Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-10-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-371/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-09
Bylos Nr.
1S-371/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Elena Vainienė
Kaltinamasis
T. A.
Advokatai
Aidas Mažeika
Byla Nr. 1S-371/2014
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 9 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Elena Vainienė,Sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Loretai Pikelienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. A. gynėjo advokato Aido Mažeikos skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. rugsėjo 4 d.

Teisėja, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje T. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad 2012 m. rugsėjo 15 d. apie 2 val. 00 min., viešoje vietoje, t. y. prie naktinio baro (duomenys neskelbtini) pastato kieme, esančio (duomenys neskelbtini) Alytuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su K. M., panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams menkavertę dingstį ir kerštaudamas V. D. už suduotą smūgį M. A., elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, pašalinių žmonių akivaizdoje, tyčia sudavė mažiausiai du smūgius, o K. M. vieną smūgį kumščiais nukentėjusiajam V. D. į galvą. Po to nukentėjusiajam pradėjus bėgti ir nubėgus toliau nuo baro pastato ant važiuojamosios kelio dalies priešais gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Alytuje, jį pasiviję, K. M. tyčia sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į veidą, dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ant važiuojamosios kelio dalies ir gulinčiam ant kelio, bendrais veiksmais su K. M., tyčia įspyrė mažiausiai tris smūgius nukentėjusiajam į galvą ir du smūgius į dešinę ranką, po to jam atsistojus ir pradėjus nuo jų bėgti, jį pasivijo ir kartu su K. M., gulinčiam V. D. tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į galvą ir vieną kartą spyrė į juosmens sritį, vieną smūgį į galvos sritį. Taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. D. poodinę kraujosruvą dešinio smilkinio srityje, kraujosruvą galvos minkštuose audiniuose dešinio smilkinio srityje, kraujosruvą dešiniajame smilkininiame raumenyje, dešinio smilkinkaulio žvyno skeveldrinį lūžimą, odos nubrozdinimus kaktos, nosies nugarėlės srityje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, vidurinėje dalyje, poodines kraujosruvas dešinės plaštakos III-IV pirštų vidurinių-pamatinių falangų nugariniuose paviršiuose, paviršinį linijinį vertikalios krypties odos nubrozdinimą krūtinės ląstos kairėje pusėje, vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, dėl ko, nuo galvos smegenų pabrinkimo bei suspaudimo, kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinės smilkininės - momeninės skilčių srityje, dešinio smilkinkaulio skeveldrinio žvyno lūžimo, V. D. 2012 m. rugsėjo 15 d. apie 8 val. 00 min. mirė.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartimi T. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, vėliau šio teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi kaltinamajam T. A. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams. Suėmimo terminas T. A. pratęstas pagrindu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, dėl to paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šalies argumentai

Kaltinamojo T. A. gynėjas skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina. Gynėjas remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kurioje nurodoma, kad suėmimas negali būti nuolat tęsiamas, remiantis tik formaliais teiginiais, jog asmuo gali bėgti (slėptis) nuo teismo tik dėl to, jog yra įtariamas sunkių nusikaltimų padarymu ir dėl to jam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė.

Gynėjas nurodo, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai ir objektus tyrę specialistai savo darbą atliko netinkamai, todėl teismas turi atlikti platų įrodymų tyrimą, aiškintis papildomas bylai svarbias aplinkybes. Kaltinamasis T. A. daugiau nei 2 metus laikomas suimtas be apkaltinamojo nuosprendžio ir gynėjo manymu, tuo gali būti pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatos. Byloje nėra išskirtinių priežasčių, kurios gali pateisinti kardomosios priemonės – suėmimo termino tęsimą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiūriu.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad T. A. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, paleistas iš suėmimo turėtų galimybę įsidarbinti, tai rodo, kad kaltinamasis saistomas stipriais socialiniais ryšiais. Gynėjo nuomone, kardomųjų priemonių tikslus šioje bylos nagrinėjimo stadijoje galima pasiekti T. A. taikant kardomąją priemonę – užstatą.

Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė kaltinamojo T. A. gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. A. gynėjo skundas atmetamas.

Skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam T. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis), bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą tiek, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad esančių faktinių duomenų visuma – iš dalies paties T. A., kaltinamojo K. M., liudytojo L. P. parodymai, teismo medicinos specialistų išvados, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokolai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis T. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Pratęsdamas kaltinamajam T. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, apygardos teismas nurodė priimto sprendimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. jis gali bėgti (slėptis) nuo tesimo, dėl to paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, atsižvelgė į tai, kad T. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Baudžiamasis įstatymas už nužudymą dėl chuliganiškų paskatų įtvirtina tik labai griežtą laisvės atėmimo bausmę. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra lemiamams kriterijus nustatant griežčiausios kardomosios priemonės taikymo pagrindą, šią aplinkybę skunde akcentuoja ir kaltinamojo gynėjas, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apygardos teismas, nustatydamas šį suėmimo termino pratęsimo pagrindą, atsižvelgė ir į tai, kad T. A. tėvai gyvena užsienio valstybėje, jis pats tam tikrą laikotarpį gyveno užsienyje. Dėl šių aplinkybių pripažintina, kad kaltinamasis Lietuvoje nėra susaistytas tvirtais šeiminiais ryšiais ir tai sustiprina pasislėpimo tikimybę. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. A. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo, paleistas iš suėmimo turėtų galimybę įsidarbinti, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad būdamas laisvėje T. A. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ne vien suimtajam gresiančios bausmės griežtumą, pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog T. A., būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti jam galimai gresiančios bausmės gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Nustatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimas leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti, todėl pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas, paliktina galioti. Griežčiausia kardomoji priemonė suvaržo kaltinamojo T. A. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Pažymėtina tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką viešojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Kaltinamojo gynėjas teisingai nurodo, kad T. A. suėmime laikomas jau ilgą laiką, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tyrimo sudėtingumą, griežčiausios kardomosios priemonės taikymas ilgą laiką yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja Baudžiamojo proceso kodekso normoms. Kauno apygardos teismas pratęsdamas T. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso įstatymo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Kaltinamojo gynėjo skunde išdėstytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų.

Pagal susiformavusią teismų praktiką pratęsus suėmimo terminą nepasibaigus ankstesniam terminui, jo pradžia skaičiuojama pasibaigus anksčiau paskirtam suėmimo terminui. Ankstesne Kauno apygardos teismo nutartimi T. A. suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. birželio 18 d. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties aprašomosios dalies, apygardos teismas teisingai nustatė, kad suėmimo terminas kaltinamajam T. A. baigsis 2014 m. rugsėjo 18 d., tačiau nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad kaltinamajam T. A. suėmimo terminas pratęsiamas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. Taigi, skundžiama nutartimi T. A. pratęstas suėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. Dėl to Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis tikslinama.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo T. A. gynėjo advokato Aido Mažeikos skundą atmesti.

Patikslinti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį, nurodant, kad kaltinamajam T. A. trims mėnesiams pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas skaičiuojamas nuo 2014 m. rugsėjo 18 d.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Elena Vainienė