- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-15
- Bylos Nr.
- 2S-71-324/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10819-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“
- Skolininkas
- L. B., I. B.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-14634-151/2013 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ pareiškimą išduoti teismo įsakymą dėl skolos priteisimo iš skolininkų L. B. ir I. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorė prašė išduoti teismo įsakymą dėl 3 092,04 Lt skolos (iš L. B. ir I. B. po 1 546,02 Lt), 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 23 Lt žyminio mokesčio ir 400 Lt advokato pagalbos išlaidų priteisimo iš skolininkų L. B. ir I. B.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 5 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 str. 2 d.). Konstatavo, kad kreditorė reiškia reikalavimą kiekvienam skolininkui atskirai, o ne solidariai, todėl kreditorė turėtų paduoti du atskirus pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo. Sprendė, kad byloje netaikytinas CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas (neprivalomas bendrininkavimas), nes vienam iš skolininkų ginčijant kreditorės reikalavimus ar neįteikus teismo įsakymo, reikėtų naikinti teismo įsakymą, priimti kelis naujus, išskirti atskirus reikalavimus, o tai neatitiktų CPK XXIII skyriuje numatyto supaprastinto proceso tikslų. Pažymėjo, kad kreditorės reiškiami reikalavimai skolininkams yra savarankiški, gali būti pareiškiami atskirose byloje, o reikšdama du savarankiškus reikalavimus vienu pareiškimu kreditorė išvengia dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu kreditorė nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
Neteisinga išvada, kad kreditorė turėtų paduoti du atskirus pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo. Butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kaip vientisam turtui yra teikiamos komunalinės paslaugos ir prie šio buto pagal jo plotą yra priskirta atitinkama dalis daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, kuriuos administruoja kreditorė. Nei vienas iš buto bendrasavininkų nemoka už pagal turimo buto plotą jiems paskaičiuotus privalomus mokėti komunalinius ir administravimo mokesčius. Susidariusi skola yra dalintina perpus, kadangi butas skolininkams priklauso lygiomis dalimis. Dėl šios priežasties kreditorė vienu pareiškimu iš skolininkų reikalauja priteisti po 1 546,02 Lt, t. y. proporcingai jų turimos buto dalies plotui. CPK neįpareigoja kreditoriaus pateikti du atskirus pareiškimus dėl skolos, kuri turi būti priteisiama atskiromis dalimis iš atskirų skolininkų, kreditorė, vadovaudamasi proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir operatyvumo principais, turėjo teisę pateikti vieną, o ne du pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo.
Nepagrįstai spręsta, kad kreditorė išvengė dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Žyminis mokestis sumokėtas nuo bendros pareiškime nurodytos sumos – 3 092,04 Lt, o ne nuo 1 546,02 Lt, kuriuos kreditorė prašo priteisti iš kiekvieno skolininko atskirai.
Turėjo būti nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti (CPK 115 str.).
Prašo panaikinti nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir perduoti jį nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CK 1.138 straipsnyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, taip pat nurodyti civilinių teisių gynimo būdai. Asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną arba iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Tokiais atvejais civilinių teisių gynimo būdą asmuo gali pasirinkti savo nuožiūra. Taigi, savo pažeistos teisės gynimo būdo pasirinkimas yra ieškovo prerogatyva, o ar ta teisė gali būti apginta ieškovo pasirinktu būdu, sprendžia teismas.
Nagrinėjamu atveju kreditorė UAB „Būsto valda“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė išduoti teismo įsakymą dėl 3 092,04 Lt skolos (iš L. B. ir I. B. po 1 546,02 Lt), 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 23 Lt žyminio mokesčio ir 400 Lt advokato pagalbos išlaidų priteisimo iš skolininkų L. B. ir I. B. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą. Šį procesinį sprendimą motyvavo tuo, kad kreditorė turėtų paduoti du atskirus pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, nes, vienam iš skolininkų ginčijant kreditorės reikalavimus arba neįteikus teismo įsakymo, vieno teismo įsakymo išdavimas neatitiktų supaprastinto proceso tikslų.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia apylinkės teismo išvada.
CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). CPK 433 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, jog kreditorius pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo privalo nurodyti reiškiamą reikalavimą ir jo faktinį pagrindą, taip pat įrodymus, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą, tačiau, vadovaujantis CPK 433 straipsnio 3 dalimi, prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo neturi pridėti jokių įrodymų. Teismas atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo tik tuo atveju, jeigu yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nuodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d.). Pastarasis pagrindas taikytinas, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas absurdiškas arba materialiosios teisės normos vienareikšmiškai laikytinas nepagrįstu (pvz., jeigu pareiškėjas reikalauja įvykdyti terminuotą prievolę nesuėjus jos įvykdymo terminui (CK 6.34 str. 2 d.). Atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą, teismas taip pat turi įvertinti, ar reiškiamas reikalavimas yra iš esmės įmanomas.
Nagrinėjamu atveju kreditorės prašymas išduoti teismo įsakymą dėl pareiškimo, kurio prašoma priteisti skolą iš dviejų skolininkų, nereiškia aiškaus pareiškimo nepagrįstumo.
CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas inter alia reiškia ieškovo prerogatyvą pasirenkant, kam, kada, kokio pobūdžio ir dydžio ieškinį reikšti. Tokiu atveju pagal bendrąją taisyklę ieškovas turi teisę pasirinkti ir asmenis, kuriems reiškia savo reikalavimą. CPK 136 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta ieškovo teisė sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus. Kaip minėta, bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai yra išdėstyti CPK XXIII skyriuje. CPK 432 straipsnyje nustatyta, kad jeigu šiame skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomos bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės. Apeliantė pagrįstai nurodo, jog CPK XXIII skyriaus normos nedraudžia pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašyti priteisti skolą daugiau kaip iš vieno skolininko, kai reikalavimai grindžiami ta pačia teisės ir fakto medžiaga. Šiuo atveju kreditorė gali rinktis, kam reikšti reikalavimus. Nesant pagrindo laikyti iš esmės neįmanomu kreditorės reikalavimo skolininkams dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo yra aiškiai nepagrįstas.
Nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo argumentu dėl supaprastinto proceso tikslų pažeidimo, vienam iš skolininkų ginčijant kreditorės reikalavimus arba neįteikus teismo įsakymo.
CPK 439 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta skolininko teisė pripažinti tik dalį kreditoriaus reikalavimų, o prieštaravimus pareikšti tik dėl likusios kreditoriaus reikalavimų dalies. Tokiu atveju teismas pagal CPK XXIII skyriaus taisykles priima naują įsakymą dėl skolininko neginčijamos reikalavimų dalies priteisimo. Esant įtvirtintai tokiai nuostatai spręstina, kad vieno iš skolininkų prieštaravimų dėl kreditoriaus pateiktos pareiškimo dalies padavimas negali būti laikomas prieštaraujančiu supaprastinto proceso tikslams. Analogiška išvada darytina ir dėl pasekmių, galinčių kilti, jei vienam iš skolininkų nebus įmanoma įteikti procesinių dokumentų.
Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą bylose dėl teismo įsakymų mokama ketvirtadalis žyminio mokesčio sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt litų. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad žyminis mokestis mokamas nuo prašomos priteisti sumos, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai apie dalies žyminio mokesčio sumokėjimo išvengimą vertintini kaip nepagrįsti.
Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, 2013 m. liepos 5 d. nutartimi atsisakydamas priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl 2013 m. liepos 5 d. nutartis panaikintina. Pagal CPK 431 straipsnio 6 dalį bylas pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėja apylinkės teismai, todėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 338 str., 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartį ir perduoti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.