- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-02
- Bylos Nr.
- I-743-662/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Korelita“
- Atsakovas
- Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei „VST“
- Advokatai
- Diana Ingrida Vinklerytė, Vidmantas Grigoravičius, Diana Ingrida Vinklery
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės,
dalyvaujant pareiškėjo atstovams Vyčiui Gudavičiui ir advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Korelita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Korelita“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „VST“ dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Korelita“ (toliau – pareiškėjas, UAB ,,Korelita“, apeliantas) skundu (T 1, b. l. 3 – 8), kurį patikslino (T 2, b. l. 95 – 102), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2008 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. O3-49 nepagrįstu ir neteisėtu bei jį panaikinti.
Pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. sausio 28 d. atsakovui pateikė prašymus išduoti elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo licencijas ir suteikti teisę skirstyti elektros energiją Kaune, (duomenys neskelbtini), esančioje teritorijoje. Skundžiamu nutarimu Komisija atsisakė išduoti licencijas, motyvuodama, kad pakeisti trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „VST“ (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo, AB „VST“) turimą elektros energijos skirstymo licenciją ir išduoti UAB ,,Korelita“ prašomas licencijas nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo nuomone, nutarimas prieštarauja Elektros energetikos įstatymui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1474 patvirtintoms Veiklos elektros energetikos sektoriuje licencijavimo taisyklėms (toliau – Licencijavimo taisyklės). Teigė, jog Komisija licencijos AB „VST“ išdavimo metu tiksliai nežinojo, kokios įmonės Lietuvoje valdo skirstomuosius tinklus, o, siekdama apsaugoti kitų asmenų teisėtus interesus, įsipareigojo patikslinti teritoriją atskiru sprendimu. Tačiau Komisija, žinodama apie teritorijos pasikeitimus, bet nesiimdama jokių veiksmų bei nesilaikydama prisiimtų įsipareigojimų, pažeidė konstitucinius teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių bei visų asmenų lygybės prieš įstatymą principus. Pažymėjo, kad Komisija, nagrinėdama UAB „Korelita“ prašymą, nesilaikė skundo nagrinėjimo procedūrų, kadangi nevertino įmonės technologinių, finansinių ir vadybinių pajėgumų, neatsižvelgė į esminį faktą, jog trečiojo suinteresuoto asmens skirstytojo licencijoje nurodyta teritorija pasikeitė. Komisija, nesilaikydama pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, neatsižvelgė į visas esmines aplinkybes, ir dėl to priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teigė, kad UAB „Korelita“ teritorijoje esantį elektros energijos skirstomąjį tinklą valdo ir šioje teritorijoje esantiems vartotojams elektros energiją tiekia nuo 2004 m. balandžio 1 d. Elektros energija į įmonės valdomus elektros įrenginius yra tiesiogiai tiekiama iš akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ (toliau – AB „Lietuvos energija“) aukštos įtampos elektros perdavimo tinklo. Jokių tarpinių vidutinės arba žemos įtampos tinklų tarp AB „Lietuvos energija“ ir UAB „Korelita“ nuomojamo tinklo nėra. Vartotojams, įsikūrusiems teritorijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, šiuo metu elektros energija gali būti tiekiama naudojantis tik elektros energijos įrenginiais ir statiniais, kuriuos nuomoja UAB „Korelita“. Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 28, 29, 30 dalyse bei 19 straipsnyje yra numatyta, kad skirstomųjų tinklų operatoriumi gali būti tik įmonė, nuosavybės teise valdanti, eksploatuojanti ir prižiūrinti skirstomuosius tinklus, o skirstymo veiklą sudaro elektros galios ir energijos perdavimas skirstomaisiais tinklais. Atkreipė dėmesį, kad, remiantis įstatyme suformuluotais kriterijais, verstis ir gauti skirstytojo licenciją gali tik įmonė, teisėtais pagrindais valdanti skirstomuosius tinklus. Tuo tarpu AB „VST“ nuo pat skirstymo licencijos išdavimo paminėtoje teritorijoje negalėjo užsiimti skirstymo veikla, nes niekada nuosavybės teise nevaldė skirstomųjų tinklų, o pirmieji vartotojai atsirado dar iki AB „VST“ susikūrimo. Pareiškėjas nurodė, kad atitinka elektros energijos skirstytojui keliamus technologinius, vadybinius ir finansinius reikalavimus, kadangi tiek visuomeniniam tiekėjui, tiek skirstytojui keliami reikalavimai yra analogiški. Pakeitus AB „VST“ skirstymo licenciją, neliktų jokių teisinių ir faktinių kliūčių, kad UAB „Korelita“ būtų išduota elektros energijos visuomeninio tiekėjo licencija.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 111 – 115; T 2, b. l. 118 – 122) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad, remiantis Elektros energetikos įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo licencijose nurodoma teritorija, kurioje skirstomųjų tinklų operatorius ar visuomeninis tiekėjas turi išskirtines veiklos vykdymo teises. Pagal Licencijavimo taisyklių 28 punktą, elektros energijos rinkos operatoriaus, perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekėjo licencijos išduodamos tik vienai įmonei tam tikroje teritorijoje. Tai yra imperatyvios nuostatos, ir nėra jokio teisinio pagrindo keisti AB „VST“ turimą elektros energijos skirstymo licenciją Nr. ES-1. Dabartinėje situacijoje yra visiškai užtikrinami vartotojų interesai, įgyvendinamas saugus ir patikimas elektros energetikos sistemos funkcionavimas ir energijos skirstymas. Skirstymo licencijos Nr. ES-1 preambulėje aiškiai išvardinti teisės aktai, kuriais vadovaudamasi Komisija išdavė licenciją. Komisijos priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Teigė, kad nepažeidė teisėtų lūkesčių principo. Žinodamas galiojančius teisės aktus ir tai, kad licencijos gali būti keičiamos tik Licencijavimo taisyklių 25 punkte numatytais pagrindais, pareiškėjas neturėjo jokio teisėto pagrindo tikėtis, kad skirstymo licencija Nr. ES-1 bus pakeista vien tik Komisijos sprendimu, nes toks sprendimas prieštarautų aukštesnės galios teisės aktams. Taip pat nebuvo pažeistas ir asmens lygybės principas, kuris įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių Komisijos įvertintus duomenis, o abstraktūs ir subjektyvūs samprotavimai negali būti laikomi pakankamais įrodymais šioje administracinėje byloje.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 134 – 139; T 3, b. l. 26 – 31) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Komisija, priimdama ginčijamą nutarimą, tinkamai pritaikė Elektros energetikos įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, Licencijavimo taisyklių 25, 26, 28 punktus. Teigė, jog akivaizdu, kad pareiškėjo valdomas elektros tinklas pripažintinas vidaus elektros tinklu, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai neišdavė licencijos asmeniui, neatitinkančiam esminio skirstomųjų tinklų įmonei bei operatoriui keliamo reikalavimo. Nurodė, kad pareiškėjas siekia, jog jam būtų neterminuotam laikui išduota licencija, o AB „VST“ turima elektros energijos skirstymo licencija Nr. ES-1 būtų panaikinta iš dalies, kuria suteikta teisė vykdyti elektros energijos skirstymo veiklą teritorijoje Kaune, (duomenys neskelbtini). Tačiau šio skundo patenkinimas pažeistų trečiųjų suinteresuotų asmenų teises bei įstatyme numatytas garantijas, o taip pat būtų pažeistas Elektros energetikos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies tikslas, t. y. nustatyti elektros energetikos sektoriaus subjektų teises, pareigas ir tarpusavio santykius, nes licencijos išdavimas sukeltų teisinį nestabilumą ir netikrumą šioje teritorijoje.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 29 d. sprendimu (T 3, b. l. 70 – 74) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad UAB „Korelita“ 2008 m. sausio 25 d. Komisijai pateikė prašymą išduoti licenciją elektros energijos skirstymo veiklai vykdyti, kurios teritorija – (duomenys neskelbtini), Kaunas. Atsakovas, išnagrinėjęs prašymą, 2008 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. O3-49 atsisakė išduoti pareiškėjui elektros energijos ir visuomeninio tiekimo licencijas. Teismas, spręsdamas bylą, vadovavosi Elektros energetikos įstatymo (2004 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-2307 redakcija) 10 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, Licencijavimo taisyklių 4, 7, 25, 26, 28 punktais. Teismas padarė išvadą, kad, vadovaujantis Licencijavimo taisyklių 25, 26 punktais, pakeisti trečiojo suinteresuoto asmens turimą elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekėjo licenciją nėra juridinio pagrindo, nes dėl tokio pakeitimo AB „VST“ nesikreipė bei tokio pakeitimo negali inicijuoti ir licenciją išdavusi institucija, t. y. Komisija, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybė licencijuojamos veiklos sąlygų nepakeitė. Teismas nurodė, kad AB „VST“ elektros energijos skirstymo licencijos galiojimo teritoriją apibrėžia elektros energijos skirstymo licencijos Nr. ES-1 priedas Nr. 2. Šio priedo 2 punkte įtvirtinta, jog licencija išduota skirstyti elektros energiją Kauno (išskyrus Kėdainių rajono savivaldybę), Klaipėdos, Šiaulių, Telšių apskrityse ir Marijampolės apskrities Šakių savivaldybėje. Vadinasi, būtent šiose teritorijose jau veikia AB „VST“, turinti išskirtines veiklos vykdymo teises, todėl negali būti išduota licencija vykdyti analogišką licencijuojamą veiklą kitai įmonei (Elektros energetikos įstatymo 10 str. 5 d., Licencijavimo taisyklių 28 p.). Be to, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 29, 30 dalimis, Licencijavimo taisyklių 7 punktu, įmonei, siekiančiai skirstyti elektros energiją, keliamas reikalavimas – nuosavybės ar kita teise valdyti skirstomuosius tinklus. Tuo tarpu UAB „Korelita“ elektros energijos skirstymo tinklus naudoja ir valdo pagal 2004 m. vasario 12 d. nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp bankrutuojančios akcinės bendrovės „Dirbtinis pluoštas“ (toliau – BAB „Dirbtinis pluoštas“), atstovaujamos administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, ir UAB „Korelita“. Pagal šios sutarties 1.1, 1.4 punktus, UAB „Korelita“ tik laikinai naudoja ir valdo BAB „Dirbtinis pluoštas“ elektros tinklą, todėl, jai netekus teisės naudotis nuomos teise valdomais elektros įrenginiais, licencijos vykdyti elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo veiklą teritorijoje Kaune, (duomenys neskelbtini), neturės jokia įmonė, todėl bus pažeisti vartotojų interesai. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo technologiniai pajėgumai šioje teritorijoje nėra pakankami licencijuojamai veiklai vykdyti. Teismas taip pat padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos situacijos dėl elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo licencijų išdavimo kitoms įmonėms vis dėlto nėra analogiškos šioje byloje nagrinėjamai situacijai. Teismas atkreipė dėmesį, jog Komisijos 2002 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. 28 teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo ginčytas, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas bei galiojantis. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, konstatavo, kad skundžiamas Komisijos 2008 m. balandžio 18 d. nutarimas Nr. O3-49 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo panaikinti skunde išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 3, b. l. 78 – 86) prašo: 1) kreiptis į Konstitucinį Teismą, siekiant nustatyti, ar Licencijavimo taisyklių 25, 26, 28 punktai ir Elektros energetikos įstatymo 10 straipsnio 5 dalis bei 11 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Konstitucijai, Elektros energetikos įstatymo 1 straipsnio 1 daliai, 3 straipsnio 2 punktui; 2) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą; 3) sustabdyti šios bylos nagrinėjimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo išvada dėl UAB „Korelita“ neatitikimo technologiniams pajėgumams nepagrįsta jokiais galiojančiais teisės aktais. Konstatuoti, kad technologiniai pajėgumai nepakankami galima tik vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. O3-99 patvirtinta Įmonės technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarka (toliau – Tvarka). Teismas rėmėsi tik 2004 m. vasario 12 d. nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) su BAB ,,Dirbtinis pluoštas“, nors 2007 m. spalio 5 d. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 07/N-035 su uždarąja akcine bendrove ,,Domus altera“ (toliau – UAB ,,Domus altera“). Skirstomojo tinklo nuoma iš bankrutuojančio asmens nelaikytina pagrindu pripažinti, jog nuomotojas neatitinka licencijavimui keliamų technologinių reikalavimų ar keliama grėsmė vartotojų interesams (pvz., uždaroji akcinė bendrovė ,,Prekybos namai Giro“ (toliau – UAB ,,Prekybos namai Giro“)). Vartotojų interesai patikimai saugomi Licencijavimo taisyklių 51 punkte ir Elektros energetikos įstatymo 31, 46 straipsniuose numatytų garantijų. Teismas nepasisakė dėl Valstybinės energetikos inspekcijos 2007 m. kovo 27 d. pažymos Nr. 09-280, patvirtinančios, kad UAB „Korelita“ atitinka teisės aktuose nustatytus technologinius pajėgumus. Prie apeliacinio skundo prideda 2009 m. vasario 3 d. gautą elektros energijos skirstymo ir visuomeninio elektros energijos tiekėjo licencijų įgijimo įmonei UAB „Korelita“ teisinių ir techninių sąlygų ekspertizę.
2. Teismas pasisakė dėl trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, t. y. nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 142 str. 2 d. 2 p.). Teismas visiškai nenagrinėjo pagrindinių argumentų dėl Komisijos sprendimo neteisėtumo (nesilaikyta pagrindinių skundo nagrinėjimo procedūrų, neatsižvelgta į faktiškai pasikeitusią situaciją). AB ,,VST“ fiziškai negali teikti ir neteikia elektros energijos skirstymo paslaugų ginčo teritorijoje. Asmenys aprūpinami elektros energija būtent per UAB „Korelita“ valdomą elektros energijos skirstomąjį tinklą. BAB ,,Dirbtinis pluoštas“ turėjo savo elektros energijos skirstymo tinklą nuo pat įkūrimo ir skirstė elektros energiją iki AB ,,VST“ įkūrimo ir atitinkamų licencijų šiai įmonei suteikimo (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimas). Padaryta akivaizdi klaida, kurią vengiama ištaisyti.
3. Teismo motyvas, kad pagal Licencijavimo taisyklių 28 punkto nuostatas UAB „Korelita“ elektros energijos skirstymo licencija negali būti išduota, nes šioje teritorijoje tokia licencija išduota AB ,,VST“, paneigia asmenų lygybės prieš įstatymą ir kitus konstitucinius principus, išdėstytus prašyme kreiptis į Konstitucinį Teismą, kurio teismas nenagrinėjo. Komisijos klaida gali būti ištaisyta, elektros energijos skirstymo licenciją perkeliant UAB „Korelita“.
4. Teisės normos nenumato klaidingai išduotos licencijos pakeitimo ar panaikinimo, jei to neinicijuoja pats licenciją turintis asmuo ar nekeičiamos licencijuojamos veiklos sąlygos, o tai yra teisės spraga. Turėtų egzistuoti galimybė ištaisyti klaidą. Komisija neteisingai rėmėsi Licencijavimo taisyklių 25 ir 26 punktais, nes situacija neatitinka juose reglamentuotų atvejų.
5. Teismas nepasisakė dėl argumentų, jog nėra kliūčių išduoti elektros energijos visuomeninio tiekimo licenciją.
6. Vilniaus apygardos administraciniame teisme pradėjo bylą dėl Komisijos neveikimo, atsisakius nagrinėti skundą dėl AB ,,VST“ atsisakymo keisti licencijuojamą teritoriją, kurioje priimtas sprendimas gali turėti reikšmės šiais bylai, todėl byla stabdytina. Jei bus kreiptasi į Konstitucinį Teismą, byla taip pat stabdytina.
7. Teismas nesuteikė galimybės pasinaudoti advokato teisine pagalba.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 3, b. l. 97 – 105) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Gavęs įmonės prašymą išduoti licenciją, vadovaudamasis Elektros energetikos įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, Licencijavimo taisyklių 28 punktu, patikrina, ar prašomoje teritorijoje nėra kitos įmonės, vykdančios licencijuojamą veiklą ir turinčios išskirtines teises ją vykdyti. Jeigu tokios įmonės nėra, remdamasis Tvarka, įvertina įmonės technologinį, finansinį ir vadybinį pajėgumą. Šiuo atveju pareiškėjo prašymas buvo atmestas dar pirminėje jo nagrinėjimo stadijoje, nustačius, jog prašomoje teritorijoje pagal suteiktą skirstymo licenciją veikia trečiasis suinteresuotas asmuo. Nebuvo Licencijavimo taisyklių 25 ir 26 punktuose numatytų sąlygų pakeisti trečiajam suinteresuotam asmeniui suteiktos skirstymo licencijos. Apeliantas elektros tinklus nuomoja terminuotai. Todėl konstatuoti, jog licencija negalės būti išduota neterminuotai, nebūtina vadovautis Tvarka (Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.79 str. 1 d., Licencijavimo taisyklių 24 p.). Licencija apeliantui neišduota ne dėl to, kad įmonė atitinka ar neatitinka technologinio pajėgumo reikalavimus.
2. Teisės aktai Valstybinei energetikos inspekcijai nesuteikia teisės teikti išvadą arba nuomonę, ar elektros tinklai priskiriami skirstomiesiems tinklams, o taip pat teisės spręsti apie asmens teisę ar pareigą kreiptis dėl licencijos išdavimo. Tokiais veiksmais ši institucija sukėlė apeliantui nepagrįstų lūkesčių. Viešojo administravimo subjekto nuomonė neprivaloma kitam viešojo administravimo subjektui. Lietuvos energetikos institutas neįgaliotas spręsti, ar įmonė atitinka technologinius, finansinius ir vadybinio pajėgumus. Apelianto pateiktas įrodymas nelaikytinas prima facie įrodymu.
3. UAB „Korelita“ ir UAB ,,Prekybos namai Giro“ situacijos nėra analogiškos.
4. Elektros energetikos įstatymo 31, 46 straipsniai nesusiję su nagrinėjamos bylos kontekstu. Jeigu apeliantui būtų išduota licencija, Licencijavimo taisyklių 51 punktas taptų neįgyvendinamas, o vartotojų interesai neužtikrinti.
5. Teismo sprendimas neturi įtakos įmonėms, kurioms pareiškėjas tiekia elektros energiją. Teiginys, jog teismas nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų yra klaidinantis.
6. Teismas pasisakė dėl visų pagrindinių pareiškėjo reikalavimų, todėl teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostatas. Visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos. Teritorija Kaune, (duomenys neskelbtini), trečiajam suinteresuotam asmeniui priskirta Komisijos 2002 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 28, kuris nenuginčytas. Pareiškėjas remiasi atskiromis nurodyto Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatomis. Nei BAB ,,Dirbtinis pluoštas“, nei pareiškėjas niekada nevaldė skirstomųjų tinklų. UAB „Korelita“ nuomos teise valdomas elektros tinklas yra vidaus elektros tinklas. Tai, jog prie jo prisijungė kiti vartotojai, nėra pagrindas pripažinti tokį tinklą skirstomuoju tinklu (CK 6.389 str.). Pagrindo pripažinti įmonės vidaus tinklą skirstomuoju tinklu taip pat nesudaro ir tai, kad įmonės vidaus tinklas yra prijungtas prie elektros perdavimo tinklo (Elektros energetikos įstatymo 15 str. 2 d.).
7. Teismui nekilo abejonių dėl prašomų ištirti teisės normų konstitucingumo (ABTĮ 4 str. 2 d.). Tokios abejonės nekyla ir Komisijai.
8. Prejudicinę reikšmę gali turėti ši, o ne nauja byla (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.)., todėl netikslinga ją stabdyti.
9. Teismas, nepatenkindamas pareiškėjo posėdžio metu pateikto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nepažeidė ABTĮ 78 straipsnio 1 dalies, 80 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir pareiškėjo teisės į gynybą. Teiginiai, kad bylos nagrinėjimas turėjo būti atidedamas dėl to, jog jo advokatas negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, vertintini kaip siekis vilkinti bylos nagrinėjimą bei teismo negerbimas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 3, b. l. 93 – 96) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Prie apeliacinio skundo pridėta paminėta ekspertizė negali būti pridėta prie bylos ir vertinama kaip įrodymas (ABTĮ 138 str. 3 d.).
2. Apeliantas nenurodė motyvų, koks prejudicinis ryšys sieja aptariamas administracines bylas ir kokią reikšmę gali turėti teismo sprendimas kitoje byloje šiai bylai (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.). Apeliantas siekia vilkinti bylos nagrinėjimą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
Šalies argumentai
3. Apeliantas nenurodė motyvų, kuriais grindžia abejones dėl prašyme kreiptis į Konstitucinį Teismą nurodytų teisės normų atitikimo aukštesnės galios teisės aktams.
4. Skundžiamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies nuostatas. Komisijos nutarimas priimtas dėl pareiškėjo ir neturi įtakos kitiems asmenims.
5. Pareiškėjas turėjo pakankamai laiko ir galimybių pasirūpinti tinkamu kvalifikuoto atstovo dalyvavimu. Kadangi pareiškėjui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį, jo atstovo neatvykimas nebuvo kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą (ABTĮ 78 str. 2, 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2008 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 03-49 (T. 1, b. l. 9) bei atsakovo Kontrolės skyriaus parengtos ir pateiktos atsakovo posėdžiui 2008 m. balandžio 8 d. pažymos Nr. 05-74 (T. 1, b. l. 15-16) matyti, kad skundžiamu nutarimu yra išspręsti pareiškėjo 2008 m. sausio 25 d. prašymai išduoti licenciją elektros energijos skirstymo veiklai vykdyti ir licenciją elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklai vykdyti (T. 1, b. l. 26, 106). Iš šių pareiškėjo prašymų matyti, jog juose nėra nurodyta arba paminėta aplinkybė, kad pareiškėjo nurodytoje numatomos veiklos teritorijoje (Kaunas, (duomenys neskelbtini)) paminėtą licencijuojamą veiklą vykdo kitas asmuo – atitinkamos licencijos turėtojas trečiasis suinteresuotas asmuo AB „VST“. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčijama ar kitaip kvestionuojama faktinė aplinkybė, kad pareiškėjo nurodyta jo numatomos veiklos teritorija patenka į atsakovo 2002 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 28 trečiajam suinteresuotam asmeniui išduotos licencijos Nr. ES-1 galiojimo teritoriją, todėl ji laikytina nustatyta šioje administracinėje byloje (ABTĮ 86 str. 2 d.).
Pasisakydama dėl šios aplinkybės reikšmingumo nagrinėjamai bylai, kolegija pažymi, kad toks reikšmingumas siejamas su skundžiamo atsakovo nutarimo nuorodomis į atsakovo pritaikytas materialinės teisės normas: Elektros energetikos įstatymo 10 straipsnio (bylai aktuali 2004-07-01 įstatymo Nr. IX-2307 redakcija) 5 dalį bei Licencijavimo taisyklių (2003-05-14 nutarimo Nr. 588 redakcija) 25, 26 ir 26 punktus. Taip pat pažymėtina, kad (kaip matyti iš skundžiamo atsakovo nutarimo bei paminėtos atsakovo Kontrolės skyriaus 2008-04-08 pažymos Nr. 05-74) nurodytos materialinės teisės normos atsakovo buvo taikytos ne todėl, kad pareiškėjas (kaip nurodytų licencijų išdavimo siekiantis asmuo) neatitinka licencijų išdavimo ir atitinkamos veiklos sąlygų, o todėl, kad jo nurodytoje teritorijoje galioja kitam asmeniui (trečiajam suinteresuotam asmeniui) išduota licencija ir šią licenciją pakeisti nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgdama į nurodytas bylos nagrinėjimo pagrindą bei dalyką nulemiančias aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti motyvai bei išvada dėl pareiškėjo technologinių pajėgumų paminėtoje teritorijoje nepakankamumo licencijuojamai veiklai ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies taikymo prasme nėra sietini su šios bylos nagrinėjimu, todėl nėra reikšmingi bylai. Šiuo požiūriu atitinkami apelianto argumentai kolegijos pripažintini pagrįstais.
Pasisakydama dėl šioje administracinėje byloje taikytinų materialinės teisės normų, kolegija pažymi, kad jų taikymą pirmiausia nulemia atitinkamos nuorodos skundžiamame atsakovo nutarime; antra – paminėtų teisės aktų (Elektros energetikos įstatymo bei Licencijavimo taisyklių) pareiškėjo prašomų išduoti licencijų išdavimo ir galiojimo laike taisyklių reglamentavimas.
Elektros energetikos įstatymo 10 straipsnyje yra nustatyti veiklos licencijavimo principai elektros energetikos sektoriuje. Kalbant apie šį straipsnį, pažymėtina, kad pagal jo 3 dalį šio įstatymo tikslo - sukurti teisines sąlygas konkurencija pagrįstai elektros energijos rinkai funkcionuoti, sąžiningos konkurencijos tarp gamintojų ir tiekėjų principams įtvirtinti (3 str. 2 p.) – įgyvendinimas siejamas su licencijų išdavimo kriterijų objektyvumu ir nediskriminavimu (10 str. 3 d.). Kaip pažymėta aukščiau, nagrinėjamai bylai yra aktualus ne tiek naujų licencijų išdavimo (atitikimo licencijų išdavimo ir atitinkamos veiklos sąlygoms) klausimas, kiek atitinkamoje teritorijoje jau galiojančių licencijų panaikinimo ar pakeitimo, kaip sąlyga šioje teritorijoje išduoti naują licenciją, klausimas. Todėl byloje būtina išaiškinti, ar jau galiojančios licencijos turėtojas (šiuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo) Elektros energetikos įstatymo bei Licencijavimo taisyklių taikymo prasme yra apsaugotas nuo su jo turimos licencijos panaikinimu arba pakeitimu tiesiogiai nesietinos kitų, tą pačią veiklą ir toje pačioje teritorijoje norinčių vykdyti, asmenų invazijos. Kolegija pažymi, kad išskirtinės veiklos atitinkamoje teritorijoje principas, nustatytas Elektros energetikos įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje („Elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo licencijose nurodoma teritorija, kurioje skirstomųjų tinklų operatorius ar visuomeninis tiekėjas turi išskirtines veiklos vykdymo teises“), šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalis („Įrengti ar plėtoti elektros energijos tinklus perdavimo ir skirstymo veiklos licencijose nurodytose teritorijose turi teisę tik licencijų turėtojai“), Licencijavimo taisyklių 28 punktas („Elektros energijos rinkos operatoriaus, perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekėjo licencijos išduodamos tik vienai įmonei tam tikroje teritorijoje“) yra skirti būtent tokiam galiojančių licencijų turėtojų teisių, o tuo pačiu elektros energijos vartotojų teisių nepertraukiamai gauti elektros energiją apsaugojimui.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė aukščiau aptartas materialinės teisės normas. Taip pat kolegija neįžvelgė būtinumo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl nurodytų materialinės teisės normų konstitucingumo patikrinimo.
Atsakydama į apelianto teigimą dėl teisės turėti atstovą pažeidimo, kolegija pažymi, kad atstovavimo sutartį su advokate Diana Ingrida Vinkleryte pareiškėjas pateikė tik 2009 m. sausio 19 d. teismo posėdžio metu. Todėl šio pareiškėjo atstovo neatvykimas į šį teismo posėdį nebuvo kliūtis nagrinėti bylą iš esmės (ABTĮ 78 str. 1 d.). Iš bylos matyti, kad jos nagrinėjimas buvo kelis kartus atidedamas. Pareiškėjas objektyviai turėjo pakankamą laiką pasirūpinti savo procesiniu atstovavimu anksčiau, tačiau to nepadarė ir nepateikė teismui duomenų, kad taip atsitiko dėl kokių nors objektyvių priežasčių. Paminėta atstovavimo sutartis su advokate pareiškėjo buvo sudaryta tik prieš kelias dienas iki teismo posėdžio – 2009 m. sausio 15 d. (T. 3. b. l. 64). Šiame kontekste pažymėtina, kad proceso šalys turi pareigą savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ir galėjo netenkinti pareiškėjo ir dalyvavusio 2009 m. sausio 19 d. teismo posėdyje kito jo atstovo prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo (ABTĮ 80 str. 1 d.).
Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas kolegijos pripažintinas iš esmės pagrįstu. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.