- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-18
- Bylos Nr.
- e2S-1855-260/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12400-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Kreditorius
- akcinės bendrovės „Dolomitas“
- Skolininkas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės akcinės bendrovės „Dolomitas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 26 d. nutarties, kuria atmestas kreditorės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkės atžvilgiu civilinėje byloje Nr. eL2-21432-1088/2018 pagal kreditorės akcinės bendrovės „Dolomitas“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė AB ,,Dolomitas“ 2018 m. liepos 25 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame prašė priteisti iš skolininkės UAB „Kamesta“ 270 057,59 Eur skolą, 7 891,95 Eur palūkanas, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 765 Eur žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas bei, siekdama užtikrinti pareiškimo reikalavimų įvykdymą, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkės turtą, pinigines lėšas ir turtines teises.
2. Kreditorė nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kadangi: 1) turtinis ginčas kilęs dėl net ir juridiniam asmeniui didelės sumos ir ši aplinkybė teismų praktikoje vertinama objektyviai padidinančia teismo sprendimo neįvykdymo riziką; 2) įsiskolinimas susidarė skolininkei nuolat nemažais kiekiais perkant kreditoriaus gaminamą produkciją, tačiau už ją neatsiskaitant arba atsiskaitant tik labai nedidele dalimi, kas kreditorės vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad yra reali grėsmė, jog teismo sprendimas nebus įvykdytas; 3) skolininkės elgesys – skolininkė netinkamai vykdė savo sutartines prievoles; su skolininke taikaus susitarimo pasiekti nepavyko, skolininkės atžvilgiu vyksta teisminiai procesai dėl įsipareigojimų nevykdymo kitiems kreditoriams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi atmetė kreditorės AB ,,Dolomitas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkės UAB ,,Kamesta“ atžvilgiu.
4. Teismas nurodė, kad įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, ir 2) grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kreditorės pareiškimo pagrindu 2018 m. liepos 26 d išduotas teismo įsakymas. Laikė, jog kreditorės reikalaujamos priteisti sumos dydis nepagrindžia grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui. Skolininkės vengimas atsiskaityti už gautą produkciją ir bendradarbiauti su kreditore yra pagrindas pastarajai kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kreditorė nenurodė ir teismas nenustatė byloje aplinkybių, jog skolininkė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui. Teismui nenustačius jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą skolininkės nesąžiningumą, aplinkybė, kad skolininkė ilgą laiką nesumoka didelės skolos sumos, turi kitų kreditorių, nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Atsižvelgdamas į tai, kreditorės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikė nepagrįstu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu kreditorė AB „Dolomitas“ prašo 2018 m. liepos 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkės UAB „Kamesta“ atžvilgiu numatant, kad UAB „Kamesta“ taikytinos laikinosios apsaugos priemonės apima: UAB „Kamesta“, nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių UAB „Kamesta“ ir esančių pas skolininką ar trečiuosius asmenis, areštą, neviršijant ieškinio (pareiškimo) sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų skolininkui leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės biudžetams, atsiskaitymui su kreditoriumi. Piniginių lėšų areštą taikyti lėšoms, esančioms bankų sąskaitose ar kitose kredito įstaigų sąskaitose, taip pat ir UAB „Kamesta“ kasoje.
6. Nurodė, jog nesutinka su teismo argumentu, kad kreditorės reikalaujamos sumos dydis nepagrindžia grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui. Teismo argumentas, kad didelė skolos suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas. Teismas tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių, bei kreditorės prašyme pateiktų argumentų. Kreditorė savo reikalavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemonės negrindė vien didele skolos suma savaime. Kreditorė sutinka, kad didelė skolos suma nėra objektyvus veiksnys, nes vienomis aplinkybėmis ta pati suma gali atrodyti didelė, o kitomis - maža. Tai, ar ieškinio suma yra didelė, turi būti vertinama priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, atsižvelgiant į šalių padėtį, byloje pareikštus reikalavimus ir kitą ginčo specifiką. Kreditorės nuomone teismas tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių, neįvertino kreditorės skolos sumos siejant ją su skolininke, bei jos turtine padėtimi. Teismas neatsižvelgė ir savo nutartyje nenurodė, kodėl atmeta kreditorės pateiktus įrodymus apie galimą teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą. Skolininkei priteistos didelės sumos, t. y. skolininkė turi didelių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kurių nevykdo. Pažymia, kad kreditorė turi ne vieną ypač didelės sumos įsipareigojimą kitiems kreditoriams. Kreditorė pateikė jos turimą informaciją apie skolininkės įsipareigojimus Kauno miesto savivaldybės administracijai – 251 474, 67 Eur, UAB „Filtrėja“ vykdomą 289 990,35 Eur skolos išieškojimą, taip pat apie kreditorei žinomus 16 teisminių procesų, kuriuose skolininkė dalyvauja kaip atsakovė ir beveik visi jie yra dėl skolininkės įsipareigojimų nevykdymo (turtinio pobūdžio) (bylų Nr. e2-4245-467/2018, Nr. e2-1964-230/2018, Nr. e2-17896- 1070/2018, Nr. e2-14636-775/2018, Nr. eL2-16610-214/2018, Nr. eL2-15739-615/2018, Nr. L2-9904-713/2018 ir kt.). Skolininkė 2017 metus baigė su dideliu 2 206 733 Eur nuostoliu. Be to, visi minėti pradelsti įsipareigojimai daro nepaneigiamą įtaką skolininkės turtinei padėčiai. Atsižvelgdama į tai laiko, kad skolos suma kreditorei turėtų būti vertinama atsižvelgiant ne vien į pačią sumą, bet ir į visą skolininkės situaciją, kitus jos įsipareigojimus. Turi būti įvertinta skolininkės turtinė padėtis, t. y. skolininkės įsipareigojimų ir jos turtinės padėties pasikeitimo ateityje galimybė. Tikslesnių duomenų apie skolininkės finansinę padėtį kreditorė pateikti neturi galimybės. Kreditorė savo reikalavimą grindė net keletu skirtingų šaltinių apie skolininkės padėtį, bei nesąžiningą elgesį. Kreditorė negali iš anksto pateikti kitų įrodymų, be jau pateiktų duomenų, kurie rodytų apie skolininkės nesąžiningumą, ketinimus nevykdyti sutarties ar pan., kaip to prašo teismas, kadangi toks įrodymo reikalavimas apie skolininkės aiškų prisipažinimą dėl ketinimo veikti neteisėtai neproporcingai perkeltų įrodinėjimo naštą kreditorei.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
9. Byloje sprendžiama dėl teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas.
10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.
11. Nustatyta, jog nagrinėjamu atveju esminis motyvas, kuriuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tas, jog į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad egzistuoja reali grėsmė, jog nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
12. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas pateiktus įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tik teismas turi diskreciją spręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog kreditorė neįrodė egzistuojant antrąją būtinąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – realią grėsmę, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nors atskirtajame skunde kreditorė nurodo skolininkės finansinės padėties sunkumus (įsiskolinimų tretiesiems asmenims turėjimą, galimą skolininkės nemokumą), tačiau kaip ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip ir kartu su atskiruoju skundu – kreditorė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, skolininkės ketinimą turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims, jį paslėpti, sunaikinti, sąmoningai sumažinti jo vertę ar atlikti kitokius nesąžiningus ar neteisėtus veiksmus. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui sudaro pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai ir pagrįstai išsprendė kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
14. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 26 d. nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.