus, nes atsakovui J. S. neatlikus nesąžiningų ir ieškovės teisėtus interesus pažeidžiančių veiksmų (neveikimo), t. y. nustatyta tvarka priėmus E. S. palikimą, kitų įpėdinių paveldimo turto dalis būtų atitinkamai sumažėjusi. Taigi atsakovų R. J. ir T. S. paveldimo turto dalis padidėjo dėl neteisėtų ir nesąžiningų atsakovo J. S. veiksmų (neveikimo) nepriimant palikimo. Byloje nustačius, kad atsakovas (įpėdinis) J. S. neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, nepriėmė palikimo ir taip pažeidė kitų asmenų teises ir interesus - nagrinėjamu atveju ieškovės, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir susidaręs įsiskolinimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turto dalį, kuri dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo atsakovams R. J. ir T. S.. Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, ieškovės reikalavimas nukreipti skolų valstybės biudžetui – atstovaujamam VMI – išieškojimą vykdomosiose bylose, į 1/6 dalis žemės sklypų, kurias turėjo teisę paveldėti atsakovas J. S., tenkintinas.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl valstybei iš atsakovo J. S. priteistinas už ieškinį mokėtinas 118,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Žyminis mokestis priteisiamas tik iš atsakovo J. S., kadangi būtent jo veiksmais buvo pažeistos ieškovės teisės, dėl ko ji buvo priversta kreiptis į teismą.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo palikimo (palikimo nepriėmimą), atsiradusio po tėvo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties.

Nukreipti atsakovo J. S. skolų vykdomosiose bylose Nr. 0015/20/00579, 0035/18/00935, 0015/16/01799, 0045/16/02192, 0035/16/00705, 0128/16/00288, 0040/15/02418, 0171/15/03238, 0033/15/01906, 0028/15/07123, 0042/14/02637, 0035/06/01851 išieškojimą į:

1.1/6 0.4100 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

2. 1/6 1.4500 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)

3. 1/6 2.0000 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).;

4. 1/6 1400 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 118 Eur žyminio mokesčio, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.